Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A - 293 - 383/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.8.; 2.4.6.3.2. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. gegužės 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant nukentėjusiajai M. D., gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad 2007-07-03 Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame name ir namo kieme tyčia rankomis sudavė M. D. apie 10 kartų į nugaros sritį, krūtinės sritį, dešinio dilbio sritį bei pilvo sritį, jai padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymus, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. Ž. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tačiau, skirdamas bausmę nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 2 p.).

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 55 str. numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Pažymėtina, kad BK 55 straipsnis taikomas, jei nustatomos 3 sąlygos: 1) asmuo padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 2) už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą; 3) straipsnio sankcijoje, pagal kurią asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Pastebėtina, kad 55 str. nuostatoms taikyti būtina visų 3 paminėtų sąlygų visuma. Įstatymo nuostata, jog paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė reiškia, kad įstatymas numato, kad bausmė už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nuteistasis D. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas praeityje, tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas yra išnykęs. LR BK 97 str. 6 d. nustatyta, jog suėjus BK 97 str. nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.

LR BK 42 str. nustato bausmių, skiriamų už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, sistemą. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad bausmės išdėstytos tam tikra tvarka, bausmių sąrašas išsamus ir teismams privalomas. Visos bausmės išvardijamos pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia. Šis nuoseklumas turi reikšmės teismui, kai jis pripažįsta, kad reikia sušvelninti bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad D. Ž. pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos BK 54 str., 55 str. nuostatų, kuri, kolegijos nuomone - keistina, prisilaikant BK 42 str. įtvirtinto bausmių sistemos nuoseklumo. Remiantis BK 42 str. 1 d. 6 p., švelnesnė, nei terminuotas laisvės atėmimas, bausmė gali būti areštas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Apeliantas teigia, kad jo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu išprovokavo pačios nukentėjusiosios elgesys, kuomet pati nukentėjusioji prieš incidentą bendravo su apeliantu iššaukiančiai, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais. Kolegija konstatuoja, kad pagal BK 59 str. 1 d. 6 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tokia situacija, kuomet kaltininko nusikalstami veiksmai yra atsakomoji reakcija į provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiojo elgesį. Provokuojančiu elgesiu reiktų laikyti tokį nukentėjusiojo elgesį, kai jis pats sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad yra tenkinamas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes - nuteistojo nuoširdų prisipažinimą, t. y. į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo ją išaiškinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis” išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo pripažintos D. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės turi reikšmės bendram aplinkybių vertinimui ir kaltininkui paskirtos bausmės dydžio švelninimui.

Darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai dėl per griežtos bausmės yra pagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendį pakeisti.

D. Ž. paskirtą 1 (vienerių) laisvės atėmimo bausmę su jos vykdymo atidėjimu 2 metams pakeisti 20 (dvidešimt) parų arešto bausme. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.