Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-233/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
1-61-233/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Kaltinamasis
M. T.
Nukentėjusysis
S. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-233/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43285-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.3;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.13;1.1.8.12; 1.2.4.4.1;2.1.15.1.1;2.1.15.1.2;2.1.15.3.2.2
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė,sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui,kaltinamajam M. T.,nukentėjusiam S. P., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui adv. Irmantui Ruželei ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas Rokiškio rajono apylinkės teismo : 2009-05-21 pagal BK 284 str. 1 d. 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2009-09-23 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 17 parų arešto bausmę; 2009-12-18 pagal BK 284 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikytas BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2010-04-20 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikytas BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2010-06-04 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 2010-04-20 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, pritaikius BK 75 str. 1 d. ,bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2010-11-30 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės; 2011-01-19 pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. 1, 3 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2011-03-23 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2014-04-18, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. 2016 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) S. P. suduodamas metaliniu

2

veržliarakčiu vieną kartą į galvą bei suduodamas metaliniu veržliarakčiu ir ranka ne mažiau trijų kartų į galvą ir į kairįjį šoną, padarydamas S. P. galvos smegenų sukrėtimą, kairės pusės 11-to šonkaulio lūžį, odos nubrozdinimus pakaušio, dešinio smilkinio srityse, viršutinėje lūpoje, viršutinio ir apatinio žandikaulių priekinių dantų sumušimą, išmušdamas S. P. viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-ąjį dantį, D. N. suduodamas metaliniu veržliarakčiu du kartus į kairiąją ranką, padarydamas D. N. kairės rankos antro piršto muštinę žaizdą, šio piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, taip dėl padaryto kairės pusės 11-to šonkaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir dėl padaryto kairės rankos antro piršto pamatinio pirštakaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. N. sveikatą.

Kaltinamasis M. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jam būnant pas savo mamą namuose (duomenys neskelbtini), namuose buvo ir jo broliai V. D., D. D.. Jo brolis V. paskambino D. N., po to sakė, kad D. su jo broliu nenorėjo kalbėti ir padėjo ragelį. Jis paprašė V., kad duotų savo telefoną, pasisiūlė paskambinti pats ir pakalbėti su D.. Paskambino D., bet atsiliepė D. brolis D. N., su d. pakalbėti nedavė, sakė, kad neskambinėtų jo seseriai jie abu susiginčijo. Jis D. atsakė, kad atvažiuos pasiaiškinti, duodamas suprasti, kad atvažiuos muštis. Jis su broliu D. D. automobiliu nuvyko pas S. P., pas kurį buvo D. N.. Kai nuvažiavo pas S. P., S. P. ir D. N. išėjo į kiemą. Jis su D. išlipo iš automobilio ir iškart ėjo prie D., S. P. jį stūmė, nenorėjo leisti prie D., abu su P. susistumdė. D. N. įėjo į kambarį, jis įėjo paskui, kartu įėjo ir S. P., kuris liepė išeiti, tarp jų prasidėjo muštynės, abu stumdėsi. S. P. atėjo ginti D. N.. Tuomet jis išėjo į kiemą iki savo automobilio, iš ten pasiėmė veržliaraktį ir vėl grįžęs į namą juo sudavė vieną smūgį į ranką S. P., jam suklupus pataikė ir į galvą vieną kartą, daugiau S. P. nebesikėlė. Nurodė, kad tiksliai nebeprisimena, kokius smūgius sudavė gulinčiam S. P. , tačiau tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus 2017-02-10 parodymus, kuriuose nurodė teisingai visas aplinkybes apie suduotus smūgius jau parkritusiam S. P.. Nurodo, kad jis nubėgo į kitą kambarį kur buvo D. N., jam su veržliarakčiu sudavė du-tris kartus į ranką, prie jų prišoko G. kuri bandė jį atitraukti nuo D., stengėsi jį sulaikyti, išgirdo, kaip G. sakė kviesti policiją, tuomet jis išėjo ir su broliu D. D. išvažiavo. Nurodo, kad gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašo nukentėjusiojo, prašo teismą neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, stengis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, įsidarbino, šeimoje auga nepilnametis vaikas. Nurodo, kad su pareikštais nukentėjusiųjų S. P. ir D. N. civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad prašomas priteisti sumos dydis yra per didelis, sutiktų atlyginti po 2500 Eur kiekvienam nukentėjusiam . Su VSDF Panevėžio skyriaus civiliniu ieškinu sutinka visiškai. Nurodė, kad pripažįsta, jog nukentėję S. P. ir D. N. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sutinka jas atlyginti.

