Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo D. L. nepilnamečių vaikų V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 24 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad A. L. ir V. L. motina I. L. mirė ir jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti/atsisakyti atnaujinimo.

Dėl termino atnaujinimo.

Įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.60 straipsnio 1 dalis). Pagal analogiją taikant CK 5.57 straipsnio nuostatas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, gali būti atnaujinamas ir praleistas trijų mėnesių terminas atsisakyti palikimo, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

Kaip nurodė pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą dėl nepilnamečių vaikų palikimo nesikreipė, kadangi neturėdamas teisinio išsilavinimo nežinojo, kad norint priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu reikia kreiptis į notarą. Tai sužinojo tik gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 24 d. informacinį pranešimą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo nepilnamečių vaikų vardu. Pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas be teismo leidimo negalima savo nepilnamečių vaikų vardu nei priimti, nei atsisakyti priimti palikimą, t. y. be šių veiksmų atlikimo suinteresuoti asmenys negali baigti paveldėjimo procedūrų. Todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ir jį pratęsti 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50, 5.57 straipsniai), tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis).

Dėl teismo leidimo.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paveldimą turtą sudaro palikėjos turimi fondo vienetai, kurių vertė 928,30 Eur (2022 m. kovo 3 d. duomenimis). Iš byloje esančio išrašo iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad iš I. L. buvo vykdomi išieškojimai Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „4finance“ naudai, išieškoma bendra suma 2 076,74 Eur (157,95 Eur + 579,90 Eur + 1 338,89 Eur). Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad palikėjos palikimas apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu galimai nėra žinomi visi palikėjos palikimą sudarantys objektai (viso turto masė) ir jo vertė – įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, o šis nedelsdamas turi išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.53 straipsnio 2 dalis).

Pagal įstatymą, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto; į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“). Todėl nors pagal šiuo metu byloje esančius duomenis paveldimo turto balansas yra tikėtinai neigiamas, tačiau nežinant apie visą palikėjos turimą turtą ir atsižvelgus tai, kad palikimą priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą, nepilnamečiai vaikai už palikėjos skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsni), teismas neturi pagrindo spręsti, kad palikimo priėmimas galėtų pažeisti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgus į tai pareiškėjo prašymas tenkintinas, išduotinas leidimas pareiškėjui pagal antstolio sudarytą apyrašą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3.244 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CK 5.52 straipsnio 2 dalį ir 5.53 straipsnio 2 dalį, dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuriame turi nurodyti, jog pageidauja priimti palikimą pagal turto apyrašą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites privalo pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Jei po turto apyrašo sudarymo įpėdinis sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, įpėdinis privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Pareiškėjas kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo duomenų, kad būtų sumokėjęs žyminį mokestį nepateikė. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjas dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimas), tai kad pareiškėjas, atstovaudamas nepilnamečius vaikus turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) (CK 3.188 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš pareiškėjo nepriteistinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (2,60 Eur) iš pareiškėjo valstybei taip pat nepriteistinos, jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo jo nepilnamečių vaikų V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, po vaikų motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečių vaikų V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą po vaikų motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama. Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.