Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios D. K. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria buvo pratęstas kaltinamosios D. K. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, dalyvaudama organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini) D. G., vyresniuoju inspektoriumi R. L., vyresniuoju inspektoriumi G. G., vyriausiuoju inspektoriumi A. T., vyriausiąja inspektore J. Č., inspektore B. G., vyriausiuoju inspektoriumi A. D., inspektoriumi S. L., vyriausiąja inspektore L. U., inspektoriumi G. K. 2012 metais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, padarė didelę žalą valstybei

Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad teisminis nagrinėjimas dar nėra baigtas ir kaltinamoji laikytina nekalta, jos teisių suvaržymas, nesant aiškiam pagrindui, rodo galimą išankstinį teismo nusistatymą. Skunde pažymima, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje, todėl nėra būtinybės laikinai nušalinti kaltinamąją nuo pareigų tuo pagrindu, kad bus kenkiama procesui. Byloje nėra ir jokių konkrečių duomenų, kad kaltinamoji ketintų daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamoji D. K. ir jos gynėjas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. K. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai D. K. jai paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė nei bendrųjų nei specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas taikoma tais atvejais, kai tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje procesinių prievartos priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų procesinių prievartos priemonių, tame tarpe laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas (BPK 157 straipsnio 4 dalis).

Byloje yra pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių kaltinti D. K. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamosios kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar kaltinamoji yra kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą.

Kaltinamoji D. K. nuo užimamų pareigų laikinai buvo nušalinta tuo pagrindu, kad jai inkriminuojama nusikalstama veika yra susijusi su jos pareigomis (duomenys neskelbtini), todėl toliau eidama šias pareigas, ji gali daryti naujus nusikaltimus, bandyti paveikti liudytojus, trukdyti nustatyti tiesą byloje. Tokia apygardos teismo išvada yra pagrįsta. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinama D. K., tiesiogiai susijusi su jos, kaip (duomenys neskelbtini), statusu. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas, galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl gynėjo skundo argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas.

D. K. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų neabejotinai suvaržo jos teises, tačiau jos teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 157 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei proporcingumo principo. Nėra pagrindo manyti, kad šia procesine priemone siekiami tikslai būtų pasiekti taikant švelnesnes procesines prievartos priemones, o kaltinamosios teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas viešuoju interesu. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas. Kaltinamajai D. K. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – taikoma tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatę Lietuvos Respublikos įstatymai, skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios D. K. gynėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.