Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., dirbdamas UAB „G.“ ir būdamas tolimųjų reisų vairuotoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., Prancūzijoje, Šalone prie Sonos, siekdamas išvengti mokesčių už realiai nuvažiuotą kelią mokamuose greitkeliuose A31 ir A6, apgaulės būdu, t. y. vairuodamas vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto išsiėmęs du bilietus pradiniame rinkliavos punkte ir sumokėjęs tik už vieną savo vairuojamo vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionę greitkeliu arba susikeitęs turimais bilietais su tos pačios įmonės vairuotoju, važiuodamas atgal, panaudojęs antrą bilietą ir išvažiavęs per rinkliavos surinkimo punktą, kuris yra netoli pirmojo punkto (maždaug 10 km), tokiu būdu 92 kartus sumokėjo tik už trumpas kelio atkarpas ir apgaule išvengė mokesčių už realiai nuvažiuotas distancijas bei padarė Prancūzijos kelių priežiūros įmonei „A.“ 8 835,15 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad apgaudinėjo Prancūzijos kelių priežiūros bendrovę mokėdamas už nuvažiuotą kelią mokamuose greitkeliuose A31 ir A6, kad mokėjo mažiau negu turėjo. Maždaug prieš tris su puse metų įsidarbino Lietuvos Respublikos įmonėje „G.“, kuri užsiima krovinių pervežimais Europoje. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Kai įsidarbino šioje įmonėje, P. A. jau dirbo taip pat tolimųjų reisų vairuotoju. Tik įsidarbinęs šioje įmonėje, pradėjo važinėti į Prancūziją, važinėjo su vilkiku „Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o P. A. su vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su P. A. jie važinėjo vienu maršrutu, tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Važinėdami tuo pačiu maršrutu, jis su P. A. susitikdavo. P. A. papasakojo, kad Prancūzijoje galima apgauti kelių mokesčių sistemą ir mažiau mokėti už nuvažiuotą kelią mokamuose greitkeliuose, būtent greitkeliuose A31 ir A6. P. A. pasiūlė jam taip pat daryti, tai yra apgaudinėti kelių mokesčių sistemą ir mažiau mokėti už nuvažiuotą kelią. Iš pradžių jis nesutiko, tačiau vėliau sutiko, nes pradėjo jausti spaudimą iš P. A., P. A. pradėjo kaip ir grasinti jam, kad jeigu jis nesukčiaus, daugiau nebedirbs, todėl jis ir sutiko sukčiauti. Sukčiavimo būdas buvo toks: įvažiuojant į Prancūziją su savo vairuojamu vilkiku, jis privažiuoja prie mokamo ruožo pradžios, tai yra rinkliavos surinkimo punkto, sustoja, iš bilietų išdavimo aparato išsiima vieną bilietą ir įvažiuoja į mokamą ruožą. Tuo pačiu metu P. A. su savo vilkiku atvažiuoja iš kitos mokamo kelio pusės, galima sakyti, kad jam iš priekio, ir jie susitinka tame pačiame mokamame ruože. Susitikę su P. A., jie apsikeisdavo bilietais, tai yra jis P. A. atiduodavo savo bilietą, kurį išsiimdavo mokamo ruožo pradžioje, o P. A. duodavo jam savo bilietą, kurį buvo išsiėmęs priešingoje mokamo ruožo pusėje. Tokiu būdu jis atsiskaito su P. A. bilietu ir taip gaunasi, kad sumoka tik už trumpą nuvažiuotą kelio ruožą, apie pusę nuvažiuoto kelio, priklauso nuo to, kur susitikdavo. Su P. A. susitikimo vietą suderindavo telefonu. Kai pradėjo dirbti, pirmas dvi savaites sukčiavo dar tokiu būdu, kad privažiavęs su savo vairuojamu vilkiku prie mokamo kelio ruožo pradžios, mokėjimo aparate jis išsiimdavo vieną bilietą, pavažiuodavo šiek tiek atgal, tada vėl privažiuodavo prie mokėjimo aparato ir išsiimdavo antrą bilietą. Taip darydavo naktį arba įjungdavo avarinį signalą, kad nesusidarytų automobilių eilės, kad galėtų pavažiuoti atgal. Vieną bilietą jis paslėpdavo ir saugodavo, o antru bilietu susimokėdavo. O kitą dieną važiuodamas atgal, važiuodavo nemokamai, nes turėjo antrą išsaugotą bilietą, kurį gaudavo apgaulės būdu. Tačiau tokiu būdu sukčiavo tik kelis kartus, nes toks būdas buvo nesaugus, kadangi mokėjimo ruožuose visur buvo vaizdo kameros. Tokiais būdais jis sukčiavo kartu su P. A.. Tačiau jie važinėjo skirtingais vilkikais, vienu automobiliu nedirbo. Taip elgėsi dėl to, nes norėjo sutaupyti degalų, kad galėtų degalus vėliau parduoti. Pagal viską, jis turėjo važiuoti nemokamais keliais, kurie yra žymiai ilgesni už apmokamus kelius, įmonė mokėti už kelius lėšų neskirdavo, todėl jis ir sukčiavo, kad galėtų važiuoti mokamais daug trumpesniais ruožais ir sutaupyti degalų, kuriuos galėtų vėliau parduoti. O mokėti už mokamus kelius iš savo lėšų nenorėjo, todėl ir sukčiavo. Kiek uždirbo už parduotą kurą, negali pasakyti, nežino, išleisdavo maistui. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 141–142). A. K. paaiškino, kad sukčiavo ir apgaudinėjo Prancūzijos mokamų greitkelių apmokėjimo sistemą. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 155).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Įtariamasis A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 metų dirba UAB „G.“, pradėjo dirbti transporto vadybininku ir yra atsakingas už transporto veiklą pagal licenciją. Įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. Toje pačioje įmonėje A. K. dirba nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki šiol ir yra tolimųjų reisų vairuotojas. Savo įmonėje darbuotojams jis buvo sukūręs tokią motyvavimo programą, kad jeigu vairuotojas turi kuo mažiau išlaidų už kurą, kelių mokesčius ir panašiai, jie gauna už tai premijas iš įmonės. 2014 metų gale, tikslios datos neprisimena, pastebėjo, kad kitas įmonės vairuotojas – P. A. sistemingai turėjo mažai kelionės išlaidų ir nuolat gavo premijas. Jam pasirodė, kad premijos yra per didelės, tada jie tarpusavyje išsikalbėjo ir P. A. paaiškino, kad Prancūzijoje važiuodamas mokamais greitkeliais jis apgauna kelių mokesčių sistemas ir dėl to labai mažai moka kelių mokesčių. P. A. paaiškino, kad atvažiuoja prie greitkelyje esančio mokamo ruožo pradžios ir bilietų automate išsiima bilietą, kuriame yra nurodyta mokamo ruožo pradžia ir laikas. Tada jis su savo vairuojamu vilkiku pavažiuoja atgal apie du metrus ir vėl privažiuoja prie mokėjimo automato bei išsiima antrą bilietą, tada įvažiuoja į mokamą ruožą. Su vilkiku važiuoja iki mokamo ruožo pabaigos ir apsimoka už mokamą ruožą pirmu bilietu pilną sumą. Apmokėtą bilietą vairuotojas išsisaugoja ir įvažiuoja į nemokamą kelio ruožą. Kitą dieną vairuotojas su vilkiku grįžta prie mokamo ruožo pradžios, mokėjimo punkte paima naują bilietą ir tęsia kelionę iki mokamo ruožo pabaigos. Tada prieš paskutinį mokamo ruožo punktą apmoka kelią su vakarykščiu išsiimtu antru bilietu. Taip apmokamas tik trumpiausias mokamo ruožo atstumas. Bilietas galioja 48 valandas nuo išsiėmimo momento. O tą pačią dieną išsiimtas bilietas pasiliekamas kitai dienai. P. A. pasakojo tik apie tokį sukčiavimo būdą, apie sukčiavimo būdą, kai vairuotojas apsikeičia bilietais su kitais vairuotojais, jam nepasakojo. Ar taip šis sukčiavo, jis nežino. Su Pranzūzijos kelių priežiūros įmone „A.