- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- II-293-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00453-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. N.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
dalyvaujant institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Institucija), atstovei Lilijai Krezub,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2378-2022 (ROIK Nr. 22180390399), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. Institucijos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2378-2022 (ROIK Nr. 22180390399) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas įspėjimas, už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Institucija) specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022 m. birželio 16 d. atliko žemės sklypo, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimo planinį patikrinimą vietoje ir surašė 2022 m. birželio 23 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija, įvertinusi 2022 m. birželio 16 d. patikrinimo metu surinktus duomenis nustatė, kad žemės sklypo rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje esanti tvora bei rytinėje pusėje esantis ūkinis pastatas užima valstybinės žemės dalį, kai užėmimo plotas sudaro 0,0403 hektaro, tai yra 403 kvadratinius metrus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. spalio 3 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
ii. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, kadangi nesutinka su jam pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda. Pareiškėjas nurodo, kad minėto straipsnio 1 dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Taip pat aptariant pirmiau paminėtą, nurodo, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Akcentuoja, jog tvora, kuri stovi ant valstybinės žemės, jau buvo turto įsigijimo metu, analogiškai jau stovėjo ir pirmiau nurodytas pastatas – kiemo rūsys. Kaip to įrodymą prideda nuotraukas, paimtas iš „maps.lt”. Matoma, jog dar 2012 metų birželio mėnesį tiek tvora, tiek pastatas – kiemo rūsys, tiek ir gyvenamasis namas stovėjo nurodytu adresu. Tai reikštų, jog jo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nėra tyčios dėl jam surašyto nutarimo, traktuojant, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas. Papildomai skunde nurodo, kad 2022 m. birželio 22 d. yra padavęs prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ko pasekoje įgytų valstybinės žemės dalis, ant kurių dabar stovi ginčo objektai, tai yra tvora ir pastato – kiemo rūsio dalis. Pažymi, kad minėta tvora stovi išimtinai valstybinėje žemėje, ją statė ne jis ir tai matosi iš pateiktų įrodymų, todėl , jo manymu, net neturėtų teisės jos griauti. Todėl, kaip sąžiningas turto valdytojas (įsigyto gyvenamojo namo, pastato – kiemo rūsio), nusprendė minėtą turtą įsiteisinti, tai yra padavė dokumentus dėl organizavimo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Atkreipia dėmesį, kad jo veikoje neegzistuoja tyčinių neteisėtų veiksmų, turtą jis įsigijo jau kai buvo pastatyta tvora bei stovėjo nurodyti pastatai, be to, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jo žemės ribos būtų praplėstos, todėl jam nebuvo pagrindo skirti administracinės baudos – įspėjimo (b. l. 2-5).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad pateikia naujus kadastrinius matavimus, kurie įkelti į registrų centrą, kad parodyti, jog vykdo veiksmus sutvarkyti šią situaciją. Sklypas buvo perstumtas į pietinę pusę prie pat tos tvoros, kuri užiminėjo valstybinę žemę. Sklypas „patrauktas“ pagal dokumentus. Dabar pagal dokumentus padarė taip, kad jis būtų „patrauktas“ į pietinę pusę, į tą vietą, kur yra tvora fiziškai pastatyta. Patį sklypą patraukė žemyn. Pateikia išimtą lapą iš akto patikrinimo, koks anksčiau buvo pagal kadastrinius matavimus, vizualiai matosi, kur sklypas buvo užimtas, kokiose ribose. Matininkai patraukė sklypą į pietinę pusę, kad nebūtų tiek valstybinės žemės užimta. Jei sklypas ribojasi tik su valstybine žeme, tai galima jį pirmyn - atgal stumdyti neliečiant pačio sklypo ploto. Palaiko skundą. Nori paprieštarauti Institucijos atsiliepimui, kadangi jis argumentuotas tuo, kad jis žinojo, jog sklypas yra išplėstas. Nežino, kaip jie tai gali įrodyti. Jis sąžiningai sako, kad apie tai nežinojo, jam buvo pirma žinia, kai atvažiavo tikrinti Institucijos