M. T. pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be visiško M. T. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje įrodyta:

Nukentėjusiojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais , kad 2016-09-11 būnant namuose kartu su savo sugyventine G. G. vienkiemyje (duomenys neskelbtini) į svečius buvo atėję D. N. ir D. N.. Girdėjo kaip kažkuriuo metu D. kalbėjo telefonu, tačiau pokalbio nesiklausė. Apie 18 val. buvo išėjęs į lauką, grįžęs į namo vidų pamatė iš matymo pažįstamą M., namuose buvo triukšmas, kambaryje taip pat buvo D., D.. M. griebė D. už rankos, jis pradėjo rėkti, kad M. dingtų iš jo namų. Tada M. paleido D. ir puolė prie jo, D. pabėgo per verandą kažkur į lauką, D. nubėgo kažkur į kitą kambarį. Kai jis M. varė lauk iš jo namų, M. išėjo pro duris į lauką ir po kelių sekundžių vėl grįžo į jo namus, atsistojo virtuvėje, o jis stovėjo kambaryje. Tarp virtuvės ir kambario durų nėra. Stovėdamas virtuvėje M. iš už nugaros pusės išsitraukė metalinį raktą automobilio ratams veržti ir nieko nesakęs M. jam tuo metaliniu raktu sudavė į galvą , nuo smūgio jis griuvo kambaryje ant žemės. M. jam sudavė metaliniu raktu vieną ar du smūgius, kiek tiksliai, neprisimena, ir jis griūdamas ant žemės nuo smūgio prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis buvo kruvinas, gulėjo ant žemės. Jo galva buvo kruvina, lūpos kruvinos, priekinis dantis išmuštas, jam skaudėjo visą galvą, šoną. Prabudęs tame kambaryje, kuriame gulėjo ant žemės, pamatė D. N., M. ir D. D., D. N. su M. rankomis mosikavosi vienas priešais kitą, bet nesimušė. D. rankos buvo kruvinos, girdėjo savo sugyventinės G. G. balsą . Matė, kad D. atėmė iš M. tą patį metalinį raktą, kuriuo M. jam trenkė į galvą. Kur D. N. padėjo tą metalinį raktą atėmęs iš M., jis nematė, nežiūrėjo, nes jam ne tas rūpėjo, nes jis buvo sužalotas ir jam skaudėjo kūną. Kitą dieną pasijautė blogai ir kreipėsi į gydytojus. Kartu su D. nuvažiavo pas savo šeimos gydytoją Jūžintuose, ten davė siuntimą į Rokiškį. Kreipėsi į Rokiškio ligoninę, ten jam švietė šonkaulius, galvą, nustatė kažkurio šonkaulio lūžį, smegenų sutrenkimą. Taip pat jam buvo išmuštas vienas iš priekinių dantų, tiksliau dantis nuo jam suduoto smūgio buvo susmigęs į gomurį ir poliklinikoj pas stomatologą jam tą dantį ištraukė. Dėl minėto įvykio taip pat patyrė ir didelį stresą. Iškart po įvykio galva buvo stipriai sutrenkta, skaudėjo. D. N. sakė, kad jam sužalojo ranką, trenkė per ranką, gal sulaužė, o kuris sužalojo, neminėjo. Jis pirko vaistus nuo skausmo ir nuo smegenų sutrenkimo. Dėl šio įvykio jis patyrė galvos, dantų, šonkaulio sužalojimus, taip pat didelį stresą. Jis reiškia civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 39-45, tomas 1).

Nukentėjusio D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais , kad 2016-09-11 jis su seserimi D. N., kuriai yra 15 metų, buvo nuėję į svečius pas tetą G. G., kuri (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu S. P. . Vakare, gal prieš 18 val., D. telefonu paskambino M. T., D. pakalbėjo trumpai ir padėjo ragelį, nes nenorėjo kalbėti. Jo sesuo su M. T. nebendrauja, tik yra pažįstami iš matymo, kodėl M. T. skambino D., nežino. D. anksčiau bendraudavo su M. T. seserimi. Pakalbėjusi telefonu jo sesuo jam sakė, kad skambino M. T. ir siūlė D. permiegoti kartu, D. nesutiko, todėl padėjo ragelį, nenorėjo su M. bendrauti. Netrukus D. į telefoną vėl paskambino M. T., sesuo nenorėjo atsiliepti, todėl atsiliepė jis ir pasakė M. T., kad daugiau neskambinėtų jo seseriai ir nesiūlytų tokių dalykų. Tada M. T. pradėjo jam grasinti, kad atvažiuos pas jį ir jis gaus. Jis M. T. nieko neatsakė, padėjo ragelį. Nuo to skambučio praėjus gal apie 20 minučių į S. P. namų kiemą atvažiavo M. T. ir D. D. automobiliu „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) abu išlipo iš automobilio. S. P. išėjo į lauką M. T. ir D. D. pasakyti, kad važiuotų iš kiemo. Jis su D. liko namuose. Pro langą matė, kad S. kalbėjosi su M. ir D. ką kalbėjo, nesigirdėjo, tik pastebėjo, kad M. T. pastūmė S. P. į šoną ir įėjo su D. D. į S. namus. S. atėjo namo iš paskos M. ir D.. Jis su D. išėjo iš virtuvės ir ėjo į kambarį. G. G. tuo metu dar miegojo kitame kambaryje. Įėję į S. namus M. ir D. pradėjo rėkauti, buvo agresyviai nusiteikę, kvietė jo seserį D. kartu važiuoti. D. nesutiko, tada kažkuris, neprisimena tiksliai, ar M. T., ar D. D., lyg ir M., pagriebė D. už rankos ir tempė į save, liepė važiuoti kartu. Jis pradėjo ginti D., S. P. irgi gynė D., neleido niekur vežtis. Tada D. pavyko išsilaisvinti ir D. kažkur išbėgo iš namų. Pastebėjo, kad D. D. nubėgo į G. G. kambarį, jis tuo metu ginčijosi su M. T., su S. liepė M. T. važiuoti iš S. namų. Viskas vyko labai greitai. Po kelių sekundžių pamatė, kad G. G. ir D. D. jau yra tame pačiame kambaryje, kur buvo jis, S. ir M.. Matė, kad D. D. sudavė kumščiu G. G., kuri stovėjo prie fotelio, kelis kartus į veidą, sudavė ne mažiau dviejų smūgių G. į veidą. Jis nubėgo į kitą kambarį skambinti policijai. Po kelių minučių, kai atbėgo į tą patį kambarį, kur buvo M. T., D. D., G. G. ir S. P., pamatė gulintį ant žemės be sąmonės kruviną S. P. . Kai jis tik atėjo į tą kambarį, M. T. puolė prie jo ir rankoje laikytu metaliniu raktu varžtams veržti sudavė į jo kairiąją ranką ne mažiau dviejų smūgių, sužalojo jo ranką. Tada jis M. T. pargriovė ant grindų ir atėmė tą metalinį veržliaraktį, numetė kažkur ant žemės, pasakė G. G., kad užlaikytų M. T. ir D. D., kad nepabėgtų, nes iškvietė policiją . M. T. to veržliarakčio nebeėmė, paliko, greit išbėgo iš namų ir su D. D. išvažiavo. Kai S. P. atgavo sąmonę, sakė, kad buvo suduoti smūgiai metaliniu raktu jam į galvą, kas sudavė, S. nesakė, bet matė, kad metalinį raktą-veržliaraktį turėjo rankoje tik M. T., todėl suprato, kad S. P. smūgiai buvo suduoti tuo pačiu veržliarakčiu, kuriuo M. T. jam sudavė smūgius į ranką. S. P. skundėsi, kad labai skauda galvą, šonkaulius, matėsi, kad S. P. vienas priekinis dantis yra išmuštas, veidas kruvinas. 2016-09-12 jis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į savo šeimos gydytoją Jūžintuose, nes skaudėjo kairę ranką, jam davė siuntimą į Rokiškį, Rokiškyje peršvietė ranką ir nustatė kairės rankos lūžį. Dėl šio įvykio jis patyrė stresą. Jam padaryta 50 Eur turtinė ir 5000 Eur neturtinė žala, reiškia civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti ( b. l. 53-59, 1 tomas ).

Liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kad 2016-09-11 pas ją į svečius (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu S. P. buvo atėjusi jos krikštodukra D. N. ir jos brolis D. N.. D. ir D. būnant jų namuose, vakare, gal apie 17 val., į D. mobilaus ryšio telefoną paskambino M. T., D. telefonu atsiliepė brolis D. N.. Ką D. kalbėjo su M. ji negirdėjo, tik po to D. pasakė, kad M. T. norėjo kalbėti su D., nes norėjo susitikti su D. N., norėjo lytinių santykių su D., bet D. nekvietė prie telefono D.. Kiek žino, D. N. nebendrauja su M. T., tik iš matymo pažįsta. D. N. D. pasakė, kad skambino M. T., bet D. nenorėjo su M. T. susitikti. Ji nuėjo miegoti į atskirą kambarį, paliko visus sėdinčius kambaryje, pabudo, nuo triukšmo, pamatė savo kambaryje vaikiną D., vardo nežino, ji bandė keltis, o D. puolė ją mušti. Tą D. ji žino seniai iš matymo, bet nebendrauja. D. jai sudavė kumščiais ne mažiau aštuonių kartų į veidą, pataikė kumščiais į rankas. Ji kažkaip išsilaisvino iš D., ir jai pavyko išbėgti į lauką. Bėgant į lauką matė, kad kambaryje buvo S. P., D. N. ir M. T.. Ką visi veikė, ji nepastebėjo, buvo šoko būsenos. D. bėgo jai iš paskos, bet tuo metu kaip tik iš jos namų į lauką išėjo M. T. ir D. jos nebelietė. D. N. namuose tuo metu jau nebuvo, kada ir kur D. išėjo, nežino. Kieme ji matė svetimą automobilį, kuriuo, kaip suprato, į jų kiemą buvo atvykę M. T. su D.. Jai būnant kieme išgirdo, kaip namuose D. N. surėkė, kad kviečia policiją, D. surėkė, kad ji užlaikytų M. T. ir D., bet jie abu sėdo skubiai į savo automobilį ir išvažiavo. Kai ji parėjo namo pamatė, kad S. P. visas veidas kruvinas, D. N. kairė ranka buvo kruvina, namuose buvo pritaškyta ant grindų kraujo. S. ir D. pasakė, kad D. ir S. sumušė M. T. su tuo D., kaip sumušė, smulkiau neklausė. Ji pastebėjo, kad virtuvėje ant stalo padėtas kažkoks veržliaraktis. S. P. ir D. N. pasakojo, kad tai yra M. T. veržliaraktis, kuriuo M. T. trenkė D. ir S. , juos sužalojo. Kai atvyko policijos pareigūnai tą veržliaraktį kažkuris ( S. ar D.), pateikė policijos pareigūnams ( b. l. 66-72, 1 tomas).

