Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-30 · Administracinė byla Nr. AS-146-482-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2065-189/2011Nutartis · 2011-04-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
AS-146-482-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00324-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
Priekrantės verslinės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-482/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00324-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-3), prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę (toliau – LR Prezidentė, Respublikos Prezidentė) pateikti atsakymą į Asociacijos 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi Nr. PVRŽA2010-12-01-1 „Dėl argumentų Žuvininkystės įstatymo pasirašymui“ (toliau – ir 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimasis).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi (b. l. 58-60) administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, aktyviai ginanti socialiai atsakingos bei tvarios žuvininkystės priemones, 2010 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. PVRŽA2010-11-19-1 kreipėsi į LR Prezidentę su prašymu nepasirašyti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2010 m. lapkričio 16 d. priimto Žuvininkystės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) naujosios redakcijos ir grąžinti jį pakartotinai svarstyti Seimui, nurodydama, jog Įstatymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai administracinėje byloje Nr. A502-539/2010, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsniui bei pažeidžia Lietuvos interesus atkurti sunaikintus žuvies išteklius, be kurių žvejyba Baltijos jūros priekrantėje gali išnykti, ir sudaryti sąlygas plėtoti žvejybos verslą Lietuvoje, taip pat prašydama atkreipti dėmesį į Įstatymo 2 straipsnio 5, 7, 12, 15, 26, 37, 40, 45 punktus, 3 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktus. Sužinojusi apie tai, kad LR Prezidentė pasirašė Įstatymą, ir norėdama sužinoti pasirašymo argumentus, Asociacija 2010 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. PVRŽA2010-12-01 „Dėl argumentų žuvininkystės įstatymo pasirašymui“ (b. l. 4) kreipėsi į LR Prezidentę, prašydama nurodyti argumentus, kuriais remdamasi LR Prezidentė ne grąžino Įstatymą Seimui svarstyti pakartotinai, o jį pasirašė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija LR Prezidentės neveikimą (vilkinimą) atsakant į Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi Nr. PVRŽA2010-12-01 „Dėl argumentų žuvininkystės įstatymo pasirašymui“.

Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1, 4, 16, 17 dalių nuostatomis, pažymėjo, jog ABTĮ nenumato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Nurodė, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento <...> veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Išanalizavęs teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti Respublikos Prezidento veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 183 straipsnį kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame paprastai nurodoma: parengto projekto tikslai ir uždaviniai; kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai; kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, iš naujo sureguliuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama; galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta ir kt. Pažymėjo, jog dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 26¹, 26², 26³, 26⁵, 26¹¹, 26¹⁴, 26¹⁵, 26¹⁷, 26¹⁸, 26¹⁹, 27, 29 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo (Įstatymo naujoji redakcija) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras pateikė aiškinamąjį raštą (2010 m. birželio 9 d., Nr. XIP-2190), kuriame yra išaiškintos Įstatymo rengimą (keitimą) paskatinusios priežastys. Aiškinamasis raštas skelbiamas viešai prieinamoje Seimo skelbiamų teisės aktų duomenų bazėje.

Teismo vertinimu, išdėstytų įstatymų nuostatų kontekste yra pagrįstas atsakovo argumentas, jog sprendimą dėl to, ar pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą, ar jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti, pagal Konstituciją priima tik LR Prezidentas, įgyvendinamas savo, kaip valdžios institucijos, konstitucinius įgaliojimus. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo reiškiamas reikalavimas įpareigoti LR Prezidentę pateikti atsakymą į Asociacijos 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi, argumentuojant, kodėl LR Prezidentė pasirašė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo naująją redakciją, negali būti ginčo objektu šioje byloje.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo atstovai, teismo posėdžio metu pateikdami patvirtintą įgaliojimo nuorašą (b. l. 51), prašė priteisti pareiškėjui teismo išlaidas už įgaliojimo paruošimą ir patvirtinimą, tačiau, kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 44 str.).

III.

Pareiškėjas Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija atskiruoju skundu (b. l. 63-67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant jos pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str. 1 d.), netinkamai išaiškinęs Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą, todėl nepagrįstai nutraukė bylą dėl neva ginčo nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai ir dirbtinai suvaržė asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, t. y.: Administracinis ginčas, dėl kurio šioje byloje kreiptasi į administracinį teismą, yra susijęs su LR Prezidentės neveikimu, vilkinimu atsakyti (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.) į Asociacijos 2010 m. gruodžio 1 d. raštą, tuo, pareiškėjo manymu, yra neįgyvendinta viešojo administravimo procedūra, o ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, kurie atsirado valstybės institucijai netinkamai atliekant viešąjį administravimą LR Prezidento kanceliarijoje. Remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių 31 punktu, prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo registravimo Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyryje ir, remiantis tų pačių taisyklių 37.3 punktu, į prašymą turėjo būti atsakyta laisvos formos raštu, tačiau to nebuvo padaryta.Šis ginčas nėra susijęs su Respublikos Prezidento valstybės valdžios įgyvendinimu, įtvirtintu Konstitucijoje, kadangi šiuo atveju nėra kvestionuojamas Įstatymo promulgavimo (priimto įstatymo pasirašymo) faktas, neprašoma įpareigoti teismine tvarka taikyti atidedamojo veto teisę arba įpareigoti LR Prezidentę imtis kitų veiksmų, kuriais ji įgyvendina valstybės valdžią įstatymų leidyboje. Pareiškėjo manymu, administraciniam teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą, įpareigojantį atsakyti į Asociacijos raštą, tai nereikštų Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų perėmimo, nes ginčo sprendimas teisme yra susijęs su ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies ir Konstitucijos 109 straipsnio (teisingumą vykdo teismai) įgyvendinimu.Jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl to, kurio teismo, Konstitucinio ar administracinio, kompetencijai priklauso šios bylos ginčo sprendimas, teismas, pareiškėjo teigimu, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 2 d.), tačiau jis šia teise nepasinaudojo ir nepagrįstai nutraukė bylą, tuo pažeisdamas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 109 straipsnį (teisingumą vykdo teismai), 29 straipsnį (visi prieš įstatymą lygūs), 2 straipsnį (suverenitetas priklauso tautai), taip pat nusižengė Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimui.Pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nutraukdamas bylą nenurodęs į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (ABTĮ 102 str. 1 d.), tačiau savo nutartimi suponuoja, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors žino, jog pareiškėjas pats kreiptis į Konstitucinį Tesimą negali. Pareiškėjas teigia, kad šios bylos kontekste LR Prezidentės veikla tiesiogiai inter alia susijusi su vidinio administravimo funkcijų vykdymu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas inter alia dėl LR Prezidentės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio.Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog Žemės ūkio ministro, Seimo (komitetų, komisijų) argumentai dėl žuvininkystės įstatymo yra išdėstyti, nepakeičia fakto, jog Asociacijos nariai turi teisę žinoti LR Prezidentės nuomonę (argumentus) priimto Įstatymo klausimu.Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo skundą vietoje atsakymo į Asociacijos raštą kelia pareiškėjui pagrįstas abejones dėl Respublikos Prezidento – valstybės vadovo deramo konstitucinės pareigos vykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, nurodo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidybos procese, be Seimo, dalyvauja ir valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas, kuris pasirašo ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus įstatymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teisę – įgaliojimus motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimtą įstatymą. Aiškindamas Respublikos Prezidento konstitucinius įgaliojimus įstatymų leidybos procese, Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo atlikti vieną iš Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnio 24 punkte, 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių veiksmų, t. y. arba pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą (promulgavimo teisė), arba jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teisė), yra Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga ir tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtintas Respublikos Prezidento, kaip valstybės valdžią vykdančios institucijos, konstitucinis įgaliojimas. Jeigu Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas konstitucinius įgaliojimus, nusprendžia, kad dėl tam tikrų priežasčių Seimo priimtas įstatymas negali būti pasirašytas, motyvai, kuriais jis grąžina Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, yra išdėstomi Respublikos Prezidento dekrete. Šis teisės aktas yra skelbiamas viešai ir su juo (tai yra nepasirašymo motyvais) turi galimybę susipažinti kiekvienas asmuo. Taip pat pažymėjo, kad sprendimas dėl Seimo priimto įstatymo pasirašymo yra priimamas išsamiai susipažinus ir išanalizavus visą įstatymo rengimo ir svarstymo medžiagą (pranc. travaux préparatoires), kuri, beje, yra skelbiama viešai, įvertinus suinteresuotų asmenų ir institucijų argumentus, pateikiamus kreipiantis į LR Prezidentę dėl įstatymo pasirašymo ar jo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti, bei kitą medžiagą. Taigi pasirašymo motyvai taip pat yra žinomi visiems suinteresuotiems asmenims. Sprendimą dėl to, ar pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą, ar jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti, pagal Konstituciją priima tik Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas savo, kaip valdžios institucijos, konstitucinius įgaliojimus. Tai nėra viešojo administravimo veikla, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