atstovės, nacionalinės žemės tarnybos geodezininkė su savo prietaisu ir pranešė, kad tikrai sklypas yra išplėstas. Kai sužinojo, kad sklypas išplėstas, tada pasitikrino ribas, nes nebuvo net kuoliukų. Sklypas gan didelis užimtas, bet jis per visą perimetrą ir ten porą metrų į vieną ir į kitą pusę, todėl nėra taip akivaizdu, kaip paminėta atsiliepime. Dėl tvoros griovimo jis neprieštarauja, ji nereikalinga jam, su ja jokių veiksmų nuo pat įsigijimo nedaręs. Neprieštarauja, kad tvora būtų griaunama, tiesiog pats nenori apsiimti tų kaštų tvoros griovimui, nes ji su betoniniu pamatu ir betoniniais stulpeliais, todėl nepigiai kainuotų nugriauti ir išvežti. Jei nepavyktų susitvarkyti dokumentų ir įsiteisinti sklypą, tai jokių prieštaravimų neturi, kad tvora būtų pašalinta. Tvora nėra jo nuosavybė, ji net ne jo sklype. Nėra įregistruotas toks statinys, kaip tvora. Į tą jo sklypą tvora net neturėjo fiziško susilietimo. Ta teritorija kartu aptverta su jo sklypu. Teoriškai jis ja naudojasi. Pirkimo metu abejonių nekilo, kad kažkas jam nepriklauso. Pagal planą sklypo ir formą, viskas labai panašu į esamą. Senuose kadastruose yra parodyta esama tvora, labai panašus išdėstymas tvoros buvo toks, koks yra ir dabar. Jis pirko seną namą ir turėjo kitų rūpesčių. Pripažįsta, kad užimtas į visas puses. Sužinojo, tik tada kai pamatavo, kai atėjo tikrinti. Su kaimynais tvoros atitiko, nebūtų, kad vienas jo sklypas išsikišęs, labai natūraliai atrodė. Nori įsigyti tą užimtą valstybinę žemę. Pateikti nauji kadastriniai duomenys ir jis gavo sutikimą naujam projekto rengimui, kad galėtų išsipirkti visas tas užimtas teritorijas. Bando įsiteisinti šią nuosavybę, todėl ir pateikia minėtus dokumentus. Gavo sutikimą, atėjo informacija, kad yra įkeltas į žemėtvarkos programą. Jo matininkas pažiūrėjo, kad yra leidimas suteiktas tik iš vienos pusės, jei neklysta - vakarinės. O kitoje pusėje buvo išplėstos kelio ribos, todėl leidimo tvarkyti nedavė. Kreipėsi į savivaldybę ir paprašė sumažinti kelio ribas, kad galėtų iš abiejų pusių įsigyti sklypą. Gavo atsakymą ir jį patvirtino, tai dabar turi sutikimą. Gavo sutikimą dėl visų trijų pusių. Matininkas jam sakė, kai patvirtins registrų centras, bus galima pradėti rengti projektą, kad visą sklypą sutvarkyti. Savivaldybė sutiko sumažinti kelio ribas, kad sklypas atitiktų palei tvorą. Iš kitos pusės irgi ribojasi su kitu jo sklypu, todėl priekaištų nebuvo. Ten yra 2 ar 3 metrų ploto toks ruožas, kur išlindęs, ūkinis pastatas ir toliau yra sekantis ūkinės paskirties sklypas jam priklausantis. Pagal naują planą bus rengiamas projektas. Nori pažymėti, kad tai jo pirmas nekilnojamas turtas įsigytas (b. l. 38-43).
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodoma, kad Pareiškėjui pagal VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje esančią informaciją, nuosavybės teise priklauso 0,1696 hektaro ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjui žemės sklypo ribos yra aiškios ir žinomos, jų privalu laikytis. Institucija 2022 m. birželio 16 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2022 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje esanti tvora bei rytinėje pusėje esantis ūkinis pastatas užima valstybinės žemės dalį, kai užėmimo plotas sudaro 0,0403 hektaro, tai yra 403 kvadratinius metrus, kas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės užėmimo) požymius. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų <...> “. Pareiškėjas buvo pakviestas į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Dalyvaujant pareiškėjui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir surašė 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-2378-2022 pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už savavališką žemės užėmimą. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė arba naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Konkrečiu atveju, tvora, kuri uždaru kontūru aptveria žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statinys (ūkinis pastatas) įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 0,0403 hektarų valstybinės žemės ploto. Pažymėtina, kad užimtu valstybinės žemės plotu (0,0403 ha), aptvertu tvora bei užstatytu statiniu (ūkiniu pastatu) išimtinai savo reikmėms naudojasi tik pareiškėjas, jokie tretieji asmenys patekti į tvora užtvertą valstybinės žemės teritoriją negali.