Liudytojos D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri nurodė, kad 2016-09-11 jai su broliu D. N. nuėjus į svečius pas G. G., namuose buvo ir S. P.. Apie 17.30 val. jai būnant G. G. namuose į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino jai nepažįstamas vyriškas balsas, pradėjo kalbinti. Ji paklausė, kas skambina, tačiau asmuo neprisistatė ir ji padėjo ragelį. Nepraėjus nė minutei vėl į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino tas pats nežinomas telefono numeris, ji nenorėjo kalbėti, todėl jos telefonu atsiliepė jos brolis D. N.. Girdėjo, kaip D. kalbėjo: „M., nelįsk prie mano sesės, nebeskambink.“ Po to dar jos brolis pasakė: „važiuok“. Ką telefonu kalbėjo tas asmuo, kuris skambino, ji negirdėjo, bet kai brolis baigė kalbėti, pasakė, kad skambino M. T. ir norėjo su ja pakalbėti, be D. nedavė jai kalbėti su M. T.. Dar D. sakė, kad M. T. telefonu ją įžeidinėjo, vadino negražiais žodžiais, po to pagrasino, kad atvažiuos ir primuš D.. Maždaug po 10 minučių nuo to paskutinio skambučio išgirdo, kad į jos tetos kiemą atvažiavo automobilis. Tuo metu ji su D. N. ir S. P. sėdėjo virtuvėje, o G. G. buvo nuėjusi miegoti į kambarį. Į kiemą atvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi“, iš kurio išlipo M. T. ir D. D., ji vaikinus žino iš matymo, bet nebendrauja. Anksčiau buvo draugės su M. ir D. seserimi M. D.. Būdami virtuvėje pro langą pamatė, kad M. T. ir D. D. iš automobilio išlipo be maikučių, nuogi iki pusės, tik su kelnėmis, matėsi, kad pasiruošę muštis. S. P. išėjo į lauką pasakyti tiems vaikinams, kad išvažiuotų, matė, kad M. T. kieme pradėjo stumdyti S. P.. Po to M. T. ir D. D. įėjo į S. P. namus, S. ėjo iš paskos. Kai M. T. ir D. D. įėjo į namų vidų, ji su D. buvo virtuvėje. Prie jos priėjęs M. T. ją pagriebė už rankos ir tempė į lauką, suprato, kad ją norėjo kažkur išsivežti, bet ji nesutiko. Ją apgynė D. N., nustūmė M. T. nuo jos , o ji nubėgo išsigandusi į savo krikštomamos G. G. kambarį. Ji žadino G. G., netrukus į jos tetos kambarį atėjo M. T. ir D. D., kurie prie jos nelindo, jai ir tetai nieko nesakė, nedarė, nemušė, tik M. T. kartojo, kad primuš ir užmuš jos brolį D. N.. Teta pradėjo bartis, varyti juos laukan , matė, kad M. T. kažkurioje rankoje laikė metalinį raktą, vaikinai buvo pikti, agresyviai nusiteikę. Kol jos teta barėsi ant M. T. ir D. D., ji greitai išbėgo iš namų, pasislėpė už namo ir laukė, kada M. T. ir D. D. išvažiuos, stovėjo gal apie 15-20 minučių, po to išgirdo išvažiuojantį automobilį, suprato, kad M. T. ir D. D. išvažiavo, tada parėjo į tetos namus. Kai parėjo į namus, pamatė svetainėje ir miegamajame ant grindų pritaškyta kraujo, taip pat virtuvėje ant grindų buvo pritaškyta kraujo S. P. veidas buvo kruvinas, matėsi dantys beveik išmušti, S. kairės pusės šone buvo iššokęs guzas, matėsi per maikutę. D. N. kairė ranka buvo kruvina, o G. G. ant kaktos pamatė guzą. Prieš visą šį įvykį S. P., G. G., D. N. nebuvo sužaloti, visi prieš atvykstant M. T. ir D. D. buvo sveiki. S. P. negalėjo prakalbėti, šveplavo, skundėsi, kad skauda veidą ir šonkaulius. D. N. sakė, kad M. trenkė D. tuo metaliniu veržliarakčiu į ranką, sužalojo. Pamatė namuose, svetainėje numestą ant lovos ar ant grindų, neprisimena, tą patį veržliaraktį, kurį prieš tai buvo mačiusi M. T. rankoje. Brolis sakė, kad atėmė iš M. T. tą raktą ( b. l. 84-87, 1 tomas).

L. R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri gyvena Rokiškio r., Jūžintų sen., Kulių k., netoliese gyvena jos vyro sesuo G. G. su sugyventiniu S. P.. 2016-09-11 apie 17-18 val., jai būnant namuose pas ją į namus atvažiavo automobilis „Audi“. Jos sūnus D. N. ir dukra D. N. buvo išėję pas G. G. ir S. P. į namus . Išgirdusi beldimą į duris ji išėjo atidaryti durų ir atidariusi prie savo namų, kieme pamatė pažįstamus M. T. ir D. D., kurie buvo iki pusės nuogi, be maikučių, su kelnėmis, stovėjo prie automobilio „Audi“. D. D. vienoje rankoje laikė metalinį kažkokį mašinos raktą, M. T. rankose nieko neturėjo. Abu vaikinai buvo labai pikti, agresyviai nusiteikę, keikėsi. M. T. paklausė, kur yra D.. Tada ji paklausė, kas atsitiko, kam reikia D., ji klausė vaikinų, kodėl yra tokie pikti,. Iš vaikinų elgesio suprato, kad vaikinai yra pasiruošę muštis, nes kalbėjo labai pakeltu tonu, agresyviai, matėsi labai perpykę, M. T. atsakė: „prisišnekėjo, už ilgą liežuvį dabar patvarkysim, turi labai ilgą liežuvį, tai biški pamokysim“ ir dar kažkokius panašius žodžius. Tada ji atsakė, kad D. yra pas S., namuose D. nėra. Kai M. su D. išvažiavo iš jos kiemo, ji tada paskambino savo sūnui D. N. ir pasakė apie tai, kas buvo, pasakė, kad dabar M. T. ir D. D. važiuoja pas S. į namus aiškintis su D.. Dar paklausė D., kas nutiko. D. atsakė, kad tie vaikinai įžeidinėjo D., o D. bandė apginti, todėl su tais vaikinais apsižodžiavo. Jiems kalbantis D. pasakė, kad nebegali kalbėti, nes jau atvyko tie vaikinai, ir padėjo ragelį. Neužilgo, gal po kokio pusvalandžio, jai paskambino D. N. ir pasakė, kas įvyko, kad M. T. su D. D. sumušė D. N., S. P. ir G. G., kad jau iškviesta policija. Tada ji nuvažiavo pas S. į namus ir pamatė sužalotus S. P., D. N., G. G.. Matė ant G. G. rankų, ant veido mėlynes, S. P. veidas buvo kruvinas, matėsi guzai galvoje ir kažkuriame šone buvo vienas didelis guzas, jautė, kai palietė. D. kairė ranka buvo kruvina. 2016-09-11 ryte, apie 9.30 val. ji buvo nuvažiavusi pas S. ir G. į namus, D. ten irgi buvo, matė, kad S. P., G. G. ir D. N. buvo sveiki, nebuvo sužaloti ( b. l. 89-91, 1 tomas ).

Iš nukentėjusiojo S. P. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. P. viršutinėje lūpoje matyti kraujuojanti žaizda, patinimas ir kraujosruvos. Apatinės lūpos vidinėje pusėje matyti žaizda. Taip pat juda viršutiniai priekiniai dantys ( b.l. 99-104, 1 tomas). Iš nukentėjusiojo D. N. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint D. N., ant kairės rankos smiliaus matyti kraujuojanti žaizda ir patinimas ( b. l. 105-109,1 tomas).

Specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad S. P. nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės 11-to šonkaulio lūžis, odos nubrozdinimai pakaušio, dešinio smilkinio srityse, viršutinėje lūpoje, sumušti viršutinio ir apatinio žandikaulių priekiniai dantys, išmuštas viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-as dantis. Dėl kairės pusės 11-to šonkaulio lūžio S. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai. D. N. nustatyta kairės rankos antro piršto muštinė žaizda, šio piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Dėl kairės plaštakos antro piršto pamatinio pirštakaulio lūžio D. N. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Minėtose specialisto išvadose nurodyta, kad sužalojimai padaryti kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyse nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant veržliarakčiu ar panašiu daiktu (b. l. 12-13 16, 2 tomas).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad S. P. savanoriškai pateikė veržliaraktį , kurio apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokole (b. l. 1-9, 2 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad M. T. 2016 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , S. P. suduodamas metaliniu veržliarakčiu vieną kartą į galvą bei suduodamas metaliniu veržliarakčiu ir ranka ne mažiau trijų kartų į galvą ir į kairįjį šoną, padarydamas S. P. galvos smegenų sukrėtimą, kairės pusės 11-to šonkaulio lūžį, odos nubrozdinimus pakaušio, dešinio smilkinio srityse, viršutinėje lūpoje, viršutinio ir apatinio žandikaulių priekinių dantų sumušimą, išmušdamas S. P. viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-ąjį dantį, D. N. suduodamas metaliniu veržliarakčiu du kartus į kairiąją ranką, padarydamas D. N. kairės rankos antro piršto muštinę žaizdą, šio piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, taip dėl padaryto kairės pusės 11-to šonkaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir dėl padaryto kairės rankos antro piršto pamatinio pirštakaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. N. sveikatą, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

M. T. veikoje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veikoje atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė neišnykus ir nesant panaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui už tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį , be aukščiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad M. T. padarė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, jiems sudavė smūgius metaliniu daiktu-veržliarakčiu, S. P. smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbų organą-galvą , todėl jam parinktinas reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertintina ir tai, kad būdamas teistas už anksčiau padarytas tyčines nusikalstamas veikas , jam paskyrus skirtų nuosprendžiais terminuotos laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą, M. T. nesilaikė teismo jam skirtų įpareigojimų, todėl bausmių vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, kas rodo, jog jis nelinkęs laikytis įstatymų, todėl jam neskirtinas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, nes laikytina, kad tuo nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai. Skirtinos M. T. terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis parinktinas didesnis nei numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis straipsnio už padarytą veiką, sankcijoje (BK 61 straipsnis ).

Kadangi M. T. kaltę pripažino visiškai, byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, skirtina jam laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis ).

M. T. ikiteisminio tyrimo metu laikotarpyje nuo 2016-09-12 07.45 val. iki 2016-09-13 7.30 val. (1 parą) buvo laikinai sulaikytas ( b. l. 62, 64; 3 tomas ), todėl laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtiną laisvės atėmimo bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžiu skirtinos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu skirtiną bausmę, panaikintina.

Pateikti nukentėjusiųjų S. P. ir D. N. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste-CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. CK 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau neturtinės žalos atlyginimo priteisimu siekiama kaip galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas teismo, įvertinus visus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, atsižvelgiant į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis , 6.282 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad esant nukentėjusiems S. P. ir D. N. nustatytiems sužalojimams, kurie susiję ir su kaulų lūžiais, padaryti kaltinamojo nukentėjusiems sužalojimai sukėlė jiems ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl ko jie kurį laiką buvo nedarbingi, patyrė nepatogumų važinėdami iš kaimo, kuriame gyvena į rajono centrą pas gydytojus, dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu S. P. gyvenamojoje vietoje, kur svečiavosi ir D. N., panaudojant ir metalinį daiktą, veržliaraktį, kuriuo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiems, tikėtina sukėlė nukentėjusiems stresinę situaciją, dvasinius išgyvenimus. Sprendžiant dėl sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančio neturtinės žalos atlyginimo dydžio kiekvienam iš nukentėjusiųjų įvertintina tai, kad S. P. patyrė daugiau kūno sužalojimo, jam kaltinamasis sudavė daugiau smūgių, nors abiejų nukentėjusiųjų padaryti kuno sužalojimai specialistų įvertinti kaip nesunkūs. Dėl išdėstyto , įvertinus bylos aplinkybes, laikytina, kad nukentėjusiam S. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis 3000 Eur sumai, o nukentėjusiam D. N.-2000 Eur sumai, būtų teisinga ir protinga kompensacija už jų patirtą neturtinę žalą. Įvertinus tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis, kiekvienam iš nukentėjusiųjų Teisingumo ministerija iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėjo po 1520 Eur avansu jų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 48-51, 2 tomas), priteistinos nukentėjusiems sumos neturtinei žalai atlyginti mažintinos jiems išmokėta suma. Kaltinamasis M. T. su nukentėjusiųjų reikalavimais dėl turtinės žalos atlyginimo po 50 Eur priteisimo, kiekvienam iš nukentėjusiųjų, nurodė sutinkantis. Nors tiesioginių įrodymų nukentėję dėl turėtos turtinės žalos dydžio nepateikė, tačiau bylos medžiagoje esančiais įrodymais patvirtinta, kad nukentėję, gyvendami kaime turėjo vykti į rajono centrą pas gydytojus dėl jiems padarytų sužalojimų, skirto gydymo, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus pastariesiems atliekant jų apklausas, kreipiantis pagalbos dėl jų atstovavimo į advokatą. Dėl išdėstyto, pateikti nukentėjusiųjų S. P. ir D. N. turtiniai reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini visiškai, nukentėjusiems taip pat priteistinos iš kaltinamojo jų turėtos atstovavimo išlaidos, juos atstovaujant ikiteisminiame tyrime ir teisme, kiekvienam po 500 Eur, kurių dydis pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos 1159,93 Eur sumai atlyginimo, susijusio su D. N. išmokėta ligos pašalpa dėl jo nedarbingumo nuo 2016-09-14 iki 2016-11-17, pagrįstas rašytiniais įrodymais, kaltinamasis su juo sutinka , todėl tenkintinas visiškai, civilinio ieškovo turėtą turtinę žalą jam priteisiant iš kaltinamojo M. T. (b. l. 31-42, 2 tomas; CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Prokuroro nutarimai 2016-10-20 (b. l. 66-67, 3 tomas) ir 2017-02-13 dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-43285-16 (b. l. 71-72, 3 tomas), paliktini galioti iki visiško priteistinos nukentėjusiems S. P. ir D. N. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nors prokuroro 2016-10-20 nutarime nurodyta, kad laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiama užtikrinti ir nukentėjusios G. G. 3050 Eur civilinį ieškinį, iš prokuroro 2017-01-20 nutarimo matyti, kad panaikintas nutarimas pripažintą G. G. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu dėl nesunkaus sveikatyos sutrikdymo, numatyto BK 138straipsnio 1 dalyje (b. l.78-79, 1 tomas), o kaltinamajam M. T. 2017-02-10 pareikštame pranešime apie įtarimą (b. l. 56, 3 tomas), prokuroro surašytame kaltinamajame akte dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l.92-103), M. T. nėra kaltinamas nusikalstamų veiksmų prieš G. G. padarymu.

9

Iš kaltinamojo M. T. priteistinos teismo turėtos išlaidos – 5,92 Eur, susiję su teismo šaukimu ir pranešimų dalyvaujantiems byloje asmenims išsiuntimu, valstybei ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktinis įrodymas prijungtas prie bylos- metalinis veržliaraktis, kaip menkavertis turtas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301- 303 straipsniais teismas

nuspren džia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti terminuoto laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą M. T. terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė , ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-12 07.45 val. iki 2016-09-13 7.30 val. , t.y. vieną laikino sulaikymo parą , ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai .

Kaltinamajam M. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- nukentėjusiam S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur turtinei žalai , 1480 Eur neturtinei žalai, 500 Eur turėtoms proceso išlaidoms atlyginti;

- nukentėjusiam D. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur turtinei žalai, 480 Eur neturtinei žalai, 500 Eur turėtoms proceso išlaidoms atlyginti;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ( kodas 191674725) 1159,93 Eur žalos atlyginimo;

-5,92 Eur proceso išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje civilinių ieškovų D. N. ir S. P. civilinių ieškinių netenkinti.

Daiktinį įrodymą prijungtą prie bylos- metalinį veržliaraktį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Prokuroro 2016-10-20 ir 2017-02-13 nutarimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-43285-16, palikti galioti iki visiško priteistos nukentėjusiems S. P. ir D. N. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stulgienė