Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. K. ir G. Ž. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – V. K., taip pat pagal atsakovės I. K. priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo motinai, tretieji asmenys - G. Ž., V. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2017 m. spalio 6 d. patikslino, ir prašė laikinai apriboti G. Ž. tėvo valdžią A. K. atžvilgiu; laikinai apriboti I. K. motinos valdžią A. K. atžvilgiu; priteisti iš atsakovų išlaikymą A. K. po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą A. K. ir jo globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti V. K.; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatyti jo globėjo gyvenamojoje vietoje; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymu Nr. 30-2682 nustatytą A. K. laikinąją globą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė I. K. pateikė priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo motinai bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – I. K. laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti, kad I. K. turi teisę pasiimti vaiką A. K. iš jo gyvenamosios vietos, esančios pas laikiną globėją (duomenys neskelbtini), kiekvieną penktadienį nuo 15.00 iki 16.00 val. ir parvežti vaiką į laikino globėjo gyvenamąją vietą atitinkamos tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.30 val.

3. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad jos bendravimas su vaiku yra nuolat ribojamas laikino globėjo – jos tėvo V. K. ir sesers A. S.. Atsakovei, atvykus pas sūnų, ji nuolat koneveikiama, kaltinama dėl motinos mirties. A. S. dažnai vartoja keiksmažodžius, kviečiasi vaiką užsiimti kuo nors, kai atsakovė būna su savo sūnumi, vaikas jaučiasi labai nekomfortabiliai, būdamas šalia globėjo, A. S. ir atsakovės, jos prašoma kuo greičiau išvykti, neleidžiama betarpiškai pabūti su vaiku, atsakovei grasinama iškviesti policiją. Atsakovė pastebėjo, kad vaikas yra jautresnis, piktas, irzlus, verksmingas, jaučia nerimą, neišreiškia susidomėjimo kai kuriais klausimais, yra pasyvus, jaučia laikino globėjo - senelio neigiamą nusistatymą atsakovės atžvilgiu, todėl negali laisvai ir nevaržomai bendrauti su mama, kai ji atvyksta savaitgaliais jo aplankyti. Todėl būtų emociškai saugiau ir geriau vaikui, jei atsakovės bendravimas su vaiku vyktų ne pas senelį – laikiną globėją, o neutralioje vietoje.

4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka gali kelti pavojų vaiko A. K. sveikatai, emociniam stabilumui, gali pakenkti vaiko interesams, nes skyriui iki šiol nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Siekiant sudaryti motinai galimybę dalyvauti sūnaus gyvenime ir neprarasti socialinio bei emocinio ryšio, mano, kad turi būti nustatoma motinos bendravimo tvarka su sūnumi, dalyvaujant psichologui, ir tokia tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nekels pavojaus vaiko emocinei būsenai ir bus sukurta saugi aplinka vaiko bendravimui su atsakove. Skyrius mano, kad bendravimas galėtų vykti Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologui dalyvaujant, pas kurį vaikas šiuo metu lankosi vieną kartą per savaitę.

5. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime nesutiko su atsakovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė, kad atsakovė atvažiuoja į trečiojo asmens namus netrukdoma, tačiau visą laiką skiria ne bendravimui su sūnumi, o naršymui telefone bei susirašinėjimui socialiniuose tinkluose. Atsakovė yra agresyviai nusiteikusi tiek trečiojo asmens, tiek savo sesers atžvilgiu, dėl ko kiekvienas jos apsilankymas sukelia stresą. Atsakovė draudžia A. K. bendrauti su teta, įtraukdama vaiką į konfliktines situacijas, dėl ko vaikas išgyvena ir yra psichologiškai traumuojamas. Be to vaiko apsilankymų pas psichologą metu atsakovė eina kartu į konsultacijas ir kišasi į vaiko ir psichologo bendravimą. Atsakovė atvyksta į trečiojo asmens namus ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, ji gulasi miegoti kartu su vaiku į vieną lovą ir neleidžia jam užmigti, nuolat klausinėdama, ar jis ją myli, ar nori su ja gyventi ir pan., dėl ko vaikas neišsimiega, sunkiai keliasi į mokyklą, mokykloje jam sunku sukoncentruoti dėmesį.

6. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko, kad atsakovės bendravimas su vaiku vyktų neutralioje vietoje, nes toks bendravimas būtų nesaugus ir neatitiktų vaiko interesų: atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kur vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to abejonių kelia atsakovės psichinė būklė bei agresyvus charakteris, dėl ko kyla pavojus vaiko saugumui. Teismui nustačius atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, gali kilti dar daugiau konfliktinių situacijų, atsakovė gali mėginti versti vaiką jėga vykti su ja ir/arba vaiko negrąžinti.

7. Trečiasis asmuo sutiko, jog bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas. Tačiau, įvertinus aplinkybę, kad nepilnametis A. K. lanko mokyklą, po mokyklos namuose ruošia pamokas, lankosi pas psichologą, turi laikytis kasdienio režimo – anksti gultis miegoti, ilsėtis ir pan., o dėl atsakovės nesuderinto vaiko lankymo trikdomas jo mokslo bei rimties režimas, prašo nustatyti, kad I. K. turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamosios vietos, esančios pas laikiną globėją (duomenys neskelbtini), adresu, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, atvykstant ne anksčiau nei šeštadienį nuo 10.00 val. ir išvykstant sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val., neribojant jos ir vaiko bendravimo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Pažymėjo, kad vaikas turi ir tėvą, su kuriuo rodo norą bendrauti, dėl ko negali būti visi savaitgaliai skirti tik atsakovės ir vaiko bendravimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, tačiau nustatė laikiną atsakovės I. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K. tvarką, pagal kurią I. K. turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamosios vietos, esančios pas laikiną globėją adresu (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, atvykstant ne anksčiau negu penktadienį nuo 18 val. ir išvykstant sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val., neribojant jos ir vaiko bendravimo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.

9. Teismas nurodė, kad su vaiko motina socialinis darbas nevyksta, kadangi ji su socialine darbuotoja nebendradarbiauja. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenimis atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl atsakovės gyvenamosios vietos buities tyrimo akto pateikti nėra galimybės. Atsakovė nenurodė, į kokią konkrečiai gyvenamąją vietą ji ketina kiekvieną savaitgalį atsivežti vaiką. Kadangi byloje tokių duomenų nėra, teismas atmetė atsakovės prašymą kaip neatitinkantį vaiko interesų.

10. Siekdamas sudaryti motinai galimybę dalyvauti sūnaus gyvenime ir neprarasti socialinio bei emocinio ryšio, teismas sprendė, kad turi būti nustatoma motinos bendravimo su sūnumi tvarka, kuri nepažeistų nepilnamečio A. K. interesų, nekeltų pavojaus vaiko emocinei būsenai, nepažeistų jo mokymosi ir gyvenimo režimo.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė gyvena Vilniuje, tačiau atvyksta pas savo sūnų į trečiojo asmens namus ir, nors motinos ir sūnaus bendravimas yra apsunkintas šalių įtemptų santykių, konfliktų, tačiau motinos ir vaiko bendravimas vyksta ir tokia bendravimo su vaiku tvarka (kai atsakovė atvyksta pas vaiką) yra nusistovėjusi. Teismas, atsižvelgęs į trečiojo asmens paaiškinimus, sutiko, kad turi būti nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka trečiojo asmens namuose, nustatant konkrečius savaitgalius ir konkretų atsakovės atvykimo ir išvykimo laiką.