Pareiškėjas, turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu 0,0403 ha valstybinės žemės plotu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonuspater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjui, perkant minėtą žemės sklypą, turėjo būti aiškios ir žinomos žemės sklypo ribos, ypatingai, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1696 hektaro, o užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0403 hektaro, tai yra ženklus ir akivaizdžiai matomas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto padidinimas užimant valstybinės žemės dalį. Pažymi, kad net ir tuo atveju, jei valstybinės žemės dalį savavališkai buvo užėmę ankstesni žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, tai nereiškia, kad pareiškėjas šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį valdo teisėtai ir neprivalo jos atlaisvinti. Pareiškėjas vėliausiai nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., tai yra jau pakankamai ilgą laiko tarpą, neabejotinai žinojo apie tvora aptvertą ir statiniu (ūkiniu pastatu) užstatytą didesnę sklypo dalį nei jam nuosavybės teise priklauso, tačiau nežiūrint to naudojosi valstybinės žemės dalimi, tai yra nepašalindamas tvoros ir statinio dalies nuo valstybinės žemės, sąmoningai užėmė valstybinę žemę, naudodamasis ja kaip savo. Todėl pareiškėjo argumentas, kad „ <...> žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) <...> įsigijo 2018-08-30 <...> jog tvora, kuri stovi ant valstybinės žemės, jau buvo turto įsigijimo metu, analogiškai jau stovėjo ir pirmiau nurodytas pastatas – kiemo rūsys <...> tai reikštų, kad mano veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nėra tyčios dėl man išrašyto nutarimo <...>“ atmestinas, o Institucijos padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad pareiškėjo padaryta veika atitinka visus ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Pareiškėjo skunde pateikta informacija, kad „ <...> 2022-06-22 esu padavęs prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ko pasekoje įgyčiau valstybinės žemės dalis, ant kurių stovi ginčo objektai (tvora, pastato - kiemo rūsio dalis) <...>“, nepaneigia fakto, kad buvo padarytas 2022 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotas pažeidimas. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad ir pačiam pareiškėjui yra žinoma, kad valdydamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra užėmęs ir valstybinės žemės dalį (tvora, statiniais). Taigi, pareiškėjas nors ir neatliko jokių aktyvių veiksmų (netvėrė tvoros, nestatė statinio (ūkinio pastato)), siekdamas pasinaudoti valstybinės žemės dalimi, tačiau pareiškėjo priešingi teisei veiksmai pasireiškė neveikimu, kai 2018 m. rugpjūčio 30 d. žinojęs apie savavališkai (be teisėto pagrindo) užimtą 0,0403 hektarų valstybinės žemės plotą, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti. Todėl Institucija, įvertinusi patikrinimo metu gautus duomenis, pagrįstai konstatuoja, kad padarytas aukščiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas tinkamai taikė administracinę atsakomybę pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo skundas teismui yra atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 21-24).
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad vertinti naujus kadastrinius matavimus nėra teisinio pagrindo, nes specialistai tos bylos nepatikrino ir nepalygino su teritorijų planavimo dokumentais. Nėra žinoma ar atlikti tokiomis ribomis kadastriniai matavimai. Reikėtų vertinti tuos kadastrinius matavimus, kurie yra suderinti, įregistruoti Registrų centre. Matininkas gali prarasti licenciją, nes paprastai negali ribų keisti. Atstovė jokių naujų aplinkybių ar motyvų neturi. Palaiko savo poziciją išdėstyta atsiliepime, mano, kad pagrįstai surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Nurodo, kad yra pateikiami kadastriniai matavimai žemės sklypo ir jie tikrina ar tie kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Arba, kai sklypas buvo projektuojamas projekte, ar dėl formavimo pertvarkymo, tai ar tie kadastriniai nauji atlikti atitinka tas ribas, kurios buvo nuo pat pradžių suprojektuotos. O dėl tvoros, tai ji neregistruota ir jos nemato. Čia šeimininkas jau aptveria pats. Perkant žemės sklypą atidus, rūpestingas įgijėjas turėtų įsitikinti ar iš tikrųjų tvora supa visą sklypą pagal Registrų centre įregistruotas ribas. Kiekvienas žemės sklypo savininkas atsako už riboženklių išsaugojimą ir yra numatyta administracinio nusižengimo veika administracinių nusižengimų kodekse, kad kiekvienas savininkas turi saugoti riboženklius. Perkant žemės sklypą turėjo, galbūt, iškviesti matininką, nežino, kokiais būdais, bet turėjo įsitikinti ar žemės sklypą naudoja tomis ribomis, kurios yra įregistruotos Registrų centre. Kiekvienas rūpestingas pirkėjas privalėtų tai padaryti, tačiau ne valstybinė institucija. Ši turi pareigą patikrinti ir suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tai privatus sklypas, privatus interesas, todėl pirkėjas privalo patikrinti. Tokia pareiga pirkėjui niekur nenustatyta, bet buvęs savininkas turėjo pareigą pastatyti tvorą žemės sklypo ribose, tačiau ne valstybinėje žemėje. Prašo skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą (b. l. 38-43).
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
2. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas. Pagal teismų praktiką, atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-21-489/2021; 2AT-15-693/2019).
3. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nesutinka su Institucijos atsiliepime pateiktais argumentais, kad jis žinojo apie tai, jog tvora neatitinka jam priklausančio žemės sklypo ribų, kaip ir ūkinis pastatas yra ne jo sklypo ribose ir jis užima tam tikrą valstybinės žemės plotą. Nors Institucijos atstovė teigia, kad Pareiškėjas turėjo apie šį pažeidimą sužinoti, kai nusipirko žemės sklypą, tai yra 2018 m. rugpjūčio 30 d., tačiau A. N. nurodo, kad jis net nenutuokė apie tai, kad užima valstybinę žemę iki kol neatvažiavo pas jį į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), institucijos atstovės kartu su nacionalinės žemės tarnybos geodezininkė ir prietaisu matavo ribas. Pažymi, kad tvora buvo pastatyta prieš tai buvusio sklypo savininko bei pagal planus neatrodė, jog ji skiriasi nuo sklypo plane esančių ribų. Be to, nors Institucijos atsiliepime nurodoma, kad užimtas pakankamai didelis plotas valstybinės žemės, tai yra patikrinimo metu nustatyta, kad užimta 0,0403 hektaro (403 kvadratinius metrus) laisvos valstybinės žemės ploto, tačiau pareiškėjas paaiškina, kad užimta teritorija yra ne į vieną pusę, o per visą perimetrą ir ten porą metrų į vieną ir į kitą pusę, todėl nėra taip akivaizdžiai matoma. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad kai tik sužinojo apie pažeidimą, iš karto ėmėsi veiksmų, kad jį ištaisyti, tai yra kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bando įsiteisinti šią nuosavybę.
4. Kaip jau buvo minėta, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal aktualią teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia. Nusižengimas, remiantis ANK 8 straipsniu, padaromas tyčia, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi sprendžiant dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kad jis neabejotinai suvokė, jog jam priklausanti tvora ir ūkinio pastato dalis užima svetimą žemės sklypą (intelektualinis momentas) ir norėjo tokio rezultato (valinis momentas).
5. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos.
6. Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstų abejonių nekeliančią išvadą, kad Pareiškėjas tikrai suvokė, kad jam priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą ir norėjo tokio rezultato – t. y. tyčia savavališkai užėmė ir naudojo svetimą žemę.
7. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tvora, kuria užimtas ginčijamas žemės sklypas ir ūkinis pastatas, kurio dalis užima svetimą žemės plotą atiteko Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 30 d. kuomet jis įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėta tvora ir ūkinis pastatas jau buvo pastatyti, todėl jam nekilo klausimas dėl to, kad jis užima jam nepriklausančią nuosavybės teise žemę. Taip pat skunde nurodo, jog net 2012 metų birželio mėnesį tiek tvora, tiek pastatas – kiemo rūsys, tiek ir gyvenamasis namas stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), tai galima pamatyti iš prie skundo pridėto priedo Nr. 2, kuriame pateikta nuotrauka iš svetainės „maps.lt“ (b. l. 7). Nors Institucijos atstovė teigia, kad Pareiškėjas turėjo aiškiai suvokti, jog jau pakankamai ilgą laikotarpį naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančia žeme ir ūkinio pastato dalis užima valstybinės žemės dalį, tačiau teismo vertinimu, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad Pareiškėjas žinojo, jog užima svetimą žemę bei nesiėmė veiksmų tam pakeisti. Atvirkščiai Pareiškėjo pateikti duomenys teismui parodo, kad tik sužinojęs apie pažeidimo faktą, jis kreipėsi į atitinkamas institucijas tam, kad sutvarkytų dokumentus bei ištaisytų susiklosčiusią situaciją. Taip pat nenustatyta, kad iki Institucijos atlikto žemės sklypo patikrinimo Pareiškėjas turėtų objektyvų pagrindą abejoti dėl to, ar jis nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų.
8. Sutiktina su Institucija, kad Pareiškėjui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonuspater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Institucija pažymi, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjui, perkant minėtą žemės sklypą, turėjo būti aiškios ir žinomos žemės sklypo ribos, todėl jis privalėjo suvokti, jog tvora užtveria dalį jam nepriklausančio žemės sklypo ir dalis ūkinio pastato yra ne jo sklypo ribose. Dėl ko Pareiškėjas privalėjo imtis būtinų ir pakankamų veiksmų šiam neaiškumui ir galimam pažeidimui pašalinti, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad visgi toks Pareiškėjo nerūpestingumas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau buvo minėta, atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik esant tyčinei kaltės formai. Teismo vertinimu, Pareiškėjas tik sužinojęs apie tai, jog užima valstybinės žemės dalį, ėmėsi aktyvių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad nebuvo nustatyta Pareiškėjo tyčios užvaldyti svetimą žemės sklypą ir juo naudotis.
9. Tokiu būdu, kadangi Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymiai, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti A. N. skundą.
Panaikinti 2022 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2378-2022 (ROIK Nr. 22180390399) ir administracinio nusižengimo teiseną A. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimui įsiteisėjus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti A. N. administracinio nusižengimo medžiagą Nr. ROIK: 22180390399.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.