Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-649-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
2S-649-278/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
D.G.
Ieškovas
A.G.
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-649-278/2011

Teisėjas V.Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00656-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; 110.1;110.5;121.14;121.21; 122.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D.G. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-762-90/2011 pagal ieškovo A.G. ieškinį atsakovei D.G., institucijai teikiančiai išvadą Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. G. prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų S.G. ir K.G. gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvu, panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms ir išlaikymą dukroms priteisti iš atsakovės. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ir uždrausti atsakovei išvežti vaikus į užsienio valstybę.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja 2011 m. liepos 22 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad laikinai nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu iš esmės būtų įvykdyta tai, ko yra siekiama pareikštu ieškiniu, ginčas šioje ieškinio dalyje faktiškai būtų išspręstas iš esmės ir tokiu būdu teismas pareikštų savo išankstinę poziciją dėl ginčo, todėl minėtą ieškovo laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad galimybė nepilnamečius vaikus išvežti į kitą valstybę yra reali, o sąlygos, į kurias tokiu atveju patektų nepilnamečiai vaikai, nėra aiškios, todėl atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, uždraudė atsakovei Daivai Gužienei pačiai ir per kitus asmenis išvežti dukras S.G. ir K.G. iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D.G. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos 2011-07-22 nutartį ir ieškovo A. G. prašymą atmesti. Nurodo, kad nutartis uždrausti išvežti nepilnametes dukras iš Lietuvos priimta neišsiaiškinus visų aplinkybių. Teigia, jog jai yra suteikta teisė laikinai gyventi Norvegijoje, šioje šalyje turi laikiną gyvenamąją vietą, yra pasirašiusi terminuotą darbo sutartį iki 2011-12-31, todėl teismo išvada, kad sąlygos, į kurias patektų jos nepilnamečiai vaikai, neaiškios, yra nepagrįsta. Nurodo, kad su ieškovu buvo susitarusi dėl vaikų priežiūros jai išvykus dirbti į Norvegiją 2011 m. birželio-rugpjūčio mėn., tačiau sužinojusi, kad vaikais nėra tinkamai rūpinamasi, tuoj pat grįžo. Pažymi, kad būdami Norvegijoje nepilnamečiai vaikai turėtų geresnes sąlygas nei Lietuvoje, kadangi ten dirbančioms ir auginančioms nepilnamečius vaikus motinoms yra teikiamos lengvatos, skiriamos pašalpos bei didelis dėmesys vaikų ugdymui, auginimui, saugumui. Teigia, jo užsienyje su dukromis ketina gyventi laikinai, o artimiausiu metu nežada jų niekur išsivežti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas). Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo motyvus, byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2011-05-19 sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu nutraukė A.G. ir D.G. santuoką, nepilnamečių vaikų S. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K.G., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatė su motina D.G. bei nepilnamečių dukrų išlaikymui kiekvienai kas mėnesį iš A. G. priteisė po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Biržų rajono apylinkės teismui 2011-07-21 A. G. pateikė ieškinį atsakovei D. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo panaikinimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnis numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismas laikinai, iki vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo išsprendimo taikė laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovei pačiai ar per kitus asmenis išvežti dukras S. ir K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, jog yra reali galimybė atsakovei išvežti vaikus į užsienį, nes ieškovas nurodė, kad atsakovė D. G. buvo išvykusi dirbti į Norvegiją. Aplinkybę, kad atsakovė yra sudariusi darbo sutartį Norvegijoje, ketina šioje šalyje gyventi ir išsivežti nepilnamečius vaikus, atskirajame skunde patvirtina ir pati apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones, nes jos atitinka šiomis priemonėmis siekiamų tikslų, yra proporcingos ir ekonomiškos, neatima galimybės atsakovei gyventi su vaikais ir jais rūpintis iki tarp šalių bus išspręstas kilęs ginčas. Apeliantės teiginys, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesiaiškino gyvenimo sąlygų užsienyje, atmestinas, nes aiškintis minėtų aplinkybių teismui nebuvo pagrindo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalėjo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus, galimą jų išvežimą iš įprastos gyvenamosios vietos, kultūrinės ir kalbinės aplinkos pasikeitimą, iš dalies ir nepilnamečių tėvo prieštaravimus jų išvykimui, nes vaikų išvežimas į užsienio šalį apribotų vaikų bendravimo su tėvu bei artimais giminaičiais galimybes.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantė ginčija ir tuo, kad jai nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau, atskirais atvejais, dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegija, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuoja, kad vien tik nepranešimas apeliantei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 52).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D.G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 5 Lt (penkis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Kolegijos teisėjai Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė