Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016-05-10 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūrai dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta, gauti ginčo šalių prašymai nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovui bei atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-02-22 sprendimo Nr. (2)-LV4-395 „Dėl 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-1 panaikinimo“ ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-1 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu privalomuoju nurodymu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 punktu, pareiškėjui V. R. nurodyta nugriauti jam nuosavybės teise priklausančią medinę tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre) užtvertą (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos juostoje (penkis metrus nuo upelio šlaito briaunos) (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu sprendimu teigiama, kad Departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2016-02-04 skundą „Dėl 2016-01-25 Privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-1 panaikinimo“. Skundžiamu sprendimu nurodyta, kad 2016-02-04 skunde dėstomi motyvai apie tai, kad skundžiamas privalomasis nurodymas neteisėtas ir nepagrįstas, yra paneigtini, kadangi privalomasis nurodymas surašytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjo žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y. žemės sklypas yra paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonoje. Pažymėta, kad Specialiųjų žemės iš miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126.2 punktas nurodo, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti medinė tvora (5 metrai nuo upelio šlaito briaunos), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtverta paviršinio vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) upelio – apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini). Paaiškinta, kad Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98, reglamentuota, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį. Aprašo 5.1 punktas numato, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): prie ilgesniu kaip 10 km upių ((duomenys neskelbtini) upės ilgis 12.2 km) ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha: kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 5 m (Aprašo 5.1.1p.). Teigiama, kad šiuo atveju įvertinus esamą situaciją ir nustačius, kad pareiškėjo užtverta tvora yra paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje ir neišlaiko minėtame Apraše nustatyto 5 metrų atstumo, skundžiamu privalomuoju nurodymu Nr. (11)-LT2-1 nurodyta nugriauti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią medinę tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtent 5 metrus nuo upelio šlaito briaunos, užtvertą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas privalomasis nurodymas duotas nustačius aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimus, pareiškėjo skundas netenkintas ir skundžiamas privalomasis nurodymas nepanaikintas.

Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas, o jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (2012-08-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012-09-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas privalomasis nurodymas priimtas, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu (kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti), pareiškėjui nurodant nugriauti jam nuosavybės teise priklausančią medinę tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre) užtvertą (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos juostoje (penkis metrus nuo upelio šlaito briaunos) (duomenys neskelbtini).

Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A450-556/2016). Vertinant ginčijamo skundžiamo privalomojo nurodymo turinį, akivaizdu, kad jis aptartų įstatymų reikalavimų neatitinka.

Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamame privalomajame nurodyme nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių pareiškėjas turėtų laikytis ar kurias pareiškėjas pažeidė, tai pagrindžiančių nustatytų aplinkybių. Taip pat nepateikta nuorodų į kitus dokumentus, iš kurių šios aplinkybės būtų aiškios.

Kaip minėta, skundžiamame sprendime nurodyta, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjo žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y. pareiškėjo žemės sklypas yra paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonoje, be to, pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti medinė tvora (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtverta paviršinio vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) upelio – apsaugos juostoje (5 metrai nuo upelio šlaito briaunos). Taigi neaišku ar visa tvora patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zoną ar tik dalis tvoros, todėl darytina išvada, kad nei skundžiamame privalomajame nurodyme, nei skundžiamame sprendime nėra aiškaus ir konkretaus reikalavimo, įpareigojančio pareiškėją atlikti konkrečius, apibrėžtus veiksmus.

Esant tokio pobūdžio skundžiamo privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą, kas pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą, ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme. Konstatuotina, kad skundžiamame privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Tokie administracinio akto trūkumai pripažįstami esminiais ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu sudarančiais pagrindą jį panaikinti.

Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs (išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad priimtas sprendimas turi būti motyvuotas.

Kaip minėta, skundžiamame sprendime, kuriuo skundžiamas privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu konstatuota, jog skundžiamas privalomasis nurodymas atitinka reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl jo prieštaravimo Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu taip pat yra naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai kad pareiškėjo skundas tenkintinas, laikytina, jog sprendimas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme priimamas pareiškėjo naudai. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas 2016-05-05 prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su prašymu pateikiami 2016-04-16 detalizuota pažyma „Dėl suteiktų teisinių paslaugų V. R.“, 2016-02-02 teisinių paslaugų sutartis 2016-02-02 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 770674 patvirtina, jog pareiškėjas V. R. sumokėjo advokato padėjėjui Linui Kontrimui 1000 € už 2016-02-03 ir 2016-04-04 skundus. Departamentas 2016-05-10 prašymu nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi mano, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra visiškai neproporcingos.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7 ir 8.1, 8.2 punktais maksimali suma už advokato padėjėjo parengtą 2016-02-03 skundą (pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme) – 176,42 € (0,3 x 80 proc. x 735,10 €), o už 2016-04-04 skundą (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį) – 1513,80 € (2,5 x 80 proc. x 756,90 €).

Pagal rekomendacijų 2.1-2.10 punktus nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinis teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pažymėtina, kad teismo diskrecija yra įvertinti ir bylos sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-723/2014). Administracinių teismų praktikoje yra nurodoma, kad vertinant, ar byla sudėtinga, atsižvelgiama į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje kelto ginčo pobūdį, atsižvelgusi į LVAT suformuotą gausią praktiką šios kategorijos bylose, į tai, kad byla buvo nedidelės apimties, nebuvo išskirtinė dėl taikytinos teisės, skundas pateiktas per LITEKO VEP EPP ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pripažįsta, jog ši byla yra pakankamai nesudėtinga. Taigi šiuo atveju pareiškėjui jo patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą proporcingai mažintinas ir priteistinas 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas - 500 €. Pareiškėjas kreipdamasis skundu į teismą taip pat sumokėjo 21 € žyminį mokestį, todėl įvertinus aukščiau išdėstytą turi teisę ir į šių išlaidų atlyginimą.

Aukščiau nurodytų pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, turinčio teisinį subjektiškumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo V. R. skundą.

Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomąjį nurodymą Nr. (11)-LT2-1.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-02-22 sprendimą Nr. (2)-LV4-395 „Dėl 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-1 panaikinimo“.

Iš atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (įstaigos kodas 190742333) pareiškėjui V. R. priteisti 500 € (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 21 € (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.