Atsakovas pažymėjo, kad Respublikos Prezidentas dėl savo priimtų sprendimų, jų motyvų pagal Konstituciją neturi atsiskaityti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, kaip neturi atsiskaityti ir dėl to, kodėl jis Seimo priimtą įstatymą pasirašė ir oficialiai paskelbė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija negali būti laikoma subjektu, įgaliotu paaiškinti įstatymo pasirašymo ar nepasirašymo motyvus.

Taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, jog Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Taigi, negali ir įpareigoti Respublikos Prezidentą pasiaiškinti, kodėl buvo pasirašytas įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama teisinė situacija patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Nurodytoje įstatymo normoje inter alia įtvirtinta, kad „administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, <...> veiklos, <...>“.

Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) įtvirtintas valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Respublikos Prezidentas, būdamas valstybės vadovas (Konstitucijos 77 str. 1 d.) ir turėdamas išskirtinį teisinį statusą, įgyvendina Konstitucijoje įtvirtintus Respublikos Prezidento įgaliojimus (Konstitucijos 84 str.), vienas iš kurių yra konstitucinis įgaliojimas pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus įstatymus arba grąžinti juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai svarstyti (Konstitucijos 84 str. 24 p., 71 str. 1 d.). Tokiu būdu Respublikos Prezidentas dalyvauja įstatymų leidybos procese.

Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. <...> Taigi administraciniai teismai nesprendžia ir tų bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šie teismai turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) formuluotė „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima Administracinių bylų teisenos įstatyme vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Šiame kontekste Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“, <...> aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei 2010 m. lapkričio 19 d. kreipimąsi Nr. PVRŽA2010-11-19-1 „Dėl įstatymo nepasirašymo“ (b. l. 45), kuriame prašė LR Prezidentę nepasirašyti Seimo 2010 m. lapkričio 16 d. priimto Žuvininkystės įstatymo naujosios redakcijos ir grąžinti jį pakartotinai svarstyti Seimui. 2010 m. gruodžio 3 d. Asociacija pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi Nr. PVRŽA2010-12-01-1 „Dėl argumentų Žuvininkystės įstatymo pasirašymui“ (b. l. 46), kuriame prašė LR Prezidentės nurodyti argumentus, kuriais remdamasi ji pasirašė Įstatymą.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR Prezidentės veiksmai, atlikti jai pasirašius 2010 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 26¹, 26², 26³, 26⁵, 26¹¹, 26¹⁴, 26¹⁵, 26¹⁷, 26¹⁸, 26¹⁹, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 22¹ straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1141 bei įstatymų nustatyta tvarka jį paskelbus 2010 m. lapkričio 27 d. leidinyje „Valstybės žinios” Nr. 139-7116, sudaro įstatymų leidybos proceso dalį. Minėtais veiksmais LR Prezidentė įgyvendino Konstitucijos 84 straipsnio 24 punkte ir 71 straipsnio 1 dalyje Respublikos Prezidentui suteiktus įgaliojimus pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus įstatymus. Todėl motyvai ir argumentai, kuriais remdamasi valstybės vadovė priėmė sprendimą pasirašyti Įstatymą taip pat laikytini neatsiejama įstatymų leidybos proceso dalimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos skundo reikalavimas įpareigoti LR Prezidentę atsakyti į Asociacijos 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi, t. y. iš esmės įpareigoti valstybės vadovą pasiaiškinti dėl jo vykdomos veiklos, susijusios su Respublikos Prezidento dalyvavimu teisėkūros procese, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, suinteresuoti asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į administracinį teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų, taip pat nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog, LR Prezidentei pasirašius ir paskelbus Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, taip pat nepateikus atsakymo į Asociacijos 2010 m. gruodžio 1 d. kreipimąsi dėl Įstatymo pasirašymo argumentų, buvo kokiu nors būdu realiai pažeistos pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais keisti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat negali būti tenkinami ir kiti atskirojo skundo reikalavimai, visų pirma, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant jos pirmosios instancijos teismui, nėra teisiškai pagrįstas ir prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms, tame tarpe šio įstatymo 20 straipsniui, nustatančiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius