Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-248-873/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
1S-248-873/2021
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00125-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
E. Ž.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-248-873/2021
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00125-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato Gedimino Skaisčio (toliau – ir skundą padavęs asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pripažintas Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis Nr. B 972-20 E. Ž. atžvilgiu ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. E. Ž. Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą bei 3 straipsnio 1 pastraipą paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikta paskirta – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo E. Ž. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaičiuotas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Apygardos teismui pateiktos bylos duomenimis, E. Ž. nuteistas Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Nr. B 972-20 už sunkų su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą stambiu mastu pagal Bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą bei 3 straipsnio 1 pastraipą laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausme.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 25 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiunčia teismui iš Švedijos Karalystės gautus dokumentus dėl Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio E. Ž. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.1. Pridėtame Švedijos Karalystės institucijos Liudijime nurodyta, kad asmuo (E. Ž.) asmeniškai dalyvavