Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Satševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui O. S., jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui, viešame teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriame O. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, gyv. Kirklių k., Telšių rajone, dirbančiam J. G. (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistas, pareikštas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S., privataus kaltinimo tvarka, pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. skundą buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad 2014 m. birželio 2 d. apie 10 val. Telšių rajono Upynos seniūnijos Kirklių k. „Pyšto“ miške, jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo R. V.. Skunde nurodyta, kad R. V. būnant kartu su R. R. medžioklėje, turint kelionės lapą ir licenciją stirnos patinui sumedžioti, sumedžiojo stirnos patiną. Sumedžiotą žvėrį pradėjus ruošti gabenimui, priėję du nepažįstami vyriškiai pasakė, kad jis yra brakonierius ir iš jo reikia atimti šautuvą. Bijodamas prarasti šautuvą metė jį per šalia esantį kanalą ir pats pabandė jį perbristi, tačiau iki kelių įklimpo. Tada O. S. prisiartino prie jo ir užšokęs ant nugaros, suėmęs už kaklo pradėjo jį smaugti, J. G. laužė jam rankas. Po įvykio kreipėsi į medikus ir jam buvo diagnozuota sprando raiščių patempimas ir LOR gydytojo išvada: būklė po smaugimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. kaltinimą palaikė ir parodė, kad 2014-06-02 kartu su R. R. atvyko į medžioklę, vykusią taip vadinamame „Pyšto“ miške. Jis nuėjo į vieną pusę, R. R. į kitą. Sumedžiojo stirniną ir ruošė gabenimui. Atlupo kojas ir išėjo ieškoti pagalio. Nerado ir grįžo atgal prie stirnino. Pamatė į jo pusę atbėgančius du vyrus, kurie pribėgę prie jo pasakė, kad medžioja jų stirnas ir nutarė atimti šautuvą. Jis bandė to išvengti ir norėjo perlipti kanaliuką, tačiau įsmuko. Vienas puolė ant jo ir laužė rankas, kad atimtų ginklą, o R. S. už gerklės užkišęs ranką pradėjo smaugti. Bandė jį nukratyti, bet kojos buvo įsmigusios iki kelių kanale, todėl negalėjo apsiginti. Ginklas buvo dėkle ir juo nesišvaistė. Bėgo nuo jų, nes gynė ginklą. Norėjo perlipti per kanaliuką ir spręsti problemą. Užpuolikai nieko nesiteiravo, sakė, kad šaudo jų žvėriukus, todėl reikia atimti ginklą. Ginklą atėmė ir padėjo prie krūmų. Tada paskambino 112. Jis jiems rodė dokumentus, bet jie pasakė, kad jų tas nedomina. Po to perskambino iš budinčios dalies. Jie paaiškino pareigūnams kas buvo. Tada telefoną davė jam. Jis kalbėjo telefonu su pareigūnais ir paaiškino aplinkybes. Paskambino R. R. ir paprašė, kad jis ateitų prie jo. R. R. atėjo ir įvėrė stirninui į ausį žetoną. Po to, pavėrė ant pagalio stirniną ir nusinešė sutvarkyti. Jeigu norėjo sulaikyti „brakonierių“, tai turėjo imtis teisėtų veiksmų. Sutinka, kad jis pažeidė taisykles. Žetonas buvo pas R., o jis ruošė stirniną gabenimui. Žino taisykles. To žetono tuo metu, kai atėjo O. S. ir J. G., įsegta žvėreliui nebuvo. Būrelio vadovui papasakojo apie tai, kas įvyko. Buvo iškelta administracinė byla. Teismas pripažino, kad jis medžioklėje padarė pažeidimą, už tai buvo nubaustas.

Iš karto po įvykio jokio skausmo dėl smaugimo nejautė, bet šeštadienį kreipėsi į gydytojus, nes labai pradėjo skaudėti sprandą. Negalėjo pasukti galvos, ryjant skaudėjo, buvo dusulys, skaudėjo sprande ir gerklėje. Pajuto sužeidimus kai išsiskyrė su R. S.. Galvojo, kad praeis, todėl iš karto nesikreipė į medikus. Ryškesni skausmo požymiai pasireiškė po kokių 3 dienų. Tada ir kreipėsi į medikus. Padarė nuotrauką. Neurochirurgas G. G. liepė nešioti įtvarą, kad sprandas būtų stabilus. Kreipėsi į priimamąjį, pas LOR gydytojus, po to pas šeimos gydytoją. Smaugimą fiksavo LOR gydytoja. 3 mėn. nešiojo įtvarą. Buvo skirti vaistai purškiami profilaktiniai. Palaiko civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos,175,43 Lt turtinės žalos bei visų bylinėjimosi išlaidų.