12. Teismo vertinimu, nustatoma atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka tiek atsakovės I. K. interesus, tiek nepilnamečio A. K. interesus, įvertinus šiuo metu itin sudėtingą susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Dėl to, kad teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad vaiko ir motinos bendravimui būtų reikalinga psichologo pagalba, teismas padarė išvadą, jog šiuo metu nėra būtinybės nustatyti motinos bendravimo tvarką su sūnumi, dalyvaujant psichologui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tik dalimi įrodymų, tačiau duomenys, kuriais vadovavosi teismas, pavyzdžiui, jog atsakovė nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, yra pasenę, neaktualūs. Atsakovė su priešieškiniu yra pateikusi įrodymus, jog bendrauja su socialine darbuotoja, lanko tėvystės įgūdžių kursus, o teismas, remdamasis neaktualiais duomenimis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

14. Apeliantė laiko, kad teismas nepagrįstai apribojo apeliantės bendravimą su vaiku, neatsižvelgė, kad vaikas netrukdomai bendraudavo su tėvu Vilniuje. Trečiasis asmuo nepilnamečiam vaikui daro blogą įtaką, nuteikinėja prieš mamą. Be to trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės bendravimas su vaiku kiekvieną savaitgalį kenkia vaiko interesams. Laiko, kad teismo nustatyta tvarka pažeidžia vaiko interesus, kadangi užkertamas kelias apeliantei dalyvauti vaiko gyvenime, nutrūksta socialiniai ir emociniai ryšiai.

15. Apeliantė nurodo, kad teismas remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tačiau jie nėra susipažinę su realia situacija, tačiau teismas neįpareigojo Švenčionių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pateikti išvados, nors šiai institucijai faktinė situacija yra žinoma geriau.

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Atsakovė po teismo įpareigojimo ištirti jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) laukė skambučio ar pranešimo dėl atvykimo, tačiau niekas su ja nesusisiekė. Be to atsakovė yra atstovaujama advokatės, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, norėdami sužinoti, kur gyvena atsakovė, galėjo jos adresą sužinoti ir per advokatę. Kita vertus, atsakovės gyvenamoji vieta buvo žinoma tiek teismui, tiek proceso šalims ir teismas įpareigojo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus pateikti gyvenamosios vietos tyrimo aktą, tačiau tai nebuvo padaryta. Laiko, kad teismas negalėjo atmesti atsakovės prašymo, motyvuodamas tuo, kad nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, kadangi ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių jos gyvenamoji vieta nebuvo apžiūrėta ir įvertinta.

17. Apeliantė pažymi, kad Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, būdamas ieškovu procese, negali būti išvadą teikiančia institucija, kadangi yra šališkas ir neobjektyvus, jo ir atsakovės procesiniai tikslai yra priešingi.

18. Apeliantė akcentuoja, kad skundžiama teismo nutartimi yra keičiama nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka, kadangi šiuo metu ji su sūnumi matosi kiekvieną savaitgalį. Vaiko tėvas su sūnumi bendrauja retai, prašymų dėl bendravimo tvarkos nereiškė, taigi jį visiškai tenkina šiuo metu esanti situacija. Atsakovė 9 metus augino vaiką ir juo rūpinosi, šiuo metu domisi jo gyvenimu, bendrauja su mokytojais, rūpinasi laisvalaikiu, pilnaverčiu vystymusi bei maitinimu.

19. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atsakove joks socialinis darbas nevyksta iki šiol, tik paraginta advokatės ji atliko keletą veiksmų. Atsakovė nėra suinteresuota dirbti, kadangi turi daug skolų. Atsakovės pateikti medicininiai dokumentai neatitinka tikrovės. Atsakovė tėvystės įgūdžių mokymų metu gautų žinių nenaudoja kasdieniniame vaiko auklėjime, jų neįsisavina ir nepriima, todėl šių mokymų tikslas nėra įgyvendinamas. Atsakovė iki šiol su vaiku bei aplinkiniais elgiasi ir bendrauja agresyviai, neprognozuojamai, nesugeba užtikrinti sūnui saugios fizinės ir emocinės aplinkos.

20. Ieškovas laiko, kad pagrindinis tikslas, kodėl atsakovė atvyksta kiekvieną savaitgalį į Švenčionis, yra gauti iš savo tėvo pinigus už paveldėjimą. Laikinasis globėjas nurodė, kad atsakovė atvyksta kada tik nori, nesilaiko priimtos nutarties, nuolat kelia konfliktus, kviečia policiją. Atsakovės elgesys parengiamųjų teismo posėdžių metu taip pat leidžia teigti, kad atsakovė nejaučia pagarbos net teismui.

21. Ieškovas akcentuoja, kad tuo metu, kai vaikas gyveno adresu (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota, kad kambaryje tvyro nemalonus kvapas, kambaryje trūksta tvarkos, ką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nuolat teikia informaciją apie vaiką, kuri taip pat pateikiama į bylą.

22. Apie tai, kad atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas sužinojo tik parengiamojo posėdžio metu, tačiau taip pat buvo nurodyta, jog buto savininkė nesutinka, kad šiuo adresu gyventų ir vaikas. Dėl to atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi pateikti savininko sutikimą, kad vaikas kiekvieną savaitgalį galėtų būti nurodytu adresu. Laiko, kad būtent vaiko, o ne atsakovės, interesai yra svarbiausi. Skundžiama teismo nutartis šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti.

25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas.

26. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

27. Bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką, atsižvelgdamas tiek į atsakovės I. K. interesus, tiek į nepilnamečio A. K. interesus, įvertinus šiuo metu itin sudėtingą susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Apeliantė su tokia nustatyta bendravimo tvarka nesutinka, motyvuodama tuo, kad ji pažeidžia iki šiol buvusią bendravimo tvarką, kai atsakovė su sūnumi bendraudavo kiekvieną savaitgalį, be to nėra jokių pagrįstų priežasčių, dėl ko atsakovė negalėtų bendrauti su sūnumi ne jo laikinojo globėjo gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog nustatyta laikina motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, skundžiamos nutarties priėmimo metu iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju faktiniai duomenys tvirtina, kad tarp vaiko ir atsakovės yra susiklostę pakankamai normalūs vaiko ir motinos santykiai, dabartiniu metu jų emocinis ir psichologinis ryšys nėra nutrūkęs. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko globėjo (atsakovės tėvo) tarpusavio santykiai yra pakankamai įtempti ir priešiški. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko teismo nustatytą tvarką reikėtų keisti.

29. Vienintelis iš esmės apeliantės pateikiamas argumentas – teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos gyvenamoji vieta yra nežinoma, nes iš tikrųjų tiek Vaiko teisių apsaugos skyriui, tiek teismui yra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), tačiau Vaiko teisių skyriaus specialistai į ją neatvyko ir patikrinimo akto nesurašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, t.y. atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kur yra jos gyvenamoji vieta (pavyzdžiui, nuomos sutarties, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą ar pan.). Kadangi į bylą nėra pateiktas joks atsakovės gyvenamosios vietos patikros aktas, atsakovė, tiek teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek teikdama atskirąjį skundą, privalėjo pateikti objektyvius ir neginčijamus įrodymus, pagrindžiančius jos faktinę gyvenamąją vietą ir kad toje gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaikui leisti savaitgalius. Taigi atsakovė atskiruoju skundu iš esmės nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kad jos gyvenamoji vieta nėra žinoma.

30. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismo nustatyta jos ir vaiko bendravimo laikinoji tvarka yra nepakankama, tvirtina, kad teismo nustatyta tvarka pažeidžia jau anksčiau nusistovėjusią bendravimo tvarką, kada ji bendraudavo su sūnumi kiekvieną savaitgalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovės ir trečiojo asmens – jos tėvo, nepilnamečio vaiko globėjo V. K. santykiai yra įtempti, konfliktiški. Taigi šiuo atveju nustatyta bendravimo tvarka yra pakankama ir atitinkanti vaiko interesus, nes tik tokiu būdu yra galimybė užtikrinti vaiko psichologinę pusiausvyrą ir įprastą gyvenimo režimą bei sumažinti konfliktų tikimybę.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek sūnaus interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nesant neginčijamų įrodymų, būtų netikslinga ir neteisinga, ypač nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės vyksta ginčas ne tik dėl bendravimo tvarkos, bet ir apskritai dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams, vaiko atskyrimo nuo motinos, todėl nagrinėjamoje stadijoje teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to atitinka prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.