Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. Z. (K. Z.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas kaltinamajam K. Z. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos sieną, o būtent: 2017 m. liepos 16 d. 22.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, Šakių rajono, Slavikų seniūnijos ribose, iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką Šešupės upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vedamas G. S. (S.), tarp valstybės sienos ženklų Nr. 310 ir Nr. 311 perplaukdamas iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, ne per pasienio kontrolės punktą kartu su G. S. ir S. A. (A.) neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. Z. laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 16 d. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kaltinamajam K. Z. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. Suėmimo terminas pratęstas nustačius vieną iš įstatyme nustatytų pagrindų – būdamas laisvėje kaltinamasis K. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kaltinamasis K. Z. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde kaltinamasis nurodo, kad Kirgizijoje jis yra nepagrįstai persekiojamas teisėsaugos pareigūnų, dėl ko buvo priverstas prašyti prieglobsčio kitose šalyse. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2016 m. spalio 12 d. jis gyveno Švedijoje, kur pasiprašė prieglobsčio. Kirgizijoje 2016 metais mirė jo brolis, todėl jis skubiai išvyko iš Švedijos į Kirgiziją apie tai neinformavęs Švedijos migracijos tarnybos pareigūnų. Kirgizijos teisėsaugos institucijos, sužinoję apie jo grįžimą į šalį, vėl pradėjo kaltinamąjį persekioti, todėl jis buvo priverstas atvykti į Lietuvą. Kaltinamasis nurodo, jog kreipėsi į Lietuvos institucijas, prašydamas suteikti jam religinį prieglobstį ir jo kreipimasis buvo priimtas, jam išduotas laikinas dokumentas. Kaltinamojo teigimu, iš minėtų institucijų jis gavo patikinimą, jog kai bus paleistas į laisvę, jis bus perkeltas į migracinę stovyklą. Kaltinamojo vertinimu, jis yra jau pakankamai nubaustas, nes suėmime laikomas ilgiau nei 76 dienas, o jo suėmimo terminas dar 60 dienų pratęstas nepagrįstai. Paleistas į laisvę jis atvyktų į teismo posėdžius, juo labiau, kad yra padorus, tikintis ir šeimą turintis žmogus. Kaltinamasis pažymi, kad dėl susidariusios situacijos jo bendravimas su užsienyje esančia šeima ir onkologine liga sergančia žmona yra apsunkintas.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo K. Z. skundą atmesti. Kaltinamojo K. Z. skundas atmetamas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamųjų apklausų protokoluose, liudytojų parodymuose ir kituose procesiniuose dokumentuose. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.Nagrinėjamu atveju K. Z. kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą be alternatyvių bausmių gresia ir didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.Kauno apygardos teismas kaltinamajam K. Z. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas K. Z. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis yra Kirgizijos pilietis, su Lietuvos Respublika jo nesaisto jokie ilgalaikiai darbiniai ar šeiminiai ryšiai, jis Lietuvoje neturi jokio turto ar nuolatinės gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, o jo prieglobsčio prašymas vis dar yra svarstymo stadijoje. Nors kaltinamasis yra neteistas, jis vedęs, tačiau jo šeima gyvena Kirgizijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad K. Z. su Lietuvos Respublika nėra susaistytas jokiais ilgalaikiais ryšiais, o jam inkriminuojamos veikos pobūdis bei kiti byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kurių pagalba jis gali bandyti išvengti gresiančios atsakomybės ir pasislėpti nuo teismo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, K. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).Kaltinamasis suimtas jau pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2017 m. liepos 16 d.). Tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Įvertinusi baudžiamojo įstatymo nustatytą bausmę už K. Z. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Juo labiau, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas nėra vilkinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Be to, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam K. Z. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo K. Z. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo K. Z. (K. Z.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.