K. O. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šių metų birželio 2 d. darbavosi J. G. ūkyje. Kartu su ūkininku J. G. išgirdo du šūvius nuo miško pusės, kur ganėsi J. G. gyvuliai. Abu nuėjo pažiūrėti prie miško, kas ten vyksta. Galvojo, kad šaudo brakonieriai. Pamatė žvėries tempimo šliūžes. Pagal šliūžę nuėjo apie 300 m ir pamatė apluptą stirną. Išgirdo kažką traškant miške ir pasislėpė pasižiūrėti kas bus toliau. Pamatė ateinantį R. V.. Jis nešėsi dešimties litrų talpos kibirą ir šautuvą dėkle. Priėjęs prie stirnos pradėjo ją lupti. Tada jie išėjo iš už medžių ir paklausė kas jis toks. Jis išsigando ir pradėjo bėgti. Bėgdamas su ginklu R. V. šoko per kanaliuką ir įsmuko iki kelių į liūną. Šautuvą numetė ant kanalo kranto. Prie nukentėjusiojo pirmas prišoko J. G.. Jis nieko jam nepadarė, nes pats įsmuko į kanalą. Išlipęs iš kanalo paėmė šautuvą patraukė toliau nuo kanalo, o jam liepė palaikyti R. V. kol pats paskambins į policiją. Tada jis pribėgęs iš nugaros apglėbė R.V. rankomis ir laikė prispaudęs savo kūnu. R. V. buvo įsmigęs ir laikėsi pasviręs, jis jį apsikabinęs laikė kokias 5 min. R. V. nesipriešino ir nieko nedarė, todėl jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik laikė apglėbęs jo nugarą. J. G. išlipęs iš kanalo, patraukė šautuvą į šalį, kad jiems ko nors nepadarytų. Laikydamas R. V., J. paliepė paskambinti policijai. V. prašė neskambinti, pripažino kad padarė nusikaltimą. Prašė paleisti, žadėjo nesipriešinti. Vėliau R. V. telefonu kažkam tai paskambino ir prašė ateiti. J. tuo metu kalbėjo su policijos pareigūnais, kurie paprašė jiems duoti pakalbėti su R. V.. Jei būtų smaugęs, V. iš karto kalbėdamas su pareigūnais apie tai būtų pranešęs policijai. Jis tik sakė, kad jis jį išmaudė. Po pokalbio su pareigūnais atėjo R. V. draugas su užtaisytu šautuvu. Tas draugas įsegė auskarą stirnai. Policija neatvažiavo, todėl jis su ūkininku J. išėjo namo.

Taip elgėsi nes žinojo apie legalios medžioklės taisykles ir brakonierių daromą žalą. Norėjo ginti gyvūnus, nes nebėra stirnų, kurias brakonieriai šaudo nelegaliai. Medžioklėje yra buvęs varovu, todėl žinojo, kad miške negalima mėsinėti žvėrių. Tam yra skirtos vietos. R. V. sumedžiota stirna buvo be auskaro. Jį įsegė atėjęs jo draugas. Neleistinoje miško vietoje pradėta mėsinėti stirna, todėl suprato, kad tai nelegali veikla ir jis brakonierius. Mano, kad tai sunkus pažeidimas. Kai R. V. pagavo, tai užpildė reikiamus dokumentus ir stirna gavosi legali. R. V. sakė, kad jis nesipriešintų. Nieko nebūtų darę R. V., jei jis nebūtų pradėjęs bėgti. Pagalvojo, kad peršoks griovį ir šautuvu jiems pradės grasinti. Norėjo elgtis pilietiškai, nes medžiotojų veikla turi būti legali. Prašo jį išteisinti.

