Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas V. V. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas atmetė V. V. 2014 m. lapkričio 8 d. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (toliau - Panevėžio apylinkės prokuratūros) vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės 2014 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl prokurorės D. Šleivaitės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad sutinka su Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Šleivaitės išvada, kad (duomenys neskelbtini) kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto A. G. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 229 straipsnyje požymių. Konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ar atsakingi jos darbuotojai neturėjo tyčios iškirsti pareiškėjai ir D. A. lygiomis dalimis priklausantį mišką, todėl nesant tyčios negalima pripažinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 178 straipsnio 1 dalies požymių.

V. V. nuomone, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys akivaizdžiai nurodo, kad dokumentų ruošimo ir kirtimo vietos nužymėjimo iniciatorius yra UAB (duomenys neskelbtini), kurią ji skunde įvardija kaip tyčinių grobimo veiksmų plano organizatorių. Kartu pabrėždama, kad veikimas vyko per šios bendrovės direktorių P. R. ir darbuotoją – akcininką G. K. Todėl, šiuo atveju, turi būti vertinama UAB (duomenys neskelbtini), kuri siekė gauti stataus miško kirtimo leidimą, jį iškirsti ir gauti finansinę naudą už parduodamą medieną, veika. Būtent P. R. ir G. K. užsakė miškotvarkos projektą, o jo ruošimui R. Š. pateikė klaidingus duomenis apie žemės sklypo ribas, ką patvirtina ir liudytojas R. L.. Atkreipia dėmesį, kad būtent P. R. nužymėdamas klaidingas kirtimo vietas ir nurodydamas tai atžymėti J. J., iš anksto siekė suklaidinti valstybės tarnautoją, kuris turėjo atlikti miškotvarkos projekto suderinimą. Byloje nustatyta, kad valstybės tarnautojas A. G. (kuris žinojo, kad yra nekompetentingas tikrinti miško sklypų ribas) pasitikėjo jo matytais kirtimo vietos žymėjimais, kurias jo žiniomis atliko J. J., o G. K. perteikė klaidinančią informaciją ir tuo pačiu nurodė L. M. pagal kokias atžymas turi būti nustatyta kirtimo vieta. Pastarasis tiesioginį nurodymą kirtimui davė L. M.. Visos aukščiau įvardintos aplinkybės, pareiškėjos įsitikinimu, tik patvirtina, kad „tariamos“ klaidos prasidėjo nuo darbų organizavimo pradžios, kuri buvo sumanyta ir organizuota UAB (duomenys neskelbtini).

Skundą pateikusiai V. V. nesuprantama prokuroro (duomenys neskelbtini) ir Biržų apylinkės teismo teisėjo pozicijos šiuo klausimų, nes būtent jie savo procesinių sprendimų motyvacinėse dalyse aiškiai įvardijo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą, kuris priklausė D. A. ir V. V., nes plyno miško iškirtimo vietą pažymėjo ir kirtimo darbus atlikti pavedė UAB (duomenys neskelbtini) kitame, t.y. V. V. ir D. A. priklausančiame miško sklype, kuriame leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Tačiau kartu konstatavo, kad kaltininkų veiksmuose nėra tyčios.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti bylai reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nebuvo imtasi visų priemonių likusioms abejonėms pašalinti, todėl nėra pagrindo tiek skundžiamos apylinkės teismo teisėjo nutarties, tiek prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas minėto sklypo savininkių V. V. ir D. A. prašymo pagrindu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad 2011 metais, galimai neteisingai pažymėjus gretimame sklype plyno kirtimo biržės ribas, buvo iškirstas ir išvežtas V. V. ir D. A. priklausantis miškas. Panevėžio apylinkės prokurorė D. Šleivaitė ikiteisminį tyrimą 2014-09-09 nutarimu nutraukė, argumentuojant tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) mišką iškirto nepažeidžiant L. B. (ankstesniajam UAB (duomenys neskelbtini) įsigyti sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui) 2001 m. sudarytame žemės sklypo plane ir žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytų sklypo ribų, nenustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorius L. M. turėjo tyčią iškirsti jiems nepriklausantį mišką. Be to, prokurorė įvertinusi tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymą A. G. neturėjo pareigos prieš išduodamas leidimą kirsti mišką permatuoti miško sklypo ribų teisingumą, padarė išvadą, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnio požymių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos siekiant patvirtinti ar paneigti V. V. ir D. A. pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas - apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta (1 t. b.l. 94-97), apklausti liudytojais: V. V. (1 t. b.l 53; 70; ), D. A. (1t. b.l. 73-74; 78-79), UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. K. (1 t., b.l. 101, 124, 126-127), buvęs sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas B. S. (1 t., b.l. 132, 143, 146), miškotvarkos projektą rengęs R. Š. (1 t., b.l. 155,162), O. Č. (1 t., b.l. 165), gretimo sklypo savininkė A. I. (1 t. b.l. 168-169), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. M. (1 t., b.l. 173, 182), tiesiogiai mišką kirtęs L. M. (1 t. b.l. 185, 188), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento kontrolės skyriaus specialistė R. M. (1 t., b.l. 191-192), miškotvarkos projektą suderinęs ir leidimą kirsti miškui išdavęs (duomenys neskelbtini)o regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) rajono agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius A. G. (1 t. b.l. 198-199, 2 t., 19), biržės kirtimo ribas atžymėjęs J. J. ( 2 t. b.l. 1), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. R. (2 t., b.l. 7), 2005 metais B. S. sklypo (vėliau UAB (duomenys neskelbtini) ribų žymėjimo darbus atlikęs R. L. (2 t., b.l. 10), buvęs (duomenys neskelbtini) miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vedėjas R. L. (2 t., b.l. 16-17), prijungti prie bylos sklypų planų, leidimo kirsti mišką, miškotvarkos projekto, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos stataus miško pirkimo – pardavimo sutarties kopijos (1 t. b.l. 103-117, 175-176), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga (2 t., b.l. 71-75) bei atlikti kiti procesiniai veiksmai. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, šie duomenys nėra pakankami daryti išvadai dėl atlikto ikiteisminio tyrimo visapusiškumo ir aiškumo.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Šiuo atveju, prokurorė ikiteisminio tyrimo nutraukimą argumentavo iš esmės prieštaringomis išvadomis, konstatuodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo tyčios iškirsti jiems nepriklausantį mišką, tuo pačiu pasisakė, kad ši bendrovė mišką iškirto nepažeisdama ankstesniajam sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui L. B. (vėliau nuosavybės teises į šį sklypą įgijo UAB (duomenys neskelbtini)) 2001 metais sudarytame žemės sklypo plane ir žemės valdos ribų paženklinimo abrise (matavimai atlikti 2000 m. kovos 24 d.) nurodytų sklypo ribų. Matyti, kad prokurorė šias išvadas padarė, remdamasi tyrėjos kartu su vyr. specialiste J. Č. 2014 m. birželio 6 d. atlikta miško valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra ir tyrėjos atliktu matavimu – matuojant nuo griovio einant į šiaurės pietus bei vieną matmenį, t.y. 202 metrus, sugretinus su L. B. priklausančios sklypo žemės valdos ribų paženklinimo abriso duomenimis, kurie pagal byloje esančią informaciją galimai yra netikslūs bei atsižvelgdama į liudytoju apklausto R. L. (atlikusio sklypo Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ribų žymėjimo darbus 2005 metais) teiginius, kad jam patikrinus iškirsto sklypo padėtį ir atsižvelgus į tai, kad kirtimas prasideda kažkur už griovio per 202 metrus, kas reiškia, kad kirtimas atliktas galimai teisingai. Kitą vertus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, o konkrečiau – VĮ „Registrų centro“ pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b.l. 89) ir Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo vietoje išvada (2 t., b.l. 25-26), kurie prieštarauja nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytai išvadai ir iš esmės patvirtina pareiškėjoms V. V. ir D. A. nuosavybės teisėmis priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) rajone (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iškirtimo faktą. Šie duomenys nėra paneigti nei ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nei žemės (miško) sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) geodeziniais matavimais, kurie patvirtintų arba paneigtų aplinkybę, kad iškirsto miško ribos sutampa su UAB (duomenys neskelbtini) sklypo, kuriam ir buvo išduotas leidimas kirsti mišką ribomis.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, prokurorė priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą neatliko visų įstatyme numatytų ir būtinų veiksmų. Pirmiausia, nebuvo išsiaiškinta leidimo kirsti mišką išdavimo tvarka ir reikalavimai, nevertintas konkrečių asmenų miškotvarkos plano rengimo metu atliktų veiksmų, būtinų procedūrų laikymasis, eiga ir teisėtumas. Buvo apsiribota formaliu Aplinkos ministerijos atsakymu, kad miškotvarkos projektą suderinęs ir leidimą kirsti mišką išdavęs A. G. teisės aktų nepažeidė, nesiaiškinta, ar miškotvarkos projektas buvo derintas tiek miško savininkams, tiek atsakingiems specialistams atlikus visus tokiai procedūrai būtinus veiksmus; kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad sklypo, kuriam išduodamas leidimas kirsti ribos yra aiškios (kaip nurodo A. G.) ir ar yra tai pagrindžiantys dokumentai. Miškotvarkos projektą rengęs R. Š. patvirtino, kad jokių papildomų duomenų jis nerinko, tik apsiribojo UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija (kokia tai buvo informacija nėra aišku), ypač įvertinus aplinkybę, kad liudytojas R. L. pažymėjo, kad R. Š. parengtame miškotvarkos plane koordinatės neatitinka Registrų centre esančių duomenų ir apskritai nėra aišku, iš kur jos yra paimtos. Iš miškotvarkos projekto, kurį suderino A. G. (1 t., b.l. 106-117) matyti, kad miško valdos ribas išmatavo UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius A. M.. Tačiau byloje esančiais duomenimis – liudytojo V. B. parodymais - šis asmuo nedirbo minėtoje bendrovėje, įmonė 2009 metais (t.y. iki miškotvarkos projekto rengimo) bankrutavo (2 t., b.l. 4). A. M. nėra apklaustas iki šiol, o planą rengęs R. Š. šiuo klausimu nieko negalėjo pasakyti, apsiribodamas, kad asmens matavusio sklypo ribas duomenų nežino, nors toks asmuo yra įvardintas būtent jo rengtame projekte (1 t., b. l. 162). Be to, buvęs (duomenys neskelbtini) miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vedėjas R. L. savo 2012-09-12 paaiškinime Valstybinės miškų tarnybos direktoriui skyriaus vedėjo nurodymu atlikęs kirtimų teisėtumo miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimą, nuvykęs į vietą šioje valdoje jokių riboženklių ir kitų ribinių linijų neaptiko, jų nematyti ir kadastro žemėlapių programoje ortonuotraukose, mėginimas matuoti pagal abrisus, kurie, jo nuomone, yra su klaidomis, taip pat rezultato nedavė (2 t. b.l. 86). Aukščiau aptarti duomenys kelia abejonių dėl sklypo ribų matavimo veiksmų ir sekusių tolimesnių sprendimų, susijusių su miškotvarkos projekto patvirtinimu ir leidimo iškirsti mišką išdavimo teisėtumu.

Akcentuotina ir tai, kad byloje nesiaiškinta, kas turėjo ir privalėjo užtikrinti teisingą kirstinių medžių paženklinimą, ir teisingą biržės atrėžimą kirtimams (biržės kirtimo ribas atžymėjo J. J. ir P. R.), kas turėjo prižiūrėti, kad kirtimai būtu vykdomi neperžengiant miško valdų ribų, darbai atliekami pagal leidime kirsti mišką nurodytus reikalavimus ir tvarką, ar galėjo būti išduotas leidimas ir patvirtintas miškotvarkos projektas nesant atliktų tikslių žemės (miško) sklypo geodezinių matavimų.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad leidimas kirsti V. V. ir D. A. priklausantį mišką išduotas nebuvo. Nėra išsiaiškinta, ar pagal išduotą leidimą iškertant mišką, buvo atlikti veiksmai (iškirstos medžių rūšys), kurių atlikimas nebuvo numatytas byloje esančiame miškotvarkos projekte. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų Valstybinė miškų tarnyba byloje yra pripažinta civiline ieškove ir 2013 m. spalio 22 d. reiškė 9548,29 Lt ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo (2 t., b.l. 23-24, 34). Taigi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir vertinama, ar tokioje veikoje nėra BK 270 straipsnio atitinkamoje dalyje, priklausomai nuo nustatytos žalos gamtai dydžio, požymių, ar iškertant mišką nebuvo pažeistos miško medienos išteklių naudojimo taisyklės, ar žala nukentėjusiosioms nepadaryta kitokiais nusikalstamais veiksmais ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daroma išvada, kad byloje nebuvo išsamiai nustatytos visos aptariamo įvykio aplinkybės, prokurorė priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, ikiteisminis tyrimas nėra atliktas pilnai ir išsamiai, o konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus bylos aplinkybėms nustatyti turi parinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atliekantys tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. rugsėjo 9 d nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014 m. spalio 20 d. nutarimą atmesti skundą.

Nutartis neskundžiama.