- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1130-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00170-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- D. I. C.
- Atsakovas
- „Biela Leasing“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) D. I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-748-647/2016 pagal ieškovo D. I. C. ieškinį atsakovui „Biela Leasing“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, prašydamas pripažinti ieškovui nuosavybės teises į automobilį „Mercedes Benz S320“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-01-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo D. I. C. ieškinį atsakovui „Biela Leasing“. Išaiškino ieškovui D. I. C., kad su ieškiniu jis gali kreiptis į Italijos Respublikos kompetentingą teismą. Grąžino D. I. C. 333,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2016-01-19, mokėtojas advokato padėjėjas J. Z..
Teismas nurodė, kad atsakovas yra Europos Sąjungos valstybės narės – Italijos Respublikos – juridinis asmuo, todėl bylos teismingumo taisykles nustato 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovo buveinė yra Italijos Respublikoje, todėl byla turi būti nagrinėjama pagal atsakovo buveinės vietą. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo taikyti reglamente nustatytas išimtis dėl teismingumo. Teismas pažymėjo, jog ieškovo prašymas nustatant teismingumą taikyti CPK 30 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nepagrįstas. Duomenų apie automobilio buvimą Vilniaus rajone ar Lietuvos Respublikoje teismas nenustatė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.
Nurodo, kad iš prie ieškinio pridėto 2014-07-11 nutarimo daryti poėmį aišku, kad paimtas automobilis yra Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės registruotos Vilniaus g. 47, Mickūnai, Viliaus r., aikštelėje. Teismui manant, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktinę automobilio buvimo vietą, turėjo būti nustatytas terminas tokiam ieškinio trūkumui pašalinti. Prieš spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų nuspręsti, ar nėra kliūčių, kurios, net ir pašalinus ieškinio trūkumus, neleistų teismui priimti ieškinio, tačiau šiuo atveju teismas šios galimybės nesvarstė. Teismas, nustatęs, kad procesinio pobūdžio įrodymai kartu su ieškiniu nepateikti, turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinį grąžinti ieškovui. Teismas, skundžiama nutartimi nenustatęs termino trūkumams pašalinti, ieškovui užkirto kelią siekti teisingumo, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Vadovaujantis CK 1.48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savininko daiktinėms teisėms apginti taikytina valstybės, kurioje daiktas pavogtas, teisė, tačiau užsienio teisės, kuri parenkama pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas nėra absoliutus. Pagal CK 1.11 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyviosios teisės normos taikomos, nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę.
Sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą reglamentuojanti CK 4.96 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji Lietuvos Respublikos teisės norma, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisė taikytina savininko nuosavybės teisių turiniui ir nuosavybės teisių gynimui. Aiškindamas šią normą, ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-21 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, prieš tai nenustatydamas ieškinio trūkumų dėl automobilio buvimo vietos. Kadangi automobilis saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinėje, esančioje Vilniaus g. 47, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r., todėl ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į automobilį „Mercedes Benz S320“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl atsakovo buveinės, padarė išvadą, kad byla nėra teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui, t.y. Lietuvos teismams.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog, nesant pakankamai duomenų bylos teismingumui nustatyti, pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs pareigą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir tik trūkumų nepašalinimo atveju ieškinį laikyti nepaduotu. Tačiau nagrinėjamuoju atveju, kuomet ieškinyje ieškovas aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl jis ieškinį teikia Vilniaus rajono apylinkės teismui, procesinio pagrindo įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus, susijusius su bylos teismingumu, nėra. Apeliantas, remdamasis CPK 30 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, aplinkybę apie Vilniaus rajone esantį atsakovui priklausantį turtą įrodinėja tuo, kad Vilniaus rajone esančioje saugomoje aikštelėje yra laikomas atsakovui priklausantis automobilis, kurio nuosavybės teisių siekia ieškovas. Aplinkybių, kad atsakovui nuosavybės teisėmis Lietuvos Respublikoje priklausytų koks nors nekilnojamasis turtas, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, o pagal suformuotą teismų praktiką būtent nekilnojamojo turto, o ne kilnojamojo turto buvimas suteikia ieškovui teisę pasirinkti teismingumą CPK 30 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatomis ir nustatė, jog byla turi būti nagrinėjama pagal atsakovo buveinės vietą.
Apeliantas taip pat išreiškia nesutikimą su Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnio 1 dalies taikymu ir remiasi CK 1.11 straipsnio 2 dalimi, 1.48 straipsnio 1 dalies, 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010. Šie apelianto argumentai yra susiję su taikytina teise ginčo šalių teisiniams santykiams, o skundžiama nutartimi sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo jurisdikcijos. Apelianto argumentai šiuo atveju aktualūs vėlesnei proceso stadijai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.