Liudytojas J. G., parodė, kad O. S. dirba jo ūkyje. Šių metų birželio 2 d. apie dešimtą val., kieme prie garažo, būdamas kartu su O. S. išgirdo du šūvius jam priklausančioje žemėje. Ten gano gyvulius, tai brakonieriai su nušautais žvėrimis ištampo elektrinį piemenį, o tada pabėga jo galvijai. O. S. pasakė, kad reikia eiti pažiūrėti kas ten šaudo. Kartu nuėjo iki miško ir pamatė šviežiai tempto gyvūno šliūžę. Netoli miško galo prie griovio buvo paguldyta kojomis į viršų stirna. Iš Upynos pusės išgirdo šnaresį. Pasislėpė už medžių ir pamatė ateinantį nukentėjusįjį. Jis priėjęs prie stirnos pradėjo lupti jai kailį. Tada jie iš už medžių išlindo ir priėjo prie jo. Jis paklausė jų - iš kur jūs? Pradėjo bėgti, bet susmego kanale. Norėjo atimti jo šautuvą, nes būna, kad tokie medžiotojai grasina ginklu. Ko bėga, jei nekaltas. Jis pradėjo vytis R. V., bet irgi susmego kanale. R. V. rankos nelaužė. Ėmė tik už šautuvo. R. V. įsmego kanale, o jo rankos buvo ant sausumos. Paėmė ginklą iš R. V. rankos. Pakvietė O. S. ir liepė laikyti R. V.. Paėmė ginklą nuo R. V., kad jis ginklo nepanaudotų prieš juos ir padėjo jį toliau ant griovio krašto. O. S. priėjo iš už nugaros pusės ir per pažastis laikė prie griovio krašto. Laikė, kad nepabėgtų su ginklu. R. V. vėliau draugams gyrėsi, kad jei būtų pabėgęs, būtų pasakęs, kad jie nušovė stirną. Paskambino 112. R. V. prašė neskambinti, sakė, kad padarė pažeidimą, nes miške lupo stirną. Jis vis tiek 112 paskambino, o R. V. prašė paleisti, sakė, kad niekur nebėgs. Paskambino kažkam ir pasakė, kad pakliuvo. R. V. irgi kalbėjo su policija. Po pokalbio policija liepė paleisti V.. Atėjo jo draugas su į priekį atkištu šautuvu, klausė ar jie nebijo. Prie jų įvėrė stirnai auskarą. Ryte jiems paskambino iš policijos ir liepė susisiekti su aplinkosauga, nes suprato, kad buvo padarytas grubus medžioklės taisyklių pažeidimas. Po to atvažiavo pareigūnai, viską nupaveikslavo, pasakė, kad tai didžiausias pažeidimas. Viską jiems aprodė. R. V. padarė didžiausią pažeidimą. Tik brakonieriai žalą padaro. Tikri medžiotojai žalos nepadaro. Jei nebrakonieriauja, praneša, kad medžios. Jis pilietiškai nusiteikęs. Tikri medžiotojai turi medžioti pagal įstatymą. Jei R. V. būtų buvęs prismaugtas, nebūtų galėjęs kalbėti. Tikrai matė, kad O. S. R. V. laikė tik per pažastis.

Liudytojas G. G., parodė, kad 2014 metų birželio mėnesį, jo budėjimo metu buvo atvykęs šis asmuo (nukentėjusysis) su trauma. Smulkmenų neatsimena ir ką jis pasakojo, nežino. Gali pasakyti tik tiek, kad birželio 7 d. 11 val.25 min. jam buvo nustatytas kaklo raiščių patempimas. Nustatė pagal paties nukentėjusiojo pasakojimą. Buvo atlikta kompiuterinė tomografija, lūžių nebuvo. Nukentėjusysis skundėsi sprando skausmais, dešinės rankos sutrikimais, bet sakė, kad tas buvo seniai. Po įvykio, kada pagal jo žodžius jis buvo sužalotas, buvo praėjusios šešios dienos. Kiekvieno ligonio atsakomybės reikalas sakyti tiesą, ar ne. Kiek atsimena, kaklo raumenys buvo patempti. Šiaip, dažniausiai, skausmai prasideda iš karto. Nukentėjusysis kreipėsi po šešių dienų. Gali skausmas išlikti ir po šešių dienų, gali ir ilgiau. Iš pateiktos R. V. asmens sveikatos kortelės nieko negali pasakyti. Tam reikalinga ekspertizė, o jis ne ekspertas. Jis rekomendavo nuskausminančius vaistus ir įtvarą. Sprando patempimą nustatė iš asmens pasakojimo, objektyvios ligonio apžiūros ir nuotraukos. Lūžių nerado. Liečiant sprando raumenis, jie buvo skausmingi. Įmanoma, kad ir dėl nervų uždegimo galimi tokie skausmai. Daug kas sąlygoja tokius skausmus. Įmanomas kaklo raiščių patempimas gali būti ir dėl kaklo patempimo.

