- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- II-196-158/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovei Larisai Kolinko, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 7 dalį 800 Lt dydžio bauda su gyvūnų konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK R. K. 2013 m. liepos 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 31P-2771957-13 už tai, kad 2013-07-02 apie 12:45 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, R. K., laikomas šuo lakstė be priežiūros, be pavadėlio ir antsnukio. Nurodoma, kad tuo buvo pažeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T2-373 patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 3.18., 6 ir 7 punktų reikalavimai. Kadangi R. K. jau yra bausta pagal LR ATPK 110 str. 1 d., todėl ji kaltinama pažeidusi LR ATPK 110 str. 7 d. (b.l. 7-8).
Be to, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK R. K. 2013 m. liepos 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 31P-2733303-13 už tai, kad 2013-06-21 apie 16:50 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, R. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikomi du šunys lakstė be priežiūros, be pavadėlio ir antsnukio. Nurodoma, kad tuo buvo pažeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T2-373 patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 3.18., 6 ir 7 punktų reikalavimai. Kadangi R. K. jau yra bausta pagal LR ATPK 110 str. 1 d., todėl ji kaltinama pažeidusi LR ATPK 110 str. 7 d. (b.l. 10-11).
Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-178, kuriuo už LR ATPK 110 straipsnio 7 dalyje padarytą pažeidimą paskyrė R. K. nuobaudą – 800 Lt baudą su gyvūnų konfiskavimu, už LR ATPK 110 straipsnio 7 dalyje padarytą pažeidimą (b.l. 4-5).
R. K. pateikė skundą, nesutikdama su priimtu nutarimu bei jai paskirta nuobauda (b.l. 3, 39).
Atsiliepimas
Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo nutarimo panaikinimui. Įvertinus tai, kad R. K. nesutiko šunis vedžioti su antsnukiais, nesutiko susipažinti su gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklėmis, buvo priimtas sprendimas konfiskuoti šunis, kad nebekeltų grėsmės gyventojams (b.l. 41-42).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. palaikė skundą ir parodė, kad problemos dėl šunų kyla tik vieniems jos kaimynams S., kiti augintinių laikymui neprieštarauja, ji paaiškino, jog bute kurį laiką laikė du šunis, vienas iš jų priklauso jai, kitas jos kitu adresu gyvenančiam sūnui, jo šunį ji prižiūrėjo laikinai, kol jis buvo išvykęs į užsienį. Šiuo metu ji turi tik vieną šunį. Nurodė, jog yra susipažinus su gyvūnų laikymo taisyklėmis. Pripažino, kad šunys kartais vaikšto po kiemą be antsnukių ir pavadėlių, tačiau jie yra draugiški, nepuola žmonių. Tuo tarpu S. priekaištauja tokiam šunų vedžiojimui, rėkia, kelis kartus į jos rėkimą vienas iš šunų sureagavo aplodamas ją. Parodė, kad konfliktas su S. kilo ne dėl šunų, o dėl to, kad ji kelis kartus jiems papriekaištavo dėl rūkimo po langais, paliktų atvirų laiptinės durų, mano, kad dėl šios priežasties kaimynai jai keršija skųsdami. Nesutinka su nustatytu pažeidimu, nes kieme daugelis žmonių vedžioja šunis be antsnukių ir pavadėlių, o skundžiama yra tik ji.
Atsiliepimas
Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovė L. Kolinko teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai parodė, kad nors ir nebuvo nustatyta, jog šunys pavojingi, tačiau šunų reakcija nenuspėjama, o jų šeimininkė nesutinka šunų vedžioti pagal taisykles, todėl ir buvo nuspręsta konfiskuoti šunis. Priimant nutarimą komisija šunų pasų, kuriuose nurodyti jų šeimininkai, neturėjo. Nepaisant to, kad pasuose nurodyta, jog vieno šuns šeimininkė yra R. K., o kito – M. V., pagal gyvūnų laikymo taisykles už gyvūnus atsako tas asmuo, kuris juos prižiūri. Priimant sprendimą savivaldybėje gyvūnų savininkų nustatyti nesiekė ir tokių dokumentų neprašė.
R. K. atstovas teismo posėdžio metu prašė nutarimą panaikinti, pažymėjo, jog dėl dviejų pažeidimų, už kuriuos surašyti du administracinės teisės pažeidimo protokolai, priimtas tik vienas nutarimas, kurio paskirta viena nuobauda. Mano, jog komisija turėjo paskirti dvi nuobaudas ir jas subendrinti. Mano, kad R. K. turėjo būti traukiama atsakomybė pagal LR ATPK 110 str. 1 d., o ne pagal 7 d., nes priimant nutarimą jai galiojo tik viena adminisracinė nuobauda, paskirta 2012-11-14 ir sumokėta 2012-11-19, be to, pažymėjo, jog vienas šuo priklauso kitam asmeniui, todėl jo konfiksavimas iš esmės yra asmens nubaudimas be administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.
Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas naikintinas ir skirtina nauja nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 110 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmoje ir ketvirtoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T2-373 patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 3.18. punkte nustatyta, kad draudžiama gyvūnus, taip pat šunis ir kates, išleisti vienus į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu, antsnukiu ar be jų; 6 punkte nustatyta, kad gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; 7 punkte nustatyta, kad viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (atsižvelgiant į veislės eksterjero ypatumus). Šunys neturi kelti grėsmės aplinkiniams, greta esant pašaliniams žmonėms pavadėlis turi būti laikomas taip, kad būtų ne ilgesnis nei 1 m ilgio.
Įvertinus byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad R. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės abejonių nekelia. Pati administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog keletą kartų paleido šunis kieme bei laiptinėje be antsnukių ir pavadėlių, paleido juos vienus be priežiūros žaisti su kaimynais iš kito namo, šį faktą ji pripažino ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 13, 14). Skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos atstovė patvirtino, jog ir bylą nagrinėjant institucijoje, R. K. tvirtino nesutinkanti, jog draugiški šunys privalo būti vedžiojami su antsnukiais bei pavadėliais. Nepaneigtos 2013-06-21 R. S. pareiškime išdėstytos aplinkybės bei pateiktos foto nuotraukos, o R. K. nurodyta aplinkybė, kad konfliktas su kaimynais S. tęsiasi jau kurį laiką ir ne tik dėl šunų, jos atsakomybės už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą nepašalina.
Teismo posėdžio metu R. K. pateikė gyvūnų pasus, iš kurių matyti, kad vienas šuo priklauso M. V., t.y. gyvūno savininkas yra ne administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo. Pati R. K. pripažino, jog vieną šunį prižiūrėjo laikinai, kol sūnus buvo išvykęs į užsienį, todėl ir už šio šuns priežiūrą buvo atsakinga būtent ji, kad ir laikinai prižiūrėdama svetimą šunį, privalėjo laikytis taisyklėse nustatytų įpareigojimų bei draudimų, o už jų pažeidimą atsakomybė kyla gyvūną netinkamai prižiūrėjusiam asmeniui.
Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, jog R. K. 2012-11-19 buvo bausta už LR ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (b.l. 27-28). Paskirtos baudos sumokėjimas, nepanaikina asmens baustumo administracine tvarka, todėl teismas sprendžia, kad R. K. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 110 straipsnio 7 dalį.
LR ATPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. O šio straipsnio 2 dalis numato šių nuobaudų paskyrimo taisykles bei subendrinimą. Vadovaujantis šia teisės norma, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą dviejų skirtingų administracinės teisės pažeidimo protokolų – 2013-07-04 Nr. 31-2733303-13 ir 2013-07-17 Nr. 31P-2771957-13 pagrindu, ir už du atskirus administracinės teisės pažeidimus paskyrusi vieną administracinę nuobaudą, netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, kas sudaro pagrindą skundžiamo nutarimo panaikinimui.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog 2013 m. rugpjūčio 7 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimas naikintinas priimant jį netinkamai pritaikius įstatymo nuostatas. Tačiau įvertinus tai, kad faktinės bylos aplinkybės abejonių nekelia, teisės pažeidimo veika įrodyta, už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 110 str. 7 d., 110 str. 7 d., skirtinos administracinės nuobaudos.
Skiriant baudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus tai, kad vieno iš šunų savininke yra ne R. K., o sprendžiant šunų konfisklavimo klausimą kito šuns savininkui nebvo pranešta apie galimybę dalyvauti komisijos posėdyje, be to neginčijamų duomenų patvirtinančių R. K. laikytų šunų pavojingumą ir grėmės kėlimą aplinkiniams , byloje nėra, teismas daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo gyvūnų konfiskavimui, todėl galima teigti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti R. K. paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d., 110 str. 7 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą be gyvūnų konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 7 d., 302 str. 1 d. 3 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas
nutaria:
Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-178 panaikinti ir priimti naują nutarimą.
R. K. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 110 str. 7 d., 110 str. 7 d. skirti administracines nuobaudas:
Pagal LR ATPK 110 str. 7 d. (2013-07-02 epizodas) paskirti – 400 Lt dydžio baudą be gyvūnų konfiskavimo;
Pagal LR ATPK 110 str. 7 d. (2013-06-21 epizodas) paskirti – 400 Lt dydžio baudą be gyvūnų konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nustatyti galutinę nuobaudą – 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą be gyvūnų konfiskavimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.