Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1. 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 3 mėnesiams; 2015 m. birželio 16 d. atliko bausmę;

2. 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 18 parų;

4. 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 26 paroms;

5. 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, bausmę subendrinus su 2022 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 15 dienų (nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau dėl taikyto suėmimo bausmė atlikta 2023 m. birželio 24 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. O. 2022 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms, demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės (aplinkinių) negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,96 ‰ girtumas), elgėsi ypatingai įžūliai, t. y. L. M. paprašius patraukti automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad ji vairuojamu savo automobiliu „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galėtų išvažiuoti iš aikštelės, ji (S. O.) garsiai keikdamasi vartojo necenzūrinius žodžius L. M. atžvilgiu, šaukdama „aš nevairuoju, eikit jūs n<...>j“, o jos viešoje vietoje keliamą triukšmą ir vartojamus necenzūrinius žodžius išgirdusiam ir atėjusiam M. Z. siūlant jai apsiraminti ir paprašius patraukti automobilį, ji (S. O.), elgdamasi agresyviai, vartojo M. Z. atžvilgiu necenzūrinius žodžius anglų ir rusų kalbomis, išėmusi iš rankinės peilį, laikydama jį sugniaužtame savo rankos kumštyje, keldama rankoje laikomą peilį, artinosi prie M. Z., keikdamasi ir grasindama jam susidorojimu, sakydama nukentėjusiajam, kad jį subadys, papjaus, padurs, kad ji neturi ko prarasti, neturi šeimos, žino, kur jis gyvena, ir jeigu ne ji jį padurs, tai tą padarys kiti, ir tas pats gali būti jo artimiesiems, blogai bus jo šeimai, ir tokiais savo tyčiniais veiksmais naudodama psichinę prievartą baugino nukentėjusįjį, sukeldama jam stresą, baimę ir šoką, dėl ko nukentėjusysis M. Z. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Tokiu būdu viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, grasino nužudyti žmogų.

Teisiamojo posėdžio metu S. O. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su draugu atvažiavo pas draugą į svečius. Ji nebuvo už vairo. Viskas prasidėjo nuo to, kad draugas neteisingai pastatė automobilį. Iš pradžių moteris kažką pačiam vairuotojui pasakė, bet šis kažkodėl pasišalino ir nepatraukė to automobilio. Ji (S. O.) buvo išgėrusi. Gali būti, kad tai moteriai kažką negražiai atsakė. Neseniai buvo išsiskyrusi su savo buvusiu partneriu, kuris ją mušdavo ir dabar yra įkalintas, buvo pikta ant visų vyrų. Būdama išgėrusi pagalvojo, kad ją nori pulti. Kai atėjo nukentėjusysis, ji garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, jį užsipuolė ir sakė, kad netrauks automobilio. Tikrai negražiai elgėsi, labai gailisi ir atsiprašo. Blogai vertina savo veiksmus. Rankinėje turėjo peilį, jis buvo sulankstomas. Turėjo jį rankoje, bet jo išskleidusi nebuvo. Po įvykio išmetė jį į šiukšlių dėžę kažkur šalia įvykio vietos. Jei nukentėjusysis sako, kad ji jam grasino tuo peiliu, matomai taip ir buvo, dėl girtumo ji jau neatsimena. Kokie tiksliai žmonės buvo įvykio vietoje konflikto metu, ji taip pat jau neatsimena. Kieme kažkur buvo tas asmuo, kuris sėdėjo už automobilio, dėl kurio kilo konfliktas, vairo, ir dar viena pažįstama, kuri pabėgo. Neatsimena, ar „Peugeot“ automobilio vairuotoja konflikto metu buvo. Visas įvykis truko gal 10 minučių. Ten aplink daugiabučiai. Neatsimena, ar ji garsiai šaukė. Jei kam trukdė, atsiprašo. Blaivi nebūtų taip pasielgusi. Jos elgesiui turėjo įtakos išgertas alkoholis. Be to, ji turi psichologinę traumą dėl buvusio draugo smurto jos atžvilgiu. Po viso įvykio ji nuėjo į svečius, kur ir buvo atvažiavusi. Asmuo, kuris atvyko su ja, į butą taip ir neatėjo. Nežino, kur jis tuo metu buvo. Kai policija beldėsi į buto duris, buto šeimininkas durų neatidarė. Sakė jam, kad atidarytų, bet šis neklausė. Vėliau duris vis tik atidarė. Ar buvo atvažiavusi gaisrinė, ji nematė. Norėtų, kad jai būtų leista sumokėti baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. O. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2022 m. birželio 26 d., įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įtariamąja apklausta S. O. parodė, kad parodymų šiuo metu neduos, parodymus duos dalyvaujant gynėjui. Lietuvių kalbą supranta gerai, skaito ir rašo lietuviškai, vertėjas nereikalingas (2 t., b. l. 39-41).

2022 m. birželio 26 d. įtariamąja apklausta S. O. parodė, kad jai pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. 2022 m. birželio 26 d., apie 10 val., ji su pažįstamu A., kurio pavardės nežino, atvažiavo jo vairuojamu automobiliu „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur atvyko pas pažįstamą į svečius. A. atvažiavęs į kiemą, automobilį „AUDI“ priparkavo šonu prie pat šaligatvio ir išlipo iš automobilio. Ji liko sėdėti automobilio „AUDI“ priekinėje keleivio vietoje. Sėdėdama automobilyje ji matė ir girdėjo, kaip A. pykosi su kažkokia moterimi, kuri teigė, jog ji negali pravažiuoti dėl A. priparkuoto automobilio, ir reikalavo, kad A. patrauktų automobilį. Bet akivaizdžiai matėsi, jog moteris lengvai gali pravažiuoti ir A. priparkuotas automobilis netrukdo, todėl A. ir ginčijosi su nepažįstama moterimi. Ji pati į jų konfliktą nesivėlė, buvo išlipusi iš automobilio „AUDI“ ir iš automobilio vidaus susirinkinėjo savo daiktus, tada stovėjo prie automobilio. Girdėjo, kaip moteris sakė, jog tuoj pakvies ateiti savo vyrą. Netrukus iš namo į kiemą išbėgo vyriškis, kaip suprato, minėtos moters vyriškis, kuris iš karto priėjo prie jos (S. O.). Tuo metu A. jau nuėjo tolyn nuo automobilio „AUDI“, o ji kaip tik išlipusi iš automobilio pro priekines keleivio duris, stovėjo prie automobilio „AUDI“ priekinių keleivio durų. Vyriškis iš karto pradėjo ant jos šaukti, kad ji patrauktų automobilį. Ji jam atsakė, kad čia ne jos reikalas, nes ji automobilio nevairavo, kad jai visai neįdomu ir kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilio negali vairuoti. Vyriškis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, vadino ją „k<...>a“, sakė „A<...>li jūs“, „ar jūs žinot, kas aš toks?“. Ji jam pasakė, kad jis atstotų nuo jos, nes nei čia jos mašina, ne ji vairavo, ir vyriškiui pasakė, kad jai nusiš..., kas jis toks ir kas jo žmona. Kadangi nepažįstamas vyriškis ant jos šaukė, ją keikė necenzūriniais žodžiais ir buvo priėjęs arti jos, todėl jam pasakė, kad pasitrauktų, ir jei dar žingsnis link jos, papurkš jam dujų balionėliu. Tai sakydama iš savo krepšio išsitraukė dujų balionėlį. Vyriškis buvo agresyvus, priartėjęs prie jos, jai užstojo kelią, neleido praeiti, todėl ir pagrasino jam dujų balionėliu. Tuomet vyriškis atsitraukė į šalį ir ji nuėjo į laiptinę ir pas draugą į svečius. Vyriškis šaukė, kad tuoj atvažiuos policija ir „pažiūrėsim, kas bus“. Ji nuėjo pas draugą M. į namus, ten žiūrėjo filmą, kol užmigo. M. buto numerio neprisimena. Po kurio laiko į M. butą atėjo policijos pareigūnai ir ją sulaikę atvežė į policijos komisariatą. Jokio peilio ji neturėjo ir vyriškiui peiliu negrasino, jokio peilio neišmetė, ji tiesiog su savimi neturėjo jokio peilio. Ji turėjo ir vyriškiui grasino dujų balionėliu, kurį ir parodė policijos pareigūnams. Vyriškis, išėjęs iš namo, pirmas ją užsipuolė, pradėjo ant jos šaukti, keikti ją, todėl tarp jos ir šio vyriškio kilo konfliktas, bet nepažįstamam vyriškiui peiliu negrasino, subadyti ar sužaloti negrasino. Ji buvo išgėrusi porą skardinių alaus kokteilio „Delight“ ir skardinę sidro. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (2 t., b. l. 45-47).

2023 m. vasario 6 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, įtariamąja apklausta S. O. parodė, kad dėl viešosios tvarkos sutrikdymo kaltę pripažįsta, dėl grasinimo nužudyti neprisipažįsta. Jai įteikto įtarimo esmė ir turinys aiškus. Psichiatrijos ligoninėje negydyta, priklausomybės ligų centre taip pat. Parodymus sutinka duoti, juos duos lietuvių kalba. Visas jai žinomas aplinkybes nurodė praeitos apklausos metu, papildomai nori parodyti, kad jokio peilio ji su savimi neturėjo, rankose turėjo dujų balionėlį, kurį rado policijos pareigūnai. Kaip ir minėjo akistatos metu, konfliktas kilo dėl to, kad ta diena jai buvo sunki, dėl asmeninių priežasčių ji buvo emocionali, pikta, todėl keikėsi necenzūriniais žodžiais, gailisi dėl savo veiksmų. Tačiau ji M. Z. negrasino, jo nepažįsta, jokių duomenų apie jį nežino, nežino, ar jis turi šeimą, kur gyvena, taip pat nežino, iš kokios laiptinės jis išėjo, taip pat nematė. Ji yra moteris, todėl ji jam negrasintų. Dujų balionėlį išsitraukė dėl to, kad pati jo išsigando. Daugiau neturi ką parodyti (2 t., b. l. 64-67).

2023 m. vasario 21 d. papildomai įtariamąja apklausta S. O. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, neprisipažįsta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. 2023 m. vasario 6 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Apklausos metu prisipažino dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Visas aplinkybes dėl šios nusikalstamos veikos nurodė apklausos metu. Gailisi, kad sutrikdė viešąją tvarką, kaip ir minėjo, viskas įvyko dėl to, kad tą dieną buvo per daug emocionali. Neprisipažįsta, kad grasino M. Z., ji jo nepažįsta, ji jo nelietė, nieko nežino apie jį ar jo šeimos narius. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tuo momentu pagalvojo, kad nori padaryti palankesnę situaciją sau, bet po procesinių veiksmų atlikimo ji suprato, kad negali meluoti ir sakyti tai, ko nėra, todėl prisipažįsta tik dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Daugiau neturi ką parodyti (2 t., b. l. 82-85).