Liudytojas A. P., parodė, kad jis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūros Telšių skyriaus vedėjas. Vedė administracinio teisės pažeidimo bylą. R. V. buvo kaltinamas tuo, kad sumedžiojo stirną. Agentūra bylą teisme laimėjo. Pažeidėjui buvo paskirta bauda ir šautuvo atėmimas. Gavęs pranešimą iš policijos surinko byloje visus įrodymus, buvo įvykio vietoje. Stirnos sumedžiojimo vietoje, krito žvėris, reikia įverti plombą ir užpildyti licenciją. Žvėris buvo patemptas ir buvo pradėtas mėsinėti. Į įvykio vietą atvyko šalia gyvenantis ūkininkas ir jo padėjėjas. Žvėris mėsinėjamas specialioje vietoje, kur yra paskirta. Kitose vietose tai nenumatyta daryti. Šiuo atveju viskas vyko J. G. miške. Tai ne ta vieta, kur turėjo mėsinėti sumedžiotą žvėrį. Tai pažeidimas. Miško savininkas turi daugiau teisių ir turi teisę imtis visų priemonių informuoti pareigūnus apie pažeidimą. Gali būti pranešta policijai, gali aplinkos apsaugos agentūrai. Šiuo atveju, geriau jiems, nes policija į įvykio vietą nevažiavo. Šautuvą šitoje situacijoje reikėjo paimti, nes yra toks šautuvo klausimas. Esą buvę tokių atvejų, kad pažeidėjas atstato ginklą ir grasina asmenims, norintiems juos sulaikyti ar įspėti. Ginklų įstatymo negali komentuoti, bet kad jie, O. S. ir J. G., norėjo išsiaiškinti pažeidimą, matosi iš bylos medžiagos. Birželio 5 d. apklausinėjo R. V.. Yra parašytas jo paaiškinimas. Jis parašė pareiškime, kad jį smaugė. Tą dieną, kai susitiko pirmą kartą, nesimatė, kad R. V. sužeistas ar blogai jaustųsi. J. G. pasakė, kad jam priklauso miškas, kuriame R. V. dorojo stirną. Jeigu ne O. S. ir G. veiksmai, pažeidimo nebūtų buvę įmanoma nustatyti. Jie pasielgė pilietiškai. R. V. skaitė, kad jis nepadarė nusižengimo. Vėliau jis pamatė, kad tai rimtas pažeidimas ir kad gresia rimti nemalonumai, tada birželio 12 d. pas juos atvyko jau su įtvaru. Atėjęs su įtvaru pasakė, kad buvo pas gydytoją dėl sužalojimų.

L. R. J. R., parodė, kad jis medžiotojas. Ir tą kartą kartu su nukentėjusiuoju R. V. medžiojo. Turėjo medžioklės lapą, licenciją medžioklei, jis buvo vadovas, medžiojo paskirtuose plotuose. Žvėries sumedžiojimo vieta laikoma ta, kur žvėris krito ir sumedžioto žvėries negalima judinti. Privaloma įverti auskarą. Po to, baigus medžioklę, įrašome į medžioklės lapą visus duomenis, žvėris gabenamas į žvėrių lupimo vietą. Namelyje surašoma viskas. Čia buvo R. V. klaida. Sumedžioti teisę turėjo, bet norėjo paskubinti reikalą, nes temo, todėl patraukė stirniną, apipjovė kojas, kad galėtų geriau nešti. Už tai jis buvo nubaustas. Po R. V. šūvio jis buvo kitoje miško pusėje. R. V. jam paskambino ir pranešė, kad nušovė stirniną. Vėliau vėl paskambino ir pranešė, kad jį apstojo du asmenys. Po kokių 20 min atėjo prie R. V.. Jie kažko ginčijosi, R. V. šaukė „kam jį smaugė“. Tie vyrai pasakė, kad brakonieriai brakonieriauja. Jis atsakė, kad ne brakonieriai, o medžiotojai. Jie tada atlyžo, pradėjo trauktis, atidavė R. V. ginklą. V. šaukė „kam jį smaugė“. Jis pats asmeniškai smaugimo nematė. Valio ginklas buvo ant žemės. Stirniną vėliau parsigabeno į lupimo vietą. V. vis sakė, kad akys temsta. Kai pamatė jį su ginklu, tada grąžino ginklą R. V.. Jo ginklas buvo ant peties, nesupakuotas, nes atėjo medžioklės metu. Dar pasitikrino, ar yra šovinys, kad kartais netyčia neiššautų. Šovinys buvo ne vamzdyje, vamzdis buvo tuščias.

Bylą nagrinėjant teisme buvo kilusi abejonė dėl privačiame kaltinime nurodytų įrodymų pakankamumo, t. y. R. V. nusiskundimų, pateiktų med. dokumentų, dėl jam fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sužalojimo, jį smaugiant, kaltinamojo gynėjui prašant buvo paskirta med. ekspertizė ( b. l. 50, 81,82).

