Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, institucijos teikiančios išvadą atstovui Vladui Narmontui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. D., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajone, dėl tėvystės nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. M. prašė ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, jog 2007 m. per šventes gruodžio mėnesį susipažino su atsakovu D. D. ir turėjo su juo vieną kartą lytinių santykių. Pasijutusi nėščia nežinojo tiksliai, kas gali būti vaiko tėvas, nes turėjo artimų santykių ir su kitu vyru. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros V. M.. 2019 m. lapkričio mėnesį susiradusi per „Facebook“ atskovą jam pranešė, jog dukra gali būti jo. Tada atliko DNR tyrimus, kurie patvirtino, jog D. D. yra V. M. tėvas. Tada dar atsakovas bendravo su jos dukra, tačiau bendravimas nutrūko. Atsakovas vis pažadėdavo mokėti išlaikymą dukrai bei pripažinti oficialiai tėvystę, tačiau vis to nepadarė, todėl ji kreipėsi į teismą. Dukra nuo gimimo auga ir gyvena su ja, ji užtikrina visus dukros poreikius. Dukra turi atskirą kambarį ir visas ugdymosi bei lavinimosi priemones, taip pat kompiuterį ir telefoną. Nurodė, jog dukros išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 215,00 Eur kas mėnesį, kadangi taip buvo susitarę geruoju, o be to, ji vaiko išlaikymui išleidžia per mėnesį virš 400,00 Eur. Reikalingi pinigai dukros poreikiams patenkinti. Nurodė, jog dukra turi sveikatos problemų, t. y. serga bronchine astma ir tai reikalauja papildomų piniginių lėšų, tačiau ji nedidina prašomo išlaikymo vaikui dydžio. Nurodė, jog jos kas mėnesį gaunamos pajamos yra apie 600,00 Eur, todėl prie jos dukros išlaikymo prisideda jos artimieji, t. y. mama, sesuo, brolis ir pusseserė. Sesuo ir brolis padeda jai finansiškai ir daiktais, o mama su pusesere paremia ją maisto produktais. Kadangi išlaikymo atsakovas savo dukrai neteikė nuo jos gimimo, tai ji prašo proteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.

Teismo posėdžio metu ieškovės V. M. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė nurodė, jog palaiko ieškovės reikalavimus ir prašo juos patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovas Vladas Narmontas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl tėvystės pripažinimo, taip pat ir kitų reikalavimų. Nurodė, jog nuvykus pas ieškovę buvo įvertintos mergaitės gyvenimo sąlygos ir nustatyta, jog buitinės sąlygos yra tinkamos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Nurodė, jog mergaitė neišreiškė noro bendrauti su biologiniu tėvu, tačiau nurodė, jei reikės bendrauti, tai pageidauja, kad pirmais kartais bendravimas vyktų dalyvaujant jos motinai. Nurodė, jog išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius, todėl ieškinį tikslinga patenkinti visiškai, nes bus užtikrinti nepilnametės mergaitės interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini visiškai

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei V. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M., gimimo liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) įrašų apie tėvą nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai.

Atsakovas D. D. pripažino ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, t. y. pripažino faktinę aplinkybę, jog yra V. M. biologinis tėvas. Atsakovas su ieškovės dukra V. M. savanoriškai atliko DNR tyrimą. EasyDNA Lietuva 2019 m. gruodžio 9 d. atsakyme nurodyta, jog atlikus genetinį tyrimą EAS39924LT ir ištyrus pateiktus asmenų D. D. ir V. M. DNR mėginius biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama ir tėvystės tykimybė yra 99.9999997 procentai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. D. pripažintinas V. M. tėvu, o V. M. – jo dukra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, V. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters – V. M. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 430,67 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukra turi sveikatos problemų, o būtent serga bronchine astma, mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, vaistai ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 430,67 Eur suma mažamečiui vaikui, yra pakankama tik minimaliems jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 600,00 Eur per mėnesį, nes šiuo metu ieškovė nedirba, kadangi augina mažametį vaiką. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei padeda išlaikyti jos dukrą jos mama, sesuo, brolis ir puseserė. Ieškovė pažymėjo, jog ji išgali su kitų pagalba patenkinti tik būtiniausius dukros poreikius. Atsakovas D. D. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Atsakovo tikrosios turtinės padėties ieškovė taip pat nežino. Ieškovė teigė, jog atsakovas dirba. Iš teismui teiktos informacijos, taip pat nustatyta, jog atsakovas Lietuvoje negyvena bei sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog D. D. yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos dukrai būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistinas ieškovės prašomas 215,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 29 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki mergaitės pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama V. M..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė prašo priteisti neteiktą išlaikymą nepilnametei dukrai už įstatymo nustatytą 3 metų laikotarpį, nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2020 m. birželio 28 d., skaičiuojant po 215,00 Eur per mėnesį, viso priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 7740,00 Eur.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Ieškovė pateikdama ieškinį dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog prašo priteisti po 215,00 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) atsakovas šios aplinkybės neginčijo, priešingai, atsakovas sutiko ir su ieškovės prašoma įsiskolinimo skola, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei reikalingo išlaikymo dydį, išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 3 metus (nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2020 m. birželio 28 d.), t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 215,00 Eur, nes ieškovė prašė išlaikymui įsiskolinimą priteisti po 215,00 Eur per mėnesį. Taigi iš atsakovo D. D. priteistinas 7740,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2020 m. gegužės 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4)TP-20-T-1174-5371 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 307,20 Eur žyminio mokesčio (58,05 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (215,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + 174,15 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (7740,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) + 75,00 Eur už tėvystės nustatymą (100,00 Eur x 75 proc.), bei 274,00 Eur advokato užmokesčio pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35) PT-3783 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270, 282, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra D. D., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. D., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2020 m. birželio 29 d.

Priteisti iš atsakovo D. D., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7740,00 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų) V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2020 m. birželio 28 d.

Nepilnametės V. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. D., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 307,20 Eur (tris šimtus septynis eurus 20 ct) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.