- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-1563-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61516-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 20.20 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,82 promilės girtumas), tyčia sužalojo A. K., t. y. ramentu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į kairę koją ir į galvą, ne mažiau kaip du smūgius į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. sužalojimus: muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairiojo alkūnkaulio tolimojo galo daugiaskeveldrinį sąnarinį lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena vienas, tačiau pastaruosius pusę metų pas jį gyveno A. ir I. K., kurie neturi kur gyventi ir kuriuos jis priėmė laikinai pagyventi, kol jie susiras gyvenamąją vietą. Tarp A. ir I. nuolatos vyksta barniai, A. dažnai smurtauja prieš I.. 2017 m. lapkričio 24 d. kartu su A. ir I. savo bute šventė gimtadienį. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. A. pradėjo priekaištauti I., neva ji jam neištikima, tarp jų (I. ir A.) prasidėjo žodinis konfliktas. Mėgino juos nuraminti, bet jie neklausė. A. ramentu pradėjo mušti I., vienas kitam jie sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Tuomet jis pradėjo I. ir A. skirti, tačiau išskirti nepavyko. Atėmęs ramentą iš A., vieną kartą juo sudavė A. per ranką, žasto srityje ir A. nusiramino. Kadangi iš A. atėmė ramentą, šis negalėjo paeiti, todėl nugriuvo ant žemės, nes sunkiai vaikšto. Nugriuvęs A. mėgino atsikelti, bet niekaip nepavyko, šiek tiek pakilęs, vėl griūdavo. Griūdamas A. sulaužė taburetes bei stalą, matė, kad iš A. galvos bėga kraujas. Galvą A. susižalojo griūdamas. Nuo suduoto smūgio A. alkūnė negalėjo lūžti, matyt, alkūnę susilaužė ir save kitaip sužalojo griūdamas. A. ir I. jis liepė išsikraustyti iš jo namų. Kas iškvietė policiją, nežino. Papildomai apklaustas savo kaltę pripažino ir parodė, kad nors pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau nori patikslinti, kad prisipažįsta, jog sumušė A. K.. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 20.20 val., savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), trenkė ramentu A. K. ne mažiau kaip keturis smūgius į kairę koją ir į galvą, bei ne mažiau kaip du kartus į kairę ranką. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jis nėra agresyvus žmogus, ne alkoholikas ir ne narkomanas, neturi priklausomybių. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 78, 87).
Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. pažįsta apie 5 metus, susipažino tuo metu, kai kartu su savo žmona gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. K. buvo jų kaimynas. 2017 metų pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, su žmona buvo iškeldintas iš buto dėl skolų už paslaugas, butas buvo parduotas per antstolius. Nors su žmona iki šiol yra registruoti bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau realiai ten nuo 2017 metų pradžios nebegyvena. Išėję iš šio buto su žmona gyveno nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute pragyveno tik 3-4 mėnesius. Išėjo dėl konfliktinės situacijos su kita nuomininke. Po kurio laiko juos (A. ir I. K.) priėmė gyventi V. K.. Su žmona pas V. K. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2017 m. lapkričio 10 d. Nuo 2017 m. lapkričio 10 d. kartu su žmona gyvena nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 24 d., apie 10 val., kartu su žmona užėjo pas V. K. pasiimti likusių daiktų ir iki 20.00 val. visi vartojo alkoholinius gėrimus, šventė V. K. gimtadienį, kartu išgėrė gal 1,5 l degtinės. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 20 val., tuo metu kai sėdėjo kambaryje ant sofos, V. K. paėmė virtuvėje už šaldytuvo stovėjusį atsarginį ramentą, grįžo į kambarį, priėjo prie jo, atsistojo priešais ir laikydamas dešinėje rankoje ramentą sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius ramentu į įvairias kūno vietas, t. y. ne mažiau kaip du smūgius į kairę koją, ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį bei ne mažiau kaip du smūgius į kairę ranką, kurią pakėlė gindamas galvą nuo smūgių. Įvykio metu žmonos nebuvo. Žmona nematė, kaip V. K. jį sumušė. Dėl ko V. K. jį sumušė, nežino. Po to V. K. kažkur išėjo, o jis paskambino į 112 ir iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Medikai išvežė jį į greitosios pagalbos ligoninę, kur buvo nustatyta, kad yra sulaužytas kairės rankos alkūnkaulis bei praskelta galvos oda, tačiau smegenų sutrenkimo nebuvo. Nors dėl šio įvykio patyrė neturtinę žalą, t. y. fiziškai nukentėjo, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Greitosios pagalbos ligoninėje kairė ranka buvo sugipsuota, toliau dėl gydymo nesikreipė. Į medicininę apžiūrą neis, komplikacijų dėl sveikatos būklės nejaučia. Sutinka taikytis su V. K., pretenzijų neturi. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba iš viso būtų nutrauktas šalims susitaikius (b. l. 13).