“ jis yra sudaręs baudos ir padarytos žalos sumokėjimo grafiką, išviso turi sumokėti 33 165 Eur (2 t., b. l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas A. P. parodė, kad sukčiavimo būdus jis pats asmeniškai žino dėl to, nes jam apie tai pasakojo vairuotojas P. A., kaip ir nurodė pirminėje savo apklausoje. Tačiau tikrai nė vienam vairuotojui neliepė taip sukčiauti. jis iš to jokios naudos neturėjo, nei finansinės, nei kokios nors kitos. Su vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Prancūziją važinėjo ir dirbo A. K.. Su vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Prancūziją važiavo ir dirbo tik P. A., su juo minėtame vilkike A. V. ir A. K. niekada nėra važiavęs ir dirbęs. Kad Prancūzijoje neva sukčiauja ir A. K., jis sužinojo tik tada, kai jis buvo sulaikytas Prancūzijoje teisėsaugos pareigūnų. Tačiau, kada tiksliai jie sukčiavo, kiek kartų ir panašiai, jis tikrai nežino, nes pats tame nedalyvavo, kaip jau ir nurodė, jiems jokių nurodymų nedavė. Visa padaryta žala Prancūzijos kelių priežiūros tarnybai „A.“ jau yra atlyginta ir jie jokių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 121).

Iš Prancūzijos Nacionalinės žandarmerijos Sonos ir Luaros departamento kelių eismo saugumo kuopos tyrimo dokumentų siuntimo lydraščio matyti, kad kelių priežiūros bendrovės „A.“ atstovė kreipėsi su pareiškimu dėl sukčiavimo atvejų mokant rinkliavas už važiavimą A31 ir A6 greitkeliuose esančiais maršrutais Collombey-Les-Belle /GYE (54) – Šalonas prie Sonos Šiaurė/Šalonas prie Sonos Pietūs (71). Skunde minima transporto priemonė yra vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos valstybiniai registracijos numeriai). Siekiant sumažinti važiavimo greitkeliais kaštus, bendrovės „G.“ vairuotojai daro tokius veiksmus: pasiima du bilietus pradiniame rinkliavos surinkimo punkte, sumoka už vieną savo sunkvežimio kelionę greitkeliu. Važiuodami atgal jie panaudoja antrą bilietą ir išvažiuoja per rinkliavos surinkimo puntą, kuris yra netoli pirmojo punkto (maždaug 10 km). Tokiu būdu už kelionę jie sumoka tik mažą dalį realiai nuvažiuoto atstumo (maždaug 350 km) kainos. Šie atsiskaitymai atliekami grynaisiais pinigais. Minėti sukčiavimo veiksmai buvo pastebėti nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. gruodžio 19 d. Vairuotojai važiuodavo visada per tuos pačius rinkliavos surinkimo punktus tokiais pačiais laiko tarpsniais, todėl kelių priežiūros bendrovės „A.“ darbuotojams pavyko nustatyti atitinkamo vilkiko sąstatą, kurio vilkiko registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini). Vilkiko kabinoje buvo du vairuotojai, vienas Lietuvos pilietis A. V., kitas Baltarusijos pilietis A. K.. A. K. pateikė įvažiavimo pro GYE rinkliavos surinkimo punktą bilietą, kuriame pažymėta vakarykštė data (1 t., b. l. 68–70).

Iš palyginamosios lentelės tarp grynaisiais pinigais per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. apmokėtų transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionių ir faktinių kelionių (priedas Nr. A2) matyti, kad nurodytos kelionės, apmokėtos grynaisiais pinigais važiuojant su vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio vilkiko faktinės kelionės laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., užfiksuotos 92 kelionės su nukrypimais nuo normos (1 t., b. l. 79–84).

Iš tipinės važiavimo su nukrypimais nuo normos dienos detalios analizės (priedas Nr. 3.1) matyti, kad kaip sukčiavimo pavyzdys buvo išanalizuoti kliento 2014 m. rugpjūčio 6 d. – 2014 m. rugpjūčio 8 d. įvykusių kelionių maršrutai, už kuriuos buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. 1 maršrutas: 2014 m. rugpjūčio 7 d. klientas išvažiuoja per Colombey – Les-Belles stotį 14:08 pateikdamas GYE įvažiavimo stotyje išduotą bilietą, kuris buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 6 d. 03:43. 2 maršrutas: 2014 m. rugpjūčio 8 d. klientas išvažiuoja per Šalono Šiaurės stotį 07:44 pateikdamas Šalono Pietų įvažiavimo stotyje išduotą bilietą, kuris buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 7 d. 10:10. Už keliones atitinkamai sumokėta grynaisiais pinigais 4 ir 2,20 Eur, nors pirmojo maršruto ilgis yra 11 kilometrų, tačiau kliento kelionė užtrunka 34 valandas ir 25 minutes. 2-ojo maršruto atveju klientas negali įvažiuoti per Šalono Pietų stotį 2014 m. rugpjūčio 7 d. 10:10, kai savo ankstesnės kelionės metu rugpjūčio 7 d. 14:08 jis išvažiavo per Colombey-Les- Belles stotį. Toks neatitikimas yra bilietų sukeitimo pasekmė. Išvažiuodamas per Colombey-Les- Belles 2014 m. rugpjūčio 7 d. 14:08 klientas turėjo pateikti Šalono Pietų stotyje 2014 m. rugpjūčio 7 d. 10:10 išduotą bilietą, tačiau vietoje to jis pateikė GYE stotyje 2014 m. rugpjūčio 6 d. 3:43 gautą bilietą. Tokiu būdu yra atkurtas iš tikrųjų įvykusios kelionės maršrutas: Šalonas Pietūs- Colombey-Les- Belles. Išvažiuodamas per Šalono Šiaurės stotį 2014 m. rugpjūčio 8 d. 7.44 val. klientas turėjo pateikti bilietą, išduotą Colombey-Les- Belles (tai yra įvažiavimo stotyje, kuri nebuvo parodyta anksčiau jam išvažiuojant per Colombey-Les- Belles 2014 m. rugpjūčio 7 d. 14:08 val.). Vietoje to jis pateikė Šalono Pietų stotyje 2014 m. rugpjūčio 7 d. 10:10 val. gautą bilietą. Tokiu būdu yra atkurtas iš tikrųjų įvykusios kliento kelionės maršrutas: Colombey-Les- Belles - Šalonas Šiaurė. Atkūrus iš tikrųjų įvykusios kliento kelionės maršrutus galima apskaičiuoti rinkliavos, kurią klientas turėjo sumokėti, tarifą (atitinkamai turėjo sumokėti 62,90 ir 62,90 Eur, tačiau sumokėjo tik 4 ir 2,20 Eur) (1 t., b. l. 98–102).

Iš lentelės apie patirtus nuostolius nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. matyti, kad patirti nuostoliai, vairuojant vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 8 835,15 Eur (1 t., b. l. 125–126).

