- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e1-2980-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30166-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, vaiko auginimo atostogose, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, (2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų IT teisėjo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1d.)
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamoji J. Č. 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 17.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį sutuoktinį E. Č., tai yra tyčia jam įkando į kairės rankos sritį, rankų nagais apdraskė kaklo, nugaros, rankų, kojų sritis, tuo padarydama nukentėjusiajam E. Č. daugybinius linijinius ir smulkius odos nubrozdinimus (įdrėskimus) kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. Č. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. po pietų buvo namuose neblaivi, su dviem mažamečiais vaikais. Apie 17.00 val. grįžo po darbo sutuoktinis E. Č.. Norėdama, kad nekonfliktuoti su vyru, kad neblaivi, norėjo išeiti į lauką pasivaikščioti, ar pas draugę, gerai neprisimena. E. spėjo užrakinti durų viršutinę spyną, kad neišeitų. Jis pasakė, kad neišleis ir , paskambins mano tėvams. Prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas. Būnant koridoriuje, kada E. užrakinęs duris išiminėjo iš spynos atrakto raktus, jį tyčia apdraskė. Norėjo, kad ją išleistų. Prisimena, kad jam nagais apdraskė nugarą, kaklo sritį. Galėjo apdraskyti ir rankų ir kojų sritis. Buvo labai supykusi. Po to jiems būnant virtuvėje E. rankoje laikė buto raktus, tai jam tyčia įkando į ranką, kurią neprisimena. Prisipažįsta, kad sutuoktinio atžvilgiu ji panaudojo fizinį smurtą. Po to, kada 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo su E. svetainės kambaryje, į pereinamąjį kambarį, iš savo kambario atėjo jų mažametė dukra E.. Ji tuo metu su E. ginčijosi, pykosi ir galimai stumdėsi. Norėdama, kad E. būtų neužgauta ji jai sugriebė ranka už jos kairio šono ir stumtelėjo, kad ji išeitų, negirdėtų ir nedalyvautų tame jų konflikte. E. nenukrito ant žemės. Iš karto E. neverkė, bet pradėjus dar garsiau konfliktuoti dukra pradėjo verkti. Teigia, kad ji dukrai E. tyčia negriebė už kairio šono, jos atžvilgiu tyčia nesmurtavo. Galėjo dukrai skaudėti. Tik norėjo, kad išeitų tam, kad jos netyčia neužgautų. Po šio įvykio dukra jai sakė, kad mama gal ją ir ne tyčia pastūmė, jai truputį skaudėjo. Sutuoktinis E. paskambino jos tėvams ir juos iškvietė. Kaip vėliau sužinojo policijos pareigūnus iškvietė kaimynė. Kuri įvardinti tiksliai negali. Atvyko jos tėvai, iš karto ir policijos pareigūnai. Tą pačią dieną buvo atvykę ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Įtariamosios tėvai abu vaikus pasiėmė pas save. Ji tuo metu namuose nebuvo. 2023 m. rugpjūčio 18 d. gavo raštą iš Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad jai neskirta jokie apribojimai, laikina globa vaikams nenustatyta. Ji su vyru susitaikė. Jo atsiprašė, jis jai atleido. Savo dukros taip pat atsiprašė. Jų tarpusavio santykiai su dukra labai geri tiek dabar, tiek buvo ir prieš tai. Labai stiprus su dukra jų tarpusavio ryšys. Niekada nei vieno iš vaikų gyvenime nėra mušusi. Labai gailiuosi dėl to, kas įvyko. Pasižada, viską darys, kad nepasikartotų. Alkoholį vartoja retai.
3. Kaltinamosios J. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
3.1. Nukentėjusiojo E. Č. parodymais, kad jis santuokoje gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sutuoktine J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir kartu jie augina du mažamečius vaikus, t.y. J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Anksčiau tarp jo ir sutuoktinės J. kildavo tik žodinio tipo konfliktinės situacijos, tik pastarajai būnant neblaiviai, tačiau fizini smurto nebūdavo. 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 17.10 val. jis grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė kaip jo sutuoktinė J. yra neblaivi kartu su mažamečiais vaikučiais. Norėdamas, kad jo sutuoktinė J. būdama neblaivi niekur neišeitų, kadangi 2023 metų vasario mėnesį jau buvo įvykis, kuriuo metu sutuoktinė būdama neblaivi išėjo iš namų ir tik policijos pagalba buvo surasta, jis paslėpė buto raktus, siekiant ją apsaugoti. J. pamačiusi, kad jis paslėpė buto raktus, pradėjo elgtis agresyviai, šaukti, emociškai isterikuoti. Tada jam bebūnant virtuvės kambaryje, prie jo pripuolė J. ir pradėjo naudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. dantimis kando kairės rankos sritį bei rankų nagais apdraskė įvairias kūno vietas, t.y. kaklo, nugaros, rankų, kojos sritis, nuolatos juto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Po kiek laiko konfliktas persikėlė į svetainės kambarį, tiksliai laiko negali nurodyti, tačiau vykstant konfliktui matė kaip J. ranka sugriebė jų dukrą E. už kairiojo šono ir ją stūmė, taip jų dukrai sukeldama fizinį skausmą. E. po jo sutuoktinės veiksmų pradėjo verkti, sakė, kad jai skauda kairįjį šoną. Apžiūrėjus mergaitės kairįjį šoną jis pastebėjo, kad ant pastarojo yra atsiradusios kraujosruvos bei nežymus nubrozdinimas. Jis po J. veiksmų įvykio metu juto fizinį skausmą, dėl įdrėskimų kraujavo įvairios kūno vietos. Dalį konflikto užfiksavo filmuodamas mobilaus ryšio telefonu. Bevykstant konfliktui, negalėdamas susikalbėti su sutuoktine J., paskambino jos tėvui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad pastarasis atvyktų. Atvykus J. tėvams (V. ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini)), konfliktas nenurimo.
3.2. Papildomai apklausus nukentėjusįjį E. Č. jis parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. jis jau buvo apdraskytas ir buvo salone su mažamečiu sūnumi. Matė, kad J. nuėjo į miegamojo kambaryje. E. jau ten buvo ir verkė. Ji verkė, nes ji išsigando jų konflikto. Kas ten vyko ir ką tuo metu kalbėjo ar sakė J. jis nežino, nes negirdėjo. Kai J. išėjo iš miegamojo jis nuėjo pas E.. Ji jam pasakė, kad mama ją pastūmė paėmusi už šono. Mama visur ieškojo savo banko kortelės. Jis pats to nematė, nes buvo kitame kambaryje. Netiki, kad J. dukros atžvilgiu galėjo smurtauti tyčia. Tai galėjo padaryti netyčia. J. niekada nėra smurtavusi prieš vaikus. Ji juos labai myli. Tiek dukra E. ir sūnus prisirišę prie mamos, tai yra J.. Jo J. atsiprašė, jis jai atleido, jie susitaikė. E. su mama tarpusavio santykiai labai geri. E. jam sakė, kad jai per galvą mama tikrai netrenkė. E. linkusi fantazuoti, kartais ir pameluoja. Jo manymu J. turi išklausyti kursus dėl alkoholio. Ji dažnai alkoholio nevartoja, bet pasitaiko.
3.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota (b. l. 13-16).
3.4. Tarnybiniu pranešimu dėl ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d., 17.56 val. Iš Kauno apskr. VPK OVS gautas pranešimas ROIK Nr. 0123000469332, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos marti neblaivi, agresyvi, puola, veržiasi iš namų. Vyksta žodinis konfliktas su vyru. Pranešė anyta, kuri nėra vietoje, jai paskambinęs sūnus pasakė. GMP mano, kad nereikia. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko neblaivi pil. J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0147 nustatytas 2,50 prom. Neblaivumas. Kaltinamoji nurodė, kad jos neišleidžia iš minėtu adresu esančio buto. Taip pat buvo bendrauta su E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0147 nustatytas blaivumas, pastarasis nurodė, kad jo atžvilgiu sutuoktinė J. Č. naudojo fizinį smurtą, t. y. kando kairės rankos sritį bei rankų nagais apdraskė įvairias kūno vietas, t.y. kaklo, nugaros, rankų, kojos sritis. Įvykio metu mažamečiai vaikai J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) buvo tame pačiame bute, visą konfliktą matė. Konflikto metu J. Č. sužalojo savo dukrą E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama kraujosruvas kairės pusės nugaros srityje. Iškviesta GMP brigada 1519 medikai, kurie apžiūrėjo asmenis.