Alkotesterio patikros duomenimis, 2022 m. birželio 26 d. 11.50 val. S. O. nustatytas 0,96 ‰ girtumas (2 t., b. l. 24, 25).

2022 m. birželio 26 d. liudytoju apklaustas M. Z. parodė, kad 2022 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., būdamas bute, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, išgirdo, kad kieme prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai šūkauja. Priėjęs prie lango pamatė, kad kieme kaimynė, kurios duomenų nežino, ginčijasi su vyru ir moterimi, kurie automobiliu ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užstatė jos automobilį ir nesitraukia. Vyras stovėjo lauke prie vairuotojo pusės durų, o moteris prie dešinės pusės priekinių keleivio durų. Išėjęs į kiemą paprašė jų patraukti automobilį. Vaikinas iš karto paėjo į šalį, sakydamas, kad nevairuos. Moteris pradėjo šaukti ir vartoti jo atžvilgiu rusiškus ir angliškus necenzūrinius žodžius. Vyras ir moteris atrodė apsvaigę, nes jų veiksmai buvo nekoordinuoti, bet nuo jų alkoholio kvapo nesijautė. Jis pasiūlė jai apsiraminti ir patraukti automobilį, po ko ji tapo agresyvesnė. Tiksliai nurodyti negali, bet greičiausiai iš rankinės, kuri gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės, paėmė peilį („plaštakę“). Peilį laikė kairėje rankoje, neišskleistą. Peilis buvo apie 10 cm ilgio, pilkos (metalo) spalvos. Moteris, laikydama rankoje peilį, pradėjo artintis prie jo su grasinimais, kad subadys, nes jai nėra ko prarasti. Jis jai sakė, kad nesiartintų ir laikytųsi saugaus atstumo, nes kitaip bus panaudota fizinė jėga. Bet moteris jo neklausė ir vis tiek artinosi prie jo ir, priėjusi labai arti, pradėjo kelti ranką, kurioje laikė peilį. Jis čiupo už jos rankos ir tikrai suprato, kad tai ne žaislas, o tikras metalinis peilis, po ko jam pasidarė baisu ir suprato, kad jos grasinimai realūs. Po ko paleido jos ranką ir atsitraukė, tuo momentu moteris toliau jį keikė ir grasino susidorojimu, sakė, kad jį padurs, kad jai nėra ko prarasti, kad žino, kur gyvena, ir jeigu ne jinai jį padurs, tai tą padarys kiti. Tuo momentu vyras įsėdo į automobilį ir atbulomis bandė išvažiuoti iš kiemo, bet tuo momentu atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. O moteris, pamačiusi, kad atvažiuoja policija, greitu žingsniu pradėjo šalintis į daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, kurioje įrengti butai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurios durys buvo paremtos plyta. Užėjusi į laiptinę, plytą pastūmė ir užtrenkė duris. Moteris iki užėjimo į laiptinę tikrai rankoje turėjo peilį, nes praėjo arti jo ir iki laiptinės nieko nebuvo numetus. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, jis trumpai paaiškino situaciją ir jie kartu užėjo į laiptinę. Užėjus į laiptinę, pirmojo aukšto gyventoja, iš kairės pusės, pirmojo buto, daugiau jos duomenų nurodyti negali, nurodė, kad moteris nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) butą. Jiems pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, pareigūnai skambino bei beldėsi į duris, bet jinai durų neatidarė. Tada policijos pareigūnai iškvietė PGT (priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą). Kai policijos pareigūnai iškvietė PGT, jis išėjo į kiemą. Ar moteris pati atidarė duris, nežino, bet atvažiavus PGT pareigūnams, po kelių minučių moterį policijos pareigūnai išvedė į kiemą. Moterį jis iš karto atpažino ir policijos pareigūnams paliudijo, kad tai tikrai ta pati moteris. Moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, plačių klubų, šviesių, surištų plaukų, ryškaus, paplaukusio makiažo, ant vienos šlaunies (kurios – tiksliai pasakyti negali) turėjo tatuiruotę ir užsegtą intensyvios priežiūros prietaisą (apykoję). Moteris buvo apsirengusi šviesius, trumpomis rankovėmis marškinėlius ir tamsios spalvos trumpus šortus. Kokia buvo avalynė, nepastebėjo. Moters nepažįsta, bet atpažinti reikalui esant galės. Įvykio vietoje ir jos apylinkėse vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali (1 t., b. l. 36-39).

2022 m. lapkričio 11 d. papildomai apklaustas liudytoju M. Z. parodė, kad visas jam žinomas aplinkybes nurodė apklausos metu. Konflikto metu jis ir šviesių plaukų moteris stovėjo lauke, ji stovėjo prie automobilio „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai nurodyti, ar buvo atidarytos priekinės keleivio pusės automobilio durelės, ar ji pati atidarė. Ji peilį galimai pasiėmė iš savo rankinės, kuri gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Neatsimena, kurioje rankoje ji laikė peilį, tačiau mano, kad galimai kairėje. Moteris peiliu jam nemosikavo, ji sugniaužtame kumštyje laikė peilį, norėdama jį įbauginti. Ji jam tyliai, laikydama peilį sugniaužtame kumštyje, sakė, kad jį padurs, kad jai nėra ko prarasti, nes neturi šeimos, sakė, kad žino, kur gyvena, ir jeigu ne jinai jį padurs, tai tą padarys kiti, taip pat minėjo, kad bus blogai ir jo šeimai. Dėl šių jos žodžių jis jautė baimę, kadangi jis turi keturis mažamečius vaikus, mano, kad jos grasinimai galėjo būti realūs, kadangi ši moteris matė, iš kurios laiptinės jis išėjo, todėl ji žino, kur jis gyvena. Papildomai nori parodyti, kad po to, kai atvyko policijos pareigūnai į namo kiemą, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), prabangiu automobiliu atvyko trys vyrai, jie bendravo su vyru, kuris atvažiavo su minėta šviesių plaukų mergina. Mano, kad šie vyrai buvo šių asmenų pažįstami. Jis, supratęs, kad tai yra galimai šios moters pažįstami, pareigūnų paprašė, kad šiems vyrams pareigūnai pasakytų, kad jie išvažiuotų. Pareigūnams paprašius, kad jie išvažiuotų iš namo kiemo, šie vyrai atsakė, kad jie nieko nepadarė, jie nevažiuos, tai yra laisva šalis. Taip pat po įvykio jis internete ieškojo peilio (plaštakės) nuotraukų, kad įsitikintų, ar tikrai tai yra tas pats peilis, kurį jis matė. Pasižiūrėjęs nuotraukas įsitikino, kad tai toks pats peilis, kurį minėta moteris laikė sugniaužtame kumštyje. Šis įvykis jam buvo nemalonus, tačiau civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Daugiau neturi ką parodyti (1 t., b. l. 40-42).

2023 m. vasario 14 d. papildomai apklaustas liudytoju M. Z. parodė, kad jis yra informuotas apie įtariamosios norą susitaikyti šiame ikiteisminiame tyrime. Jo nuomone, šis klausimas turi būti sprendžiamas teisme (1 t., b. l. 43-44).

2023 m. sausio 10 d. akistatos protokole užfiksuota, kad nuotoliniu būdu naudojantis ZOOM programa atlikta akistata tarp nukentėjusiojo M. Z. ir įtariamosios S. O. Pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, M. Z. nurodė, kad nepažįsta, matė ją pirmą kartą įvykio metu, jokie santykiai nesieja. S. O. nurodė, kad M. Z. nepažįsta, matė pirmą kartą įvykio metu.

Paprašytas papasakoti apie 2022 m. birželio 26 d. įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės kieme, prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad ryte išgirdęs triukšmą, jis pažiūrėjo pro virtuvės langą ir kieme pamatė kaimynę, kuri gyvena viršuje, kuri negalėjo išvažiuoti iš kiemo, nes jos automobilį užstojo kitas automobilis, galimai AUDI. Pamena, kad šiame automobilyje buvo du asmenys, t. y. vyras ir moteris, kuri šiuo metu dalyvauja akistatoje. Girdėjo, kaip šie asmenys triukšmauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Jis nusprendė išeiti į lauką ir šį konfliktą nuraminti, paprašyti, kad šie asmenys atsitrauktų. Išėjęs į lauką pamatė, kad šie asmenys yra apsvaigę (ar nuo alkoholio, ar narkotinių medžiagų, nurodyti negali, nežino), vaikinas buvo ramus, jis stovėjo prie vairuotojo durelių, o moteris, kuri dalyvauja akistatoje, stovėjo prie keleivio durelių, ji buvo agresyvi. Jis priėjo prie jų, konkrečiai prie merginos, ir paprašė patraukti automobilį. Ji jam pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius. Vaikinas konflikte nedalyvavo, jis stovėjo kitoje pusėje ir matė, kad jam viskas buvo juokinga, tikriausiai dėl apsvaigimo. Jis merginai pasakė, kad yra pareigūnas, ir merginos pareikalavo patraukti automobilį. Tai išgirdusi ji tapo dar agresyvesnė. Kažkuriuo momentu jis pastebėjo, jog ant vienos iš jos kojų yra apykojė, tada suprato, kad ši moteris gali būti išties pavojinga. Kažkuriuo momentu jis pastebėjo vienoje iš jos rankų, kaip jam buvo panašu, metalinį daiktą. Iš savo darbo praktikos žino, kad tas daiktas galimai buvo peilis, vadinamas „plaštake“. Iš pradžių ji to peilio neturėjo. Kaip suprato, ji pasiėmė šį peilį iš automobilio priekyje buvusios rankinės. Jis to nematė, tačiau daro prielaidą, kad ji galėjo iš ten jį pasiimti. Šis peilis nei karto nebuvo išskleistas, ji laikė jį sugniaužtame kumštyje ir matėsi tik peilio viršus. Ji peiliu prieš jį nemosikavo, tačiau bandė kelti ranką, jis tuo momentu pagalvojo, kad gali kilti pavojus jo gyvybei, kadangi jam ji sakė, kad neturi ko prarasti, neturi šeimos. Kiek pamena, minėjo, kad papjaus jį ir tas pats gali būti jo artimiesiems. Tuo metu jam buvo šokas, kadangi su tuo susiduria tik darbe, realiame gyvenime nėra buvęs tokioje situacijoje, buvo išsigandęs. Mano, kad šis grasinimas jo atžvilgiu buvo realus, tai jam sukėlė daug streso. Įtariamoji aiškiai galėjo žinoti, kur jis gyvena, kadangi matė, kaip jis išeina iš laiptinės. Tą ji jam ir pasakė, kad ji žino, kur jis gyvena, ir minėjo, kad jeigu ne ji, tai kiti sutvarkys reikalus. Kiek jam yra žinoma, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją, tačiau kas ir dėl kokios priežasties, nurodyti negali, nežino. Mergina iš automobilio pasiėmė rankinę ir nuėjo į laiptinę, užtrenkdama po savęs duris. Mano, kad ji išsigando policijos, suprasdama, kad su apykoje taip elgtis nedera, kaip ji elgėsi. Kur tuo metu buvo peilis, jis nežino, kadangi tuo metu stebėjo ir ją, ir vaikiną, kuris buvo su ja. Šis įsėdo į automobilį ir bandė važiuoti atbuline eiga, tuomet jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuomet pareigūnai priėjo prie jo, jis trumpai jiems pasakė, kas nutiko, jie paklausė, kur nuėjo mergina, jis jiems parodė, tačiau pareigūnai kurį laiką negalėjo patekti į laiptinės vidų, kadangi durys yra kodinės. Pareigūnams patekus į laiptinę, jis užėjo kartu su jais. Kažkuriame bute gyvenanti moteris nurodė, kad mergina užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, butas per vidurį. Jis su pareigūnais pakilo iki to buto, pareigūnai pradėjo skambinti į duris, daužė į duris, reikalaudami atidaryti, tačiau durys buvo užrakintos, niekas į vidų neįsileido. Tai tęsėsi ilgą laiko tarpą. Jis po kelių minučių išėjo į lauką, kadangi buvo informuotas, kad atvažiuos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Jis daugiau į tą laiptinę nėjo, bendravo su tyrėju. Tuomet po kurio laiko, kaip suprato, buto durys buvo atidarytos. Matė, kaip į lauką buvo išvesta įtariamoji ir buto savininkas, kurį atpažino, jis kaimynų sūnus. Tuo metu mergina nebuvo drąsi, ji verkė ir prašė pasigailėti. Jis jai pasakė, kad už savo veiksmus reikės atsakyti, jis nebijo liudyti, jaučia pareigą tai daryti, ir nuėjo į policijos tarnybinį automobilį atlikti procesinius veiksmus. Būdamas policijos tarnybiniame automobilyje, matė, kaip vaikinas, kuris atvažiavo su įtariamąja, vis dar yra namo kieme. Po kurio laiko į kiemą atvažiavo keletas vyrų, kurie jam nebuvo pažįstami, jie atvažiavo šalia namo ir bendravo su vaikinu, kuris tuo metu buvo su įtariamąja. Mano, kad ji arba su ja kartu buvęs vyras galėjo pasikviesti šiuos vyrus, norėdami dar labiau jį įbauginti. Jis priėjo prie šių vyrų, kad jie išvažiuotų iš kiemo, tačiau jie atsisakė tą padaryti, sakė, kad Lietuva – laisva šalis ir jie nieko nepadarė.

Į klausimą, jog minėjo, kad S. O. laikė rankose peilį, gal gali jį apibūdinti, nukentėjusysis M. Z. atsakė, kad jis buvo metalinio blizgesio, jis matė tik jo viršų, kiek jam žinoma, šie peiliai susideda iš trijų dalių. Kadangi jis matė tik šio peilio viršutinę dalį, jis internete pasitikslino, ar tai tikrai tas peilis, kurį matė įtariamosios rankose.

Į klausimą, ar girdėjo M. Z. parodymus, ar sutinka su jais, įtariamoji S. O. atsakė, kad iš dalies sutinka.

Paprašyta papasakoti apie 2022 m. birželio 26 d. įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės kieme, prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamoji S. O. nurodė, kad ji kartu su drauge G., pavardės nežino, neatsimena, ir draugu A., pavardės nežino, neatsimena, atvažiavo „AUDI“ automobiliu į svečius pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). A. pastatė savo automobilį arti laiptinės, tačiau moteris, kuri gyvena šiame name, prašė patraukti automobilį, kadangi ji negalėjo pravažiuoti. Moteris būtent jos prašė patraukti automobilį, tačiau ji negalėjo to padaryti, kadangi buvo išgėrusi, taip pat automobilyje nebuvo užvedimo raktelių. Kur tuo metu buvo A., nežino, neatsimena. Prasidėjus žodiniam konfliktui, matė, kaip draugė G. išėjo iš automobilio, kiek jai žinoma, G. tuo metu skambino jos (S. O.) vaikinas, su kuriuo susipyko, tą dieną ji neturėjo su savimi telefono, kadangi sudaužė. Prie jos priėjo vyras, kuris dalyvauja akistatoje, jis jos prašė patraukti automobilį. Ta diena jai buvo sunki, susipyko su vaikinu, tuomet jos pradėjo reikalauti patraukti automobilį, nors ji nebuvo automobilio vairuotoja, dėl viso to ji tapo emocionali ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, dėl to labai gailisi. Tarp jos ir vyro, kuris dalyvauja akistatoje, vyko žodinis konfliktas, jai nusibodo konfliktas, todėl nuėjo pas draugą į namus.

Paprašyta nurodyti daiktus/įrankius, kuriuos įvykio metu turėjo savo rankose, įtariamoji S. O. paaiškino, kad ji turėjo dujų balionėlį su savimi, kurį rado policijos pareigūnai, kur šis dujų balionėlis buvo įvykio metu, nurodyti negali, neatsimena, bet mano, kad buvo kišenėje. Peilio ji rankose neturėjo.

Į klausimą, dėl kokios priežasties grasino M. Z., įtariamoji S. O. atsakė, kad ji jam negrasino, ji tik keikėsi necenzūriniais žodžiais, kadangi jai buvo sunki savaitė.

Į klausimą, jog apklausoje nurodė, kad tą dieną atvyko su A., kas yra A., kokie santykiai juos sieja, įtariamoji S. O. atsakė, kad jis buvo jos draugas, tačiau po šio įvykio ji nutraukė ryšius su juo. Jo duomenų nežino, nurodyti negali.

Paklausti, ar turi vienas kitam klausimų, M. Z. nurodė, kad klausimų neturi, jis laikosi savo pozicijos, galimai ji daug ko neatsimena, kadangi buvo apsvaigusi. S. O. atsakė, kad klausimų neturi, norėjo tik atsiprašyti. Advokatė Anna Grinevič klausimų nepateikė (1 t., b. l. 79-84).

2022 m. birželio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji S. O. pateikė dujų balionėlį „PFEFFER KO FOG“ (1 t., b. l. 85-87).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 10.00 val. ji buvo namie, pažymoje nurodytu adresu. Išgirdo iš lauko sklindančią muziką, todėl nusprendė pasižiūrėti pro langą. Pažvelgusi pro langą, pamatė, kaip atvažiavo tamsios spalvos „Audi A4“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo vaikinas kartu su mergina, kuri atrodė akivaizdžiai neblaivi, kadangi sunkiai pastovėjo ant kojų. Šiuos asmenis ir minėtą automobilį matė pirmą kartą. Mergina atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apsirengusi maudymosi liemenėlę, juodos spalvos šortus ir šlepetes, turėjo tatuiruotę ant dešinės kojos ir ant kairės kojos apykoję. Matė, kaip minėta mergina su vaikinu konfliktuoja ir keikiasi. Minėti asmenys konfliktavo su namo kaimyne, kurios automobilį jie buvo užstatę. Kaimynė ragino juos patraukti automobilį, kad ji galėtų išvažiuoti. Ji nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškviesti policiją. Maždaug už poros minučių išėjo pasivaikščioti su šunimis. Išėjusi pastebėjo, kad su minėta mergina jau bendrauja į lauką išėjęs kaimynas, kuris ragino ją nusiraminti ir prašė patraukti automobilį, tačiau mergina reagavo neadekvačiai, agresyviai ir į kaimyno prašymus nereagavo. Automobilį patraukė į kiemo kitą galą vaikinas, kuris buvo kartu atvažiavęs su minėta mergina. Vaikinui patraukus automobilį, į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, tai pamačiusi mergina nuėjo į laiptinės vidų. Į klausimą, ar konflikto metu mergina turėjo prie savęs arba rankoje laikė daiktą, su kuriuo grasino kaimynui, atsakė, kad nematė, kadangi jos dėmesys buvo koncentruotas į vaikiną, kuris traukė automobilį atgal. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 52-54).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., išėjusi į daugiabučio, kuriame gyvena, kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ketino išvažiuoti savo automobiliu „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad jos automobilis užstatytas, t. y. jai pravažiavimą užstatęs juodos spalvos automobilis „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie automobilio buvo sustoję du vaikinai ir dvi merginos (iš kurių viena šviesiaplaukė, o kita tamsiaplaukė). Nei vieno iš šių asmenų nepažįsta, anksčiau mačiusi nėra, nežino, ar jie gyvena jos name, kadangi nepažįsta visų kaimynų. Kaip suprato, šie asmenys buvo atvažiavę dviem automobiliais, iš kurių antrasis stovėjo pastatytas atokiau. Ji pasiteiravo asmenų, ar jie dar ilgai ketina stovėti kieme, kadangi jie trukdo jai pravažiuoti. Vienas iš vaikinų jai pasakė, kad ketina tuoj išvažiuoti. Ji palaukė keletą minučių, tačiau visi asmenys net neketino trauktis, prisidegė cigaretes, ėmė rūkyti. Kadangi jai reikėjo išvykti, dar kartą paprašė patraukti automobilį, kad galėtų išvažiuoti, pasiteiravo, kas yra šio automobilio vairuotojas. Tuo tarpu viena iš merginų - šviesiaplaukė, apie (duomenys neskelbtini)-erių metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, dėvinti trumpus šortus ir liemenėlę, su tatuiruotėmis ant kūno (nepamena, kokios tatuiruotės ir kur, prisimena tik tatuiruotę ant šlaunies), ėmė kalbėti labai įžūliai, keiktis necenzūriniais žodžiais. Moteris ėmė ant jos šaukti, sakydama „aš nevairuoju, eikit jūs n<...>j“. Moteris rėkė, stovėdama šalia automobilio durų (keleivio pusėje). Ji keikėsi labai garsiai, sakė dar kažką, tačiau ji neprisimena, ką būtent sakė. Jos riksmus išgirdo kaimynas, kurio vardo neprisimena, gyvenantis vienu aukštu žemiau, po jos butu. Žino, kad šis kaimynas yra (duomenys neskelbtini). Kaimynas išėjo į kiemą, priėjo prie merginos, rėkiančios kieme, ėmė ją raminti ir kažką jai parodė. Daiktas, kurį jis parodė, buvo jo piniginėje, tai buvo pažymėjimas ar kitas dokumentas. Ji mano, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) pažymėjimas. Ką jis parodė, nematė. Mergina ėmė rėkti ant vyriškio, sakydama „tu čia man nerodyk“, taip pat nesiliovė keiktis, ėmė plūsti kaimyną. Kiti asmenys, buvę su minėta mergina automobilyje, elgėsi ramiai, nesikišo. Kažkuriuo metu vienas vaikinas ir antroji mergina (kurie elgėsi ramiai) išvyko kitu automobiliu, kurio neįsidėmėjo. Automobilis, kuris buvo užtvėręs pravažiavimą, liko stovėti, o šalia jo liko šviesiaplaukė moteris, kuri keikėsi, ir dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta. Minėtam kaimynui išėjus į kiemą, ji atsitraukė toliau ir stebėjo situaciją iš šono, į ją nebesikišo. Girdėjo, kaip kaimynas konfliktuoja su moterimi. Kaimynas elgėsi ramiai, kalbėjo normine leksika, nesikeikė, įtikinėjo moterį nusiraminti ir patraukti automobilį, o moteris elgėsi neadekvačiai, atrodė išgėrusi, ji toliau keikėsi, ėmė dainuoti, elgėsi labai įžūliai. Jos akivaizdoje daugiau jokių veiksmų moteris nesiėmė, nesistumdė, nematė, kad smurtautų ar pan. Kažkuriuo metu su moterimi buvęs vaikinas patraukė automobilį. Moteris, kuri elgėsi neadekvačiai, pasiėmė su savimi turėtą rankinę ir nuėjo į daugiabutį, kuriame gyvena, į (duomenys neskelbtini) laiptinę. Tuo metu tiek ji, tiek kažkuri kita kaimynė, buvo iškvietusios policiją. Moteriai įėjus į laiptinę, į kiemą įvažiavo policijos ekipažas, tad ji sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaip minėjo, tuo metu moteris, kuri rėkė kieme, jau buvo nuėjusi į laiptinę. Įvykio metu ji nenukentėjo, jai žala nepadaryta. Jos nuomone, viešoji tvarka buvo pažeista tik tuo aspektu, kad moteris rėkė viešoje vietoje, keikėsi, elgėsi įžūliai, jos riksmus galėjo girdėti visi namo gyventojai ir praeiviai. Į tyrėjos klausimą, ar matė, kad šviesiaplaukė moteris, kuri keikėsi viešoje vietoje, rankoje laikytų peilį, atsakė, kad ne. Ji moterį stebėjo visą laiką, tačiau nematė, kad ji rankose laikytų peilį. Į tyrėjos klausimą, ar girdėjo, kad šviesiaplaukė moteris grasintų kaimynui, kad jį nužudys, subadys ar kitaip jam pakenkti, atsakė, kad to negirdėjo. Girdėjo tik, kad moteris keikėsi, koliojo iš pradžių ją, o vėliau minėtą kaimyną necenzūriniais žodžiais, tačiau negirdėjo, kad grasintų susidorojimu. Keikdamasi moteris elgėsi agresyviai, stovėjo arti kaimyno, kurį plūdo, atrodė, kad bet kuriuo momentu gali jį pastumti, tačiau nematė, kad jį stumdytų ar kitaip liestų. Į tyrėjos klausimą, ar matė, kad šviesiaplaukė moteris rankose laikytų dujų balionėlį ar panašų daiktą, atsakė, jog nematė, kad ji laikytų dujų balionėlį. Jai pasirodė, kad kažkuriuo metu moteris laikė rankose cigarečių pakelį, tačiau kitų daiktų nematė. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 57-60).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Į klausimą, jog apklausos metu minėjo, kad įtariamoji keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi įžūliai, gal gali įvardinti šiuos veiksmus ir pasakytus žodžius, atsakė, kad ji šios prašė patraukti automobilį, tačiau ji ignoravo jos prašymą, mergina buvo išgėrusi, agresyvi, rėkė, bjauriu balso tonu pasakė, kad ji nevairuoja. Kokius tiksliai žodžius vartojo, nurodyti negali, neatsimena. Vėliau atėjo prie jos kaimynas, jis gražiai, ramiu balso tonu prašė, kad būtų patrauktas automobilis, tačiau tuomet kilo konfliktas tarp jų abiejų, ji į tai nesikišo. Į klausimą, kaip ji pasijuto šio įvykio metu, ar nukentėjo, atsakė, kad šio įvykio metu jautėsi nemaloniai, tačiau nejaučia, kad būtų nukentėjusi. Į klausimą, ar jai buvo grasinta, atsakė, kad ne, jai grasinta nebuvo. Į klausimą, ar matė merginos rankose peilį, atsakė, jog pamena, kad ji turėjo su savimi kuprinę, tačiau negali tiksliai nurodyti, ar ji savo rankose turėjo kokį nors įrankį, kadangi ją ir kaimyną užstojo automobilis. Ji tik matė, kaip jie stovi vienas prieš kitą ir kalbasi. Daugiau neturi ką parodyti (1 t., b. l. 61-64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įžūlus kaltinamosios elgesys sukėlė nemažą aplinkinių pasipiktinimą ir sąmyšį, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismui nekyla abejonių, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes S. O. suvokė, jog savo įžūliu elgesiu ji demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matė, kad kelia sumaištį, kuria trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo. Darytina išvada, kad S. O. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad kaltinamoji neapsiribojo necenzūriniais keiksmais jo atžvilgiu, tačiau ėmė grasinti tiek žodžiais, tiek veiksmais, artinosi prie jo sugniaužtoje rankoje laikydama suskleistą peilį ir žadėdama jį subadyti, aiškindama, kad žino, kur jis gyvena, žadėdama, kad bus blogai jam ar jo šeimai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji neigė turėjusi rankoje peilį, aiškinusi, kad iš rankinės išsitraukusi tik dujų balionėlį. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad grasindama rankoje ji laikė ne dujų balionėlį, o suskleistą peilį, nes laikydama šį daiktą ji išsakė grasinimus padurti, papjauti, o ne papurkšti, nudeginti ar panašiai. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad kai prisiartinusi kaltinamoji mėgino kelti link jo ranką su laikomu daiktu, jis čiupo ją už rankos ir tuo metu palietė laikomą daiktą, juto, kad jis metalinis, ir jis atrodė kaip suskleistas peilis („plaštakė“). Kaltinamosios grasinimai būtent subadyti, o ne kitu būdu sužaloti nukentėjusįjį, suponuoja, kad rankoje ji laikė ne balionėlį, o peilį. Pažymėtina, kad kaltinamoji po konflikto pasišalino į butą, kuris apieškotas nebuvo, peilio buvo ieškoma tik teritorijoje aplink namą ir laiptinėje. Ji turėjo galimybę atsikratyti peiliu, pakeisti jį balionėliu, kol atvyko policija. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pripažino, kad rankoje konflikto metu ji laikė ne balionėlį, o suskleistą peilį.