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. pažįsta apie 5 metus, susipažino tuo metu, kai dar kartu su vyru A. K. gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. K. buvo kaimynas. 2017 metų pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, su vyru buvo iškeldinti iš buto dėl skolų, butas buvo parduotas per antstolius. Nors su vyru iki šiol yra registruoti bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau realiai ten nuo 2017 metų pradžios nebegyvena. Išėję iš šio buto su vyru gyveno nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame bute pragyveno tik 3-4 mėnesius, išėjo dėl konfliktinės situacijos su kita nuomininke. Po ko juos priėmė gyventi V. K.. Su vyru pas V. K. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2017 m. lapkričio 10 d. Nuo 2017 m. lapkričio 10 d. kartu su vyru gyvena nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 24 d., apie 10 val., kartu su vyru užėjo pas V. K. pasiimti likusių daiktų ir iki 20.00 val. visi vartojo alkoholinius gėrimus, nes šventė V. K. gimtadienį, kartu išgėrė apie 1,5 l degtinės. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 20 val., vyras jai sudavė vieną smūgį su savo ramentu į kairę ranką. Ji supyko ir išėjo į lauką, nes ten yra dar vienas mažas namelis, kaip sandėliukas. Kas įvyko toliau, nematė, tik vėliau, gal po 20 min., per langelį pamatė, kaip privažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Savo vyrui dėl to, kad jai trenkė į ranką pretenzijų neturi. Kodėl V. K. sumušė jos vyrą, nežino, tačiau mano, kad jos vyrą sumušė dėl to, kad prieš tai pastarasis trenkė su ramentu į jos kairę ranką. Kaip V. K. sumušė jos vyrą nematė (b. l. 26).
Policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. dirbant kartu su vyr. patruliu T. B. apie 20.20 val. buvo gautas nurodymas vykti adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas žmogus. Nuvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko A. K., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu kilus konfliktui jį sužalojo jo pažįstamas V. K. ramentu suduodamas smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. A. K. buvo praskelta galva, buvo matyti kruvina žaizda. Kambaryje ant grindų buvo ramentas, tačiau ant ramento akivaizdžių kraujo žymių nesimatė, gulėjo kruvina pagalvė. Pasiteiravus kur yra V. K., A. K. nurodė, kad šalia esančiame pagalbiniame pastate. Nuėjus ten buvo rastas asmuo, kuris prisistatė kaip V. K.. Pastarasis buvo gerokai neblaivus ir nelabai suprato kas vyksta, galiausiai pripažino, kad sumušė savo pažįstamą A. K., tačiau pridūrė, kad ir pastarasis jam trenkė. Atvykusi GMP brigada 0893 A. K. išvežė į RVUL, o V. K. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 8).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad 2017-11-24 20.13 val. A. K. pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas. Sumuštas buvo savo ramentu (b. l. 4-6).
2017-11-24 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad ligonio (A. K.) teigimu buvo sumuštas ramentu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas, nurodys kas. Galvos plaukuotoje dalyje yra žaizda, k. dilbio ir žasto ašinio pakrovimo mėginys teigiamas (b. l. 33-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 596/2018(01) patvirtina, kad A. K. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, kairio alkūnkaulio tolimojo galo daugiaskeveldrinis sąnarinis lūžis. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais tiesiogiai sąveikaujant su dešine viršugalvio sritimi bei kairio riešo vidine dalimi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-11-24). Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, muštinė žaizda viršugalvio dešinėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, o kairio alkūnkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (kadangi kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų). Kairio alkūnkaulio tolimojo galo daugiaskeveldrinis sąnarinis lūžis griuvimui nebūdingas, o būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui į vidinę kairio riešo dalį. Muštinės žaizdos viršugalvio dešinėje padarymo būdui (ar ji būdinga griuvimui, ar smūgiui), nustatyti medicinos dokumentų nepakanka. Kairio alkūnkaulio tolimojo galo daugiaskeveldrinis sąnarinis lūžis galėjo būti padarytas A. K. ginantis, kuomet nuo smūgio jis dengėsi kairiąja ranka. Kairio alkūnkaulio lūžis padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda viršugalvio dešinėje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 40-41).
Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (išklausytas) Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimas dėl įvykio 2017 m. lapkričio 24 d. 20.13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garso įrašas, kuriame užfiksuotas iškvietimas dėl A. K. sumušimo (b. l. 61-64).
Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad V. K. 2017-11-24 21.38 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas (b. l. 68).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. K. pateikė nurodymą įnešti grynuosius pinigus. Šis nurodymas patvirtina, kad V. K. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 83,20 eurų žalą PSDF už A. K. gydymą (b. l. 57-59).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina nukentėjusio A. K. ir liudytojos I. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenys, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, tarnybinis pranešimas, asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas, taip pat paties kaltinamojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą teritorinei ligonių kasai. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
V. K. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 100-103).
Nukentėjusysis A. K. buvo informuotas, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir tam neprieštaravo (b. l. 13, 105).
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę (dirba, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos, nuobauda galiojanti, duomenų apie jo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra), padaryta nedidelė žala, kuri atlyginta, taip į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. prisipažino esąs kaltas, todėl bausmė jam mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 24 d. 20.30 val. iki 2017 m. lapkričio 25 d. 15.25 val. (b. l. 66, 69), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.
Nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 23).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa nuo civilinio ieškinio atsisakė V. K. atlyginus turtinę žalą (b. l. 43, 59, 104), todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 24 d. 20.30 val. iki 2017 m. lapkričio 25 d. 15.25 val. (vieną dieną), skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.
Bausmės termino pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.