3.5. Liudytojos L. M. parodymais, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.40 val., jai paskambino dukros J. vyras E.. Pakėlusi ragelį išgirdo vaikų verksmą. E. pasakė, kad J. girta veržiasi iš namų. Abu su vyru nuvažiavo pas juos. Įėjusi į butą pamatė, kad svetainės kambaryje sėdi ant kampo, susigūžusi E. ir verkia. Jai atrodė, kad iš išgąsčio. J. garsiai rėkė, įžeidinėjo savo vyrą, juos. Vadino visokiais žodžiais ir veržėsi pro duris. Matė, kad E. apdraskytas, matėsi žymės ant jo rankos, krūtinės, kaklo. Jis sakė, kad taip padarė J.. Labai greitai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Vėliau ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Kol atvyko policijos pareigūnai tai girdėjo jos dukra J. skambino, būdama neblaivi, ir kvietė policiją. Ji teigė, kad jos atžvilgiu smurtaujama. Tikrai jokių žymių nesimatė ir jos atžvilgiu būnant jiems niekas nesmurtavo. Ji išgėrusi elgiasi neadekvačiai, tampa agresyvi tiek žodžiais tiek veiksmais. Po šio įvykio jos su vyru vaikus parsivežėm pas save. Po šio įvykio kalbėjo su anūke E. ir ji jai pasakojo, kad tada jos mama buvo išėjusi į parduotuvę, nusipirko kažko gerti. Ji namuose gėrė, po to užmigo. Namo grįžo tėtis, jis nuėjo maudytis. Tėtis užrakino duris ir neleido mamai išeiti. Po to J. E. klausė kur tėvas padėjo jos banko kortelę. Neva tai, kad E. turėjo matyti kur tėtis padėjo ir jai pasakyti. E. dar sakė, kad ji nematė tos kortelės. Tada mama anūkę pastūmė, jai sugriebė už kairio šono. Kaip suprato iš E. pasakymo, ją J. nustūmė ant lovos. Mergaitė iš kart po įvykio sakė, kad jai peršti, skauda, paraudimas matėsi, kaip paimta trimis pirštais. Mergaitė pas jas grįžusi nusiramino ir užmigo. Sekančią dieną nieko nesakė, kad jai skauda. Jai atrodo, kad anūkė labai išsigando nuo to J. rėkimo, konflikto su E.. Ji pati įvykio aplinkybių nematė. Pasakė ką jai pasakojo E.. 2019 m. jai buvo paskirta E. laikina globa. Laikina globėja buvo pusę metų. E. nelinkusi nei meluoti nei fantazuoti. Vaiko teisių specialistai E. apklausė. Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. iškvietė greitąją pagalbą, nes E. pasakė, kad jai mama dar pliaukštelėjo per galvą. Ar taip buvo nežino. Ji galvos skausmu nesiskundė nei iš karto nei po to. Medikai ją į gydymo įstaigą neišsivežė.
3.6. Liudytojo V. M. parodymais, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. po 17.54 val. paskambino žentas ir pasakė, atvažiuokit jei galit, nesusitvarko su J.. Girdėjosi vaikų verksmas. Abu su žmona nuvyko pas juos. Nuvykęs pamatė, kad dukra J. neblaivi. Ji šaukė, rėkė ir veržėsi iš namų. E. laikė mažąjį jų sūnų ant rankų. E. sėdėjo ant lovos. Ar E. verkė ar ne nepastebėjo, buvo susijaudinęs. E. akivaizdžiai matėsi įdrėskimai nugaros, kaklo srityse, įkasta jam į ranką. Sakė, kad smurtavo J.. Anūkė E. pasakojo, kad jai mama sudavė vieną kartą į šoną. Matėsi ant anūkės šono, kurio neprisimena, paraudimai, tai trys ar keturi pirštai. Dėl ko buvo smurtauta anūkės atžvilgiu jam E. asmeniškai nesakė. Jam anūkė po įvykio, kokios valandos bėgyje, kad jai truputį dar skauda. Sekančią dieną žentą ir E. jis nuvežė pas teismo med. ekspertus apžiūrai. Iš E. pasakojimų nesuprato ar jai buvo per galvą pliaukštelta ar ne. Konflikto anūkė jam nepasakojo. Dėl šio įvykio daugiau nežino nieko. Iki šiol dukra J. niekada vaikų atžvilgiu nesmurtavo. Ji myli savo vaikus, vaikai ją. Mano, kad alkoholis J. pažeidęs psichiką. Ji pažadėjo gydytis.
3.7. Gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, Nr. G1663/2023(2), kurioje nurodoma, kad E. Č. nustatyta daugybiniai smulkūs odos nubrozdinimai (įdrėskimai) kakle, krūtinėje, nugaroje, abejose rankose, padaryti kietais, bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti pirštų nagai, daugybinių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2023 m. rugpjūčio 10 d.. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji J. Č. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinio E. Č. atžvilgiu, 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 17.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį sutuoktinį E. Č., tai yra tyčia jam įkando į kairės rankos sritį, rankų nagais apdraskė kaklo, nugaros, rankų, kojų sritis, tuo padarydama nukentėjusiajam E. Č. daugybinius linijinius ir smulkius odos nubrozdinimus (įdrėskimus) kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
6. Skiriant kaltinamajai J. Č. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
7. Kaltinamosios J. Č. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamosios asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ji neteista (2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų IT teisėjo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1d.). Kaltinamoji dėl priklausomybės ligų yra konsultuota ar gydyta 2020 m. (b.l. I 162). Dėl psichiatrinių ligų nesikreipė, nesigydė, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo ( b.l. I 178).
8. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su atitinkamais įpareigojimais, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamoji sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 50 straipsnis). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajai be intensyvios priežiūros skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 72² straipsnyje, per teismo nustatytą terminą įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat nurodoma pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą, gydytis nuo alkoholizmo, esant kaltinamosios sutikimui.
10. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
11. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
12. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
J. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą, bei per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Č. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą, bei per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
J. Č. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.