Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biurui dėl 2010 m. kovo 5 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 2010 m. kovo 5 d. nutarimu A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 600 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad A.G. 2009 m. liepos 29 d. 18:37 val. Taikos pr.71, Klaipėda, vairuodamas automobilį Mazda Xedos9, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį. Leistinas važiavimo greitis 50 km/h, o važiavo 86 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

A.G. ginčija nutarimo teisėtumą ir nurodo, kad 2010-03-05 nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl administracinio teisės bylos teisena turėjo būti nutraukta. Be to, teigia, jog nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo supažindintas su medžiaga. Šių ir kitų skunde išdėstytų motyvų pagrindu teismo prašo:

- panaikinti 2010 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymo

A. G. ginčydamas 2010 m. kovo 5 d. nutarimą argumentuoja tuo, jog praleistas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, tai yra pažeistas ATPK 35 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

ATPK 35 straipsnyje yra nustatyti terminai, per kuriuos gali būti paskirta administracinė nuobauda. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnyje nėra detalizuota termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo tvarka, o tik išvardyti atvejai, kurie gali būti pagrindas pratęsti šį terminą. Aiškinant šią teisės normą termino pratęsimo aspektu, darytina išvada, kad termino pratęsimas turi būti atliktas priimant atitinkamą procesinį sprendimą, o tokį sprendimą gali priimti tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek organas, nagrinėjantis administracinę bylą iš esmės, tokiame sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama (Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 122-125, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N575-3394/2009). Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N3 -1601/07).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A.G.įvykdė pažeidimą 2009 m. liepos 29 d. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas baigėsi 2010 m. sausio 29 d., tačiau Institucija 2009 m. gruodžio 26 d.nutarimu (b.l.27) administracinės bylos nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2010 m. liepos 28 d. Minėtame nutarime nurodyta, kad A.G. pagal kvietimus į policijos įstaigą neatvyksta, telefonu bendrauja, bet taip pat neatvyksta. Liudytoju apklausus policijos pareigūną S. V., pastarasis paaiškino, kad su A.G. bendravo telefonu, tačiau jis į policijos įstaigą neatvykdavo, todėl nebuvo galima spręsti atsakomybės klausimo. Į policijos įstaigą atvyko tik 2010-02-24, tuo metu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė. Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir S.V. tarnybiniame pranešime (b.l.18). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Institucijos 2009 m. gruodžio 26 d. nutarimu pagrįstai pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, todėl A.G. argumentas, kad 2010 m. kovo 5 d. nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepagrįstas.

Dėl veikos, numatytos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą. ATPK 124 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.

A.G. kaltė įrodyta bylos medžiaga, liudytojo parodymais. Liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas S.V. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2010-02-24 pateikus A.G. susipažinti greičio fiksavimo sistemos fotografijas, jis neneigė, kad jose užfiksuotas būtent jis, tačiau aiškino, kad už šį pažeidimą jau buvo nubaustas. A.G. nurodžius, kad buvo padaryti du atskiri pažeidimai skirtingomis dienomis, pažeidėjas pradėjo neigti kaltę, elgtis įžūliai, daug diskutuoti. Analogiškai ir dar detaliau įvykio aplinkybės išdėstytos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l.18). Objektyvių aplinkybių dėl liudytojo suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nenustatyta. Liudytojo paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes užfiksuotas tarnybiniame pranešime iš karto po administracinio teisės pažeidimo surašymo, parodymai teismui posėdžio metu taip pat nuosekliai atitinka administracinės bylos medžiagą, todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų ir jo tarnybinio pranešimo vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama A.G. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

Aplinkybes, kad A.G. pažeidė KET 135 punkto reikalavimus patvirtina ne tik aukščiau aptarti byloje surinkti faktiniai duomenys, bet ir jo pačio paaiškinimai duoti teisminio nagrinėjimo metu, A.G. nurodė, kad jo automobilio Mazda Xedos 9, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) be jo niekas daugiau nevairuoja, todėl neabejoja, kad greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole 2009-07-29 užfiksuotas būtent jis. Apie tai, ar dalyvavo 2010-02-24 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ar jam buvo pateiktos fotografijos neprisimena, nes turėjo galvos traumą ir yra sutrikusi atmintis.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami duomenys konstatuoti, kad 2009 m. liepos 29 d., 18:37 val. A.G. Taikos pr.71, Klaipėdoje vairavo automobilį Mazda Xedos 9, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Leistinas važiavimo greitis 50 km/h, o važiavo 86 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus. Abejonių nekelia ir pažeidimo kvalifikavimas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį.

Dėl ATPK 30² ir 33 straipsnio taikymo

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad A.G. atžvilgiu 2010 m. kovo 5 d. yra priimtas ginčijamas nutarimas dėl pažeidimo įvykdyto 2009 m. liepos 29 d., o 2009 m. rugsėjo 08 d. yra priimtas nutarimas už analogišką teisės pažeidimą, įvykdytą 2009 m. liepos 31 d. Įvertinus tai, kad A.G. administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas įvykdė skirtingu metu, savarankiškais veiksmais darytina išvada, kad tarp šių A.G. padarytų teisės pažeidimų yra realioji sutaptis.

ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš šios ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, jog esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, kad tas pats asmuo turi įvykdyti kelis (du ir daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui) bei yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr.N16-737).

Administracinio teisės pažeidimo bylos dėl A.G. 2009 m. liepos 29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įvykdytų pažeidimų buvo perduotos nagrinėti tai pačiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui. Tokia situacija atitinka ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, todėl nagrinėjant bylą analizuotina ar Institucija, priimdama du atskirus nutarimus ir atskirai paskirdama administracines nuobaudas už 2009 m. liepos 29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įvykdytus teisės pažeidimus, nepažeidė ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju S.V. paaiškino, kad administracinės bylos medžiagos yra skirstomos gavus duomenis apie įvykdytus pažeidimus ir galėjo taip būti, kad už vėlesnį pažeidimą nutarimas priimtas pirmiau, nes bylos skirtos nagrinėti skirtingiems pareigūnams.

Kaip minėta, A.G. 2009 m. liepos 29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. įvykdė du savarankiškus teisės pažeidimus numatytus ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimu A.G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vėliau įvykdytą teisės pažeidimą, t.y. 2009-07-31 įvykdytą teisė pažeidimą. Šiame nuarime nurodoma, kad asmens vardu anksčiau registruotų galiojančių pažeidimų nėra ir paskirta administracinė nuobauda 400 litų bauda (b.l.56). Už anksčiau, t.y. 2009 m. liepos 29 d. įvykdytąjį pažeidimą A.G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 2010 m. kovo 5 d. nutarimu ir paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda. Skiriant administracinę nuobaudą inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį paskirta administracinė nuobauda. Iš KET pažeidimų suvestinės nustatyta, kad 2009 m. liepos 29 d., t.y. pažeidimo įvykdymo metu A.G. galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl akivaizdu, kad ginčijamu nutarimu jam yra inkriminuojama sunkinanti aplinkybė pakartotinumas dėl vėliau įvykdytojo teisės pažeidimo. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato sunkiančią atsakomybę aplinkybę – pakartotinumą, t.y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad šios sunkinančios aplinkybės inkriminavimui turi būti šios sąlygos : asmuo jau yra įvykdęs tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, jam jau paskirta administracinė nuobauda ir jis vėl įvykdė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. 2009 m. liepos 29 d., kai A.G. įvykdė inkriminuojamą ginčijamu nutarimu pažeidimą, jis dar nebuvo įvykdęs tokios pačios rūšies teisės pažeidimo (įvykdytas 2009 m. liepos 31 d), todėl ginčijamu nutarimu nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tuo nesilaikyta ATPK 30² straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose. Taigi esminė sąlyga cituojamos normos taikymui yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis (du ir daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui) bei yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr.N16-737). Kaip matyti iš bylos medžiagos, gavus greičio viršijimo protokolus, transporto priemonės savininkas institucijoje buvo identifikuotas pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją, kurią 2009 m. rugpjūčio 4 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. patikrino ir nustatė pareigūnas G.P. (b.l.23, 59). Iš grąžinamojo pranešimo šaknelės (b.l.21) nustatyta, kad pareigūnas S.V., nagrinėjęs bylą dėl 2009 m. liepos 29 d. įvykdyto pažeidimo, A.G. nurodė atvykti į policijos įstaigą 2009 m. rugpjūčio 25 d. Pareigūnas R.D., nagrinėjęs bylą dėl 2009 m. liepos 31 d. įvykdyto pažeidimo, A.G. nurodė atvykti į policijos įstaigą 2009 m. rugsėjo 8 d. (b.l.57). Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad duomenys pradėti administracinės bylos teiseną dėl abiejų teisės pažeidimų institucijoje gauti tuo pat metu, tuo pat metu skirtingose bylose buvo atliekami tie patys procesiniai veiksmai, todėl institucija turėjo objektyvią galimybę ir privalėjo šias bylas nagrinėti kartu. Kadangi bylas nagrinėjo ta pati institucija ir tas pats asmuo buvo įvykdęs du teisės pažeidimus – 2009 m. liepos 29 d ir 2009 m. liepos 31 d., todėl administracinė nuobauda turėjo būti skiriama laikantis ATPK 33 straipsnio nuostatų. Nesilaikius administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių taisyklių buvo pažeistos imperatyvios nuostatos, dėl ko netinkamai išnagrinėta administracinė byla ir netinkamai paskirta administracinė nuobauda.

Teismas negali toleruoti tokios teisinės situacijos kai yra pažeidžiamos nuostatos numatančios administracinės nuobaudos skyrimo taisykles ir to pažeidimo pasekmėje yra pažeidžiamos asmens patraukto administracinėn atsakomybėn teisės, nes paskyrus atskirais nutarimais administracines nuobaudas, paskirtos administracinės nuobaudos suma ženkliai viršija administracinės nuobaudos dydį, kuris turėjo būti skiriamas jei būtų laikytasi ATPK 30² ir 33 straipsnių nuostatų. Šiuo atveju asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn apskundė ir ginčija tik 2010 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį už veiką, kuri įvykdyta 2009 m. liepos 29 d. 2009 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimas, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį už veiką, kuri įvykdyta 2009 m. liepos 31 d. nėra skundžiamas ir šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Kadangi priimant abu įvardijamus nutarimus nesilaikyta administracinės nuobaudos, padarius kelis teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, tuo konstatuojama, kad šie nutarimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais ir negali likti galioti. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, šio akto pripažinimas neteisėtu neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti institucijų priimti aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Todėl teismas, nustatęs šias aplinkybes ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 31 straipsniais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, savo iniciatyva (ex ofjicio) pasisakyti ir dėl 2009 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB priimto nutarimo teisėtumo (žr.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N39-454/2008).

Konstatavus, kad priimant įvardijamus nutarimus buvo nesilaikyta teisinio reguliavimo, vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu naikintinas 2010 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimas kuriuo A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, taip pat naikintinas ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimas, kuriuo A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį.

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina, kad A.G. 2009 m. liepos 29 d. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje bei 2009 m. liepos 31 d. padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, todėl panaikinus nutarimus, kuriais buvo išspręstas A.G. administracinės atsakomybės klausimas, priimamas naujas nutarimas, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą ir skiriant nuobaudas laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. A.G. už 2009 m. liepos 29 d. įvykdytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamas sankcijoje numatytos baudos dydžio vidurkis – 500 litų. Už 2009 m. liepos 31 d. įvykdytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad padarytas analogiškas teisės pažeidimas per itin trumpą laiką ir šią aplinkybę vertinant kaip A.G. charakterizuojančią aplinkybę, skiriama administracinė nuobauda - 550 litų bauda. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas galutinė administracinė nuobauda skiriama subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas ir skiriama administracinė nuobauda - 550 litų bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. G. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą kai protokolas nesurašomas Nr.M 668022, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir skirta administracinė nuobauda 400 litų bauda.

Panaikinti 2010 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 30N-067838, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir skirta administracinė nuobauda 600 litų bauda.

Priimti naują nutarimą ir A. G. už 2009 m. liepos 29 d. įvykdytą teisės pažeidimą, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 500 litų baudą, už 2009 m. liepos 31 d. įvykdytą teisės pažeidimą, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 550 litų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas ir A. G. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, paskirti administracinė nuobaudą - 550 litų baudą.

Kitoje dalyje A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.