Įvertinus visus faktinius duomenis iširtus bylos nagrinėjimo metu, susipažinus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 2708/14 (03), trijų ekspertų išvada, kad 2014-06-17 R. V. apžiūrėję gydytojai objektyvių kūno sužalojimo žymių neužfiksavo. Gydytojo otoloringologo nustatyta diagnoze – būklė po smaugimo ir gydytojo neurochirurgo diagnoze – stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ekspertai remtis negali, nes šios diagnozės nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuotos smaugimo žymės. R. V. diagnozuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir būklė po smaugimo nepatvirtinti objektyviais medicininiais tyrimais (jų tarpe branduolinio magnetinio rezonanso tyrimu), o paremti tik nusiskundimais bei anamneze. R. V. kaklo, sprando skausmą galėjo sąlygoti stuburo kaklinės dalies osteochondrozė ( diagnozuota 2014-06-07 atlikus stuburo kaklinės dalies kompiuterinį tomografinį tyrimą). 2014-06-07 gydytojo neurochirurgo užfiksuota R. V. dešinės rankos hipestezija (sumažėjęs jautrumas) vertinamas kaip anksčiau persirgto erkinio encefalito pasekmė. ( b. l. 85-87).

Iš liudytojo J. G. parodymų matyti, jog jis ir kaltinamasis O. S. elgdamiesi pilietiškai ir manydami, kad sugavo brakonierių, bandydami jį sulaikyti, jam atėmus jo ginklą, o jam paliepus ir R. S. užšokus R. V. ant nugaros, laikant, kad šis nepabėgtų, informavo teisėsaugos instituciją - Telšių AVPK apie daromą grubų pažeidimą. Iš šio parodymo matyti kokie veiksmai buvo R. V., kaltinamojo O. S. ir kartu su jais buvusio ūkininko J. G.. Teismo nuomone, patiems darant pažeidimą ar nusikaltimą, nebūtų informavę pareigūnų apie daromą pažeidimą. Smaugimą ir kaltinime nurodytas aplinkybes tvirtina tik R. V., daugiau nei liudytojų nei med. išvados jo teiginių nepatvirtino. R. V. kalbėdamas telefonu su policijos pareigūnais apie jo sulaikymą ar užpuolimą, pareigūnų neinformavo apie jo galimą smaugimą, fizinio skausmo sukėlimą. Teisme neįrodyta, kad O. S., smurtiniais veiksmais, smaugdamas sužalojo R. V. sveikatą. Analizuojant pačią objektyviąją pusę, reikia atsižvelgti į kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius. Tik nukentėjusiojo paaiškinimas rodo, kad jį smaugė kaltinamasis. Daugiau to įvykio liudytojų nebuvo. O. S. neigė, kad smaugė R. V.. J. G. taip pat paneigė nukentėjusiojo parodymus. A. P. nurodė, kad po įvykio 06-05 vizualiai jokių sužalojimų nesimatė, R. V. niekuo nesiskundė. Sužalojimai paaiškėjo tada, kai paaiškėjo, jog R. V. neišvengs atsakomybės. Vaistai buvo išrašyti nesusiję su sužalojimu. Ekspertų išvada nepatvirtino R. V. teiginių dėl jo sveikatos sutrikdymo. Jokiais objektyviais duomenimis sveikatos sužalojimų nėra fiksuota. Jie paremti tik paties nukentėjusiojo paaiškinimais tiek teisme tiek jam kreipiantis į medikus. Nukentėjusiojo pasipiktinimą sukėlė pats sulaikymas. Baudžiamojo kodekso 29 straipsnis suteikia paprastam asmeniui teisę sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tokia asmens veika nėra baudžiama pagal baudžiamąjį kodeksą. Faktas, kad medžioklės taisykles pažeidimą padarė R. V. patvirtintas. Nukentėjusysis pripažino, kad pradėjo bėgti, todėl kaltinamasis suprato, kad sprunka pažeidėjas. Už pažeidimus numatoma labai griežtos sankcijos. O. S. buvo įsitikinęs, kad sulaiko pažeidėją.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.3-668-339/2014 matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu R. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirta 3000 Lt bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams ir jam priklausančio šautuvo 12H 18 MN, 3006 springfield 001801801, konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus R. V. skundą, nutarimas nepakeistas (b. l. 36 ).

Teismas nešališkai ištyręs bei įvertinęs įrodymų atitinkančių BPK 20 straipsnio 3,4 dalių reikalavimus, visetu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymais, kurie yra pagrindas kaltinamąjį O. S. pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, nes nustatyta, kad kaltinamasis O. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių todėl turi būti išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

K. S. išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodytu pagrindu, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nukentėjusiojo R.V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-307 str.

nusprendė:

O. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

N. R. V. pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žala atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.