Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1977-479/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“ ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Adakris“ dėl viešojo konkurso sprendimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti priemonės – viešojo konkurso vaikų darželio rekonstrukcijai procedūrų sustabdymas – gali pažeisti viešąjį interesą, nes užsitęstų statybos darbų, kurie dėl savo pobūdžio pasižymi sezoniškumu, vykdymas, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, tai galėtų sukelti neproporcingai sunkius padarinius (VPĮ 95 str. 5 d.). Pasak teismo, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir reiškiamų reikalavimų pagrįstumas vertintinas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Jei būtų sudaryta sutartis su neteisėtu laimėtoju, įstatymai suteikia teisę suinteresuotam asmeniui kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu yra išlaikoma šalių interesų pusiausvyra bei kartu nepažeidžiamas viešasis interesas, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai (CK 1.2 str., 1.5 str. 4 d.).

1. Teismas neatsižvelgė į VPĮ numatytą teismo pareigą sudaryti sąlygas pratęsti perkančiosios organizacijos nustatytą atidėjimo terminą pirkimo sutarčiai sudaryti, siekiant išlaikyti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos interesų pusiausvyrą, užkirsti kelią perkančiajai organizacijai įgyti didesnį pranašumą prieš tiekėją, apriboti grėsmę tiekėjui, kuris ginčija perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų teisėtumą, patirti daug didesnius nuostolius, nei jis patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

2. Teismas nepagrįstai apsiribojo deklaratyviu ekonomiškumo principo turinio išaiškinimu ir nenurodė motyvų, kodėl, taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui suteikiamas pranašumas, o tiekėjo teisės suvaržomos labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, todėl tokiu būdu pažeidžiamas ekonomiškumo principas.

3. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl efektyvumo principo ir juo nesivadovavo (VPĮ 95 str. 5 d.). Efektyvumo principas reiškia veiksmingą perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų peržiūrą, teisinį įvertinimą. Laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė galimybė pratęsti atidėjimo terminą, kad perkančioji organizacija nesudarytų pirkimo sutarties, iki kol ginčas bus išnagrinėtas teisme. Teismas nesiėmė priemonių UAB „Klaista“ galimos žalos ir teisėtų interesų pažeidimo prevencijai įgyvendinti.

4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino viešąjį interesą. Iš konkurso sąlygų 9 punkte nurodyto darbų atlikimo termino matyti, kad teismo nurodytos skubos dėl darbų sezoniškumo nėra, nes rekonstrukcijos darbus numatyta atlikti 2 etapais, iš kurių I-o etapo pabaiga - 8 mėnesiai, o II-o etapo pabaiga - 4 mėnesiai nuo užsakovo rašto pradėti darbus gavimo dienos. Sutarties trukmė 12 mėnesių. Atsakovas konkurso sąlygose nėra nurodęs jokių konkrečių darbų atlikimo terminų, tad teismo išvada dėl statybos darbų užsitęsimo yra nepagrįsta. Projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, o priemonės įgyvendinimo laikotarpis 2007-2013 metai. Statybos darbų užsitęsimas ir jų sezoniškumas savaime nesudaro viešojo intereso turinio. Atsakovas į UAB „Klaista“ pareikštą pretenziją atsakė tik septintą dieną, todėl perkančiosios organizacijos veiksmuose skubos dėl darbų sezoniškumo įžvelgti nėra pagrindo.

5. Nepagrįstas lėšų iššvaistymas, atlyginant galimus nuostolius dėl neteisėto viešojo pirkimo taip pat reikštų viešojo intereso pažeidimą, nes Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšos skirtos žymiai daliai visuomenės, todėl dėl neteisėto viešojo pirkimo tiekėjui atlyginusi nuostolius, Kretingos rajono savivaldybė padarytų žalą visuomenei, jos daliai, darytų neigiamą įtaką žmonių gerovei, nes savivaldybės biudžeto lėšų negalėtų skirti visuomenės poreikiams tenkinti.

6. Teismas nepagrįstai nenurodė motyvų ir nepasisakė dėl UAB „Klaista“ prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - Kretingos rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo sudaryti su konkurso laimėtoju UAB „Adakris“ sutartį Rūdaičių vaikų darželio rekonstrukcijos darbams atlikti vykdymo sustabdymą (VPĮ 95 str. 3 ir 5 d., CPK 148 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 5 dalies nuostatą teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Pagal VPĮ septinto straipsnio antrosios dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Taigi konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 122 straipsnio 3 dalyje - pirkimo procedūrų sustabdymą, išnyksta, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis.

Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų (b.l. 2-4), pareikštuoju ieškiniu ieškovas UAB „Klaista“ prašė panaikinti atsakovo sprendimą dėl ieškovo pretenzijos atmetimo ir šią pretenziją tenkinti – panaikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl konkurso pasiūlymų eilės sudarymo, trečiojo asmens pripažinimo konkurso laimėtoju ir sutarties su juo sudarymo, įpareigoti atsakovą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - pirkimo procedūros sustabdymą ir atsakovo priimto sprendimo sudaryti su konkurso laimėtoju sutartį Rūdaičių vaikų darželio rekonstrukcijos darbams atlikti sustabdymą. Tačiau ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti statybos rangos sutartį, sudarytą su konkurso laimėtoju (jeigu tokia sutartis sudaryta), negaliojančia, o taip pat nepareiškė ir prašymo šios sutarties vykdymą sustabdyti.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 2010 m. liepos 1 d. su konkurso laimėtoju buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Sudarius statybos rangos sutartį dėl ginčo konkurso objekto pirkimo-pardavimo, viešasis pirkimas pasibaigė (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kurių esmė - pirkimo procedūrų ir sprendimo sudaryti su konkurso laimėtoju vykdymo sustabdymas neturi teisinės prasmės ir reikšmės, nes jos negali būti įgyvendintos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą.