Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-374-1213/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-30
Bylos Nr.
e1-374-1213/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18849-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Vyšniauskienė
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-374-1213/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18849-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.8.12 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2019 m. lapkričio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui, 2020 m. vasario 13 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 1 mėn. 10 d. laisvės apribojimo bausmę, 2020 m. balandžio 14 d. bausmę atliko, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. 2024 m. gegužės18 d., apie 23 val. 15 min. Šilalės m., J. Basanavičiaus g. ties pastatu Nr. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko, pasišalinęs iš eismo įvykio ir tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 23 val. 40 min. Šilalės m., Zobielijos g. – Šilo g. sankryžoje vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 (nustatytas 1,73) promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atitrenkė į kelio ženklą ir taip jį sugadino. Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. balandžio 26 d. iš D. D. nupirko automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko su tikslu jį paremontavus perparduoti. 2024 m. gegužės 18 d. minėtu automobiliu atvyko į Šilalės m., ten vartojo alkoholį. Pamena, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio automobiliu važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį. Kalbėjosi su kito automobilio, į kurį atsitrenkė, savininku, o vėliau tiesiog pasišalino iš įvykio vietos. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Dėl girtumo neprisiminė kur ir kodėl važiavo. Neilgai trukus nesuvaldžius automobilio įvažiavo į griovį, atsitrenkė į kelio ženklą. Ką toliau darė – nebepamena. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumo laipsnį, vairuotą automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Policijos pareigūnams iškart pripažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį. Teisės vairuoti neturi išvis. Vairuoti automobilį išmoko pats. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio.

3. Kaltinamojo E. G. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Liudytojo D. J. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 22 val. automobiliu „Audi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Šilalės m., automobilį pasistatė J. Basanavičiaus g., ties Šilalės m. parku esančioje automobilių stovėjimo vietoje ir nuėjo atsisėsti ant parke esančio suolelio. Sėdint ant suolelio išgirdo smūgį – automobilio „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo automobilio priekį ir jį apgadino. Iš „VW Passat“ automobilio išlipęs vairuotojas norėjo su juo tartis, kad nebūtų kviečiama policija, siūlė pinigų, tačiau pamatęs, kad įvykio kaltininkas yra apsvaigęs nuo alkoholio, iškvietė policiją. Supratęs, kad kviečiama policija, „VW Passat“ automobilio vairuotojas sėdo už automobilio vairo ir pasišalino iš įvykio vietos. Pažįstamų asmenų pagalba sužinojo, kad įvykio kaltininkas E. G.. Taip pat jam draugai nurodė, kad tas pats automobilis buvo rastas nuvažiavęs į griovį Zobielijos g. - Šilo g. sankryžoje, Šilalėje. Kokio dydžio turtinę žalą patyrė dėl automobilio apgadinimo, apklausos metu nurodyti negalėjo.

3.2. Liudytojos J. V. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. atvažiavo į Šilalę. Sustojo J. Basanavičiaus g., prie parduotuvės „Aibė“. Pastačius automobilį nuėjo į Šilalės miesto parką ir ten sutiko kaimyną D. J.. Jo automobilis stovėjo automobilių aikštelėje prie parko. Besėdint matė, kad „VW Passat“ markės automobiliu atvažiavo nepažįstamas vaikinas, kurį tą patį vakarą matė prie Šilalės m. kapinių esančioje aikštelėje. Išlipęs „VW Passat“ automobilio vairuotojas atrodė apsvaigęs, nes svirduliavo. Taip pat ji aiškiai matė, kaip pastarasis aikštelėje prie kapinių tiesiai iš butelio gėrė degtinę. Staiga pamatė, kad „VW Passat“ automobilio vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į D. J. automobilio priekį. Išlipęs iš automobilio „VW Passat“ vairuotojas bandė tartis su D. J., tačiau pastarasis nusprendė kviesti policiją, ir tikriausiai dėl tos priežasties, „VW Passat“ vairuotojas sėdo už automobilio vairo ir pasišalino iš įvykio vietos.

3.3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Vyštarto 2024 m. gegužės 19 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 23 val. 15 min. Šilalės mieste, J. Basanavičiaus g. ties pastatu Nr. 2, E. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į už galo automobilių sustojimo vietoje stovėjusį automobilį „Audi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos automobiliu E. G. pasišalino. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 18 d. apie 23 val. 40 min. E. G., vairuodamas automobilį „VW Passat“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 prom. neblaivumas, Šilalės mieste, Zobielijos g. – Šilo g. sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir atsitrenkė kelio ženklą Nr. 606 krypties rodyklė „Tauragė 31“. Eismo įvykio metu apgadinti kelio ženklas ir automobilis. Asmenys nenukentėjo. E. G. nebuvo sulaikytas.

3.4. 2024 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, iš kurių matyti, kad Šilalės m., Zobelijos g.-Šilo g. sankryžoje buvo rastas į pakelės griovį nuvažiavęs automobilis „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis paimtas.

3.5. 2024 m. gegužės 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, iš kurio matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas ir saugomas individualios „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje Tauragėje, Paberžių g. 7.

3.6. 2024 m. gegužės 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. G. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio 26 d. E. G. iš D. D. nupirko automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) už 400 Eur.

3.7. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. G..

3.8. 2024 m. gegužės 19 d. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu ir neblaivumo nustatymo aktu, iš kurių matyti, kad E. G. 23 val. 48 min. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, 00 val. 13 min. – 1,73 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną, arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. gegužės 18 d., apie 23 val. 15 min. Šilalės m., J. Basanavičiaus g. ties pastatu Nr. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį „Audi A6“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko, pasišalinęs iš eismo įvykio ir tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 23 val. 40 min. Šilalės m., Zobielijos g. – Šilo g. sankryžoje vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atitrenkė į kelio ženklą ir taip jį sugadino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, kad E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo paskirti 75 MGL (3750 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prašo uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, E. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas E. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau vis vien sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas išnykęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas. Byloje nėra duomenų apie E. G. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant gana artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam šios bausmės minimumui. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, t. y. 3750 Eur – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio bauda.

13. Kaltinamasis E. G. prašo leisti baudą sumokėti per kuo ilgesnį terminą, nes yra nedirbantis, tačiau artimiausiu metu ketina susirasti darbą ir per ilgesnį laiko tarpą sutaupyti baudai.

14. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į E. G. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 10 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

15. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti E. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius BK 68 straipsnio nuostatų E. G. atžvilgiu, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad E. G. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

18. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis E. G. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui, todėl baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, būtina taikyti siekiant apriboti E. G. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metų laikotarpiui uždrausti naudotis (įgyti) teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

19. Nustatyta, kad E. G. vairavo jo vardu registruotą ir jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

20. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo E. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nusprendžia, kad yra pagrindas iš E. G. konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) saugomą IĮ „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Tauragės m., Paberžių g. 7.

21. Automobilio „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

22. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti E. G., kad paskirta bauda (2500 Eur) per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje – baudžiamosios bylos Nr. e1-374-1213/2024. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad laiku nesumokėtos baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytos taisyklės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą individualios įmonės „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Tauragės m., Paberžių g. 7.

Automobilio „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

E.G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

TeisėjaMonika Vyšniauskienė