Kaltinamosios veikimo būdas – ėjimas link nukentėjusiojo su peiliu rankoje bei žodžiais grasinimu subadyti, padurti, kas iš esmės yra grasinimas nužudyti, buvo akivaizdus siekis įbauginti nukentėjusįjį, o šis turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas, ir išsigąsti, ko akivaizdžiai kaltinamoji ir norėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju grėsmės įspūdį sustiprino ir nukentėjusiojo suvokimas, kad jam grasinanti moteris yra apsvaigusi, elgiasi ne tik agresyviai, bet ir neadekvačiai, be to, dėvi apykoję (kuri aiškiai buvo matoma šiai vilkint šortus), kas rodo kriminalinę praeitį. Dėl šių aplinkybių teismas neabejoja, kad nukentėjusysis grėsmę sau vertino kaip realią.

Nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi.

Dėl bausmių skyrimo

S. O. atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimus ji pripažino ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama neblaivi (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamoji padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji praeityje buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn už įvairias nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 144-155), bausmės pagal visus ankstesnius teismų sprendimus atliktos, tačiau teistumas neišnykęs dėl sistemingai daromų naujų nusikalstamų veikų. Per pastaruosius penkerius metus ne mažiau kaip dvidešimt kartų bausta administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, tarp kurių dominuoja šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, naudojimosi visuomeniniu transportu tvarkos pažeidimai, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 3-21). Nedirba (2 t., b. l. 1).

VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje S. O. negydyta (1 t., b. l. 137), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nekonsultuota (1 t., b. l. 138).

Nors kaltinamoji prašė jai skirti baudą, tačiau atsižvelgiant į S. O. charakterizuojančius duomenis, nėra tikslinga skirti švelnesnes sankcijose numatytas bausmes – baudą ar viešuosius darbus, ar laisvės apribojimą. Pajamų baudai sumokėti ji neturi, ką patvirtina faktas, jog nėra mokamos administracinės baudos. Ji jau buvo bausta laisvės apribojimo bausme už smurtinį nusikaltimą, nagrinėjamus nusikaltimus padarė net neišnykus teistumui po bausmės atlikimo. Noro dirbti viešuosius darbus taip pat neišreiškė. Atsižvelgiant į išvardintų aplinkybių visumą, už abi nusikalstamas veikas skirtina viena iš griežtesnių sankcijose numatytų bausmių bausmė – areštas, bet, įvertinus tai, kad kaltinamojo atsiprašė nukentėjusiojo, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmės dydis nustatytinas atitinkantis šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, minimumą. Arešto atidėjimas nesvarstytinas, nes kaltinamoji jau ne kartą bausta šios rūšies bausmėmis.

Veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės už abu nusikaltimus bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu.

Nors nusikalstama veika padaryta iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamojo įsakymo, 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo ir 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, atsižvelgiant kad paskutiniu nuosprendžiu buvo atliktas bausmių bendrinimas, o pats nuosprendis yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama su ankstesniais trimis teismų sprendimais skirtomis bausmėmis, kol visi jie nebus įsiteisėję.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 26 d. 11.10 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 18.31 val. (viena diena) (2 t., b. l. 26-28, 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu S. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 48-49) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi iš kaltinamosios paimtas dujų balionėlis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą (2022 m. rugsėjo 29 d. kvitas serija BBB Nr. OVS005738, 1 t., b. l. 92-93) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas S. O., nes jis nebuvo nusikalstamos veikos priemonė ar įrankis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Keturios skaitmeninės laikmenos su liudytojo M. Z. apklausos įrašu ir pareigūnų bodycam vaizdo įrašais (2 t., b. l. 91-92) paliktinos saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6; 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamosios S. O. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 241,67 Eur (2 t., b. l. 151-154).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju S. O. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamoji bylos perdavimui teismui metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir jos galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą buvo apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vengė pati pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamoji, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamosios teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

S. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. O. subendrintą bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. O. paskirti galutinę bausmę – areštą 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 26 d. 11.10 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 18.31 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamosios sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Dujų balionėlį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (2022 m. vasario 11 d. kvitas serija BBB Nr. 3PK002876), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. O.

Keturias skaitmenines laikmenas su nukentėjusiojo apklausos įrašu ir pareigūnų bodycam vaizdo įrašais, akistatos garso įrašu ir BPC garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.