Iš rašto apie sukčiavimo kelyje principą matyti, kad sukčiaujant buvo naudojama apgaulės schema: mokamuose Prancūzijos greitkelio įvažiavimo punktuose veikia talonėlio su magnetine juosta sistema arba, užsiregistravus distanciniam apmokėjimui, išduodami duomenys, kurie padeda susimokant išvažiavimo iš greitkelio punkte identifikuoti mašinos įvažiavimo į greitkelį vietą ir laiką. Kiekvienos transporto priemonės pravažiavimo pro mokėjimo punktą metu surenkama skaitmeninė informacija, tai yra nustatomas mokėjimo punktas, pro kurį transporto priemonė važiuoja ir važiavimo takas, išvažiavimo laikas, transporto priemonės klasė, duomenys apie nuvažiuotą kelio atkarpą ir mokėtina kaina. Sukčiavimai išankstiniais talonėliais vykdomi tokiu būdu: kai greitkelio vartotojas privažiuoja mokėjimo punktą, jis patenka į taką, vedantį iki įvažiavimo terminalo. Terminalo sistema atpažįsta transporto priemonę ir išduoda talonėlį, po ko transporto priemonė pravažiuoja. Kelio pabaigoje kita sistema, atpažinusi transporto priemonę, išduoda mokėtiną talonėlį. Vilkiko vairuotojas, pasiėmęs savo talonėlį, palaukia priešais terminalą, kol užsidegs raudona šviesoforo šviesa, ir tame pačiame terminale išsiima antrą talonėlį arba paprašo tai padaryti kito asmens. Pasinaudodami „antru talonėliu“ pagal Prancūzijos teisinės pagalbos prašyme pateiktą schemą, vilkikų vairuotojai, važinėdami mokamuose Prancūzijos greitkeliuose, sumokėdavo tik už trumpas kelio atkarpas, apgaule išvengdami mokesčio už realiai nuvažiuotas distancijas. Ta pati apgaulės schema buvo vykdoma ir neišsiimant dviejų išankstinių talonėlių, bet tos pačios įmonės vilkikų vairuotojams pakeliui susikeičiant turimais talonėliais bei tokiu būdu, privažiavus terminalą, sumokant už trumpą kelio atkarpą ir išvengiant mokesčio už realiai nuvažiuotą kelią (1 t., b. l. 74–78).

Iš darbo sutarties Nr. 12 ir jos priedų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad A. K. UAB „G.“ tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki šiol (2 t., b. l. 102–106).

Iš UAB „G.“ elektroniniu laišku siųstos informacijos matyti, kad A. K. vairavo vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiais laikotarpiais: 2014.05.29-2014.09.06; 2014.10.01-2015.01.31; 2015.03.14-2015.05.09; 2015.06.06-2015.08.16; 2015.09.29-2015.11.28; 2016.01.04-2016.02.27 (2 t., b. l. 96).

Iš Prancūzijos Infastruktūros paveldo ir mokesčių direkcijos Mokesčių departamento Kovos su sukčiavimu kontrolės ir reguliavimo skyriaus vadovo R. R. gauta 2017 m. rugsėjo 29 d. pažyma, kad UAB „G.“ atliko visus mokėjimus ir jie neturi šiai įmonei jokių pretenzijų (2 t., b. l. 110–111).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas tolimųjų reisų vairuotoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., Prancūzijoje, Šalone prie Sonos, siekdamas išvengti mokesčių už realiai nuvažiuotą kelią mokamuose greitkeliuose A31 ir A6, apgaulės būdu, t. y. vairuodamas vilkiką, iš anksto išsiėmęs du bilietus pradiniame rinkliavos punkte ir sumokėjęs tik už vieną savo vairuojamo vilkiko kelionę greitkeliu arba susikeitęs turimais bilietais su tos pačios įmonės vairuotoju, važiuodamas atgal, panaudojęs antrą bilietą ir išvažiavęs per rinkliavos surinkimo punktą, kuris yra netoli pirmojo punkto (maždaug 10 km), tokiu būdu 92 kartus sumokėjo tik už trumpas kelio atkarpas ir apgaule išvengė mokesčių už realiai nuvažiuotas distancijas bei padarė Prancūzijos kelių priežiūros įmonei „APRR“ 8 835,15 Eur turtinę žalą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 156–158). Prancūzijos Respublikos įmonė „A.“ informuota per Tarptautinių ryšių valdybą apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 162).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 131), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 132), dirbantis (2 t., b. l. 135), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 75 MGL dydžio (2 824,50 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 145), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016 m. sausio 11 d. išduotas greitkelio bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje (1 t., b. l. 49), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016 m. sausio 11 d. išduotą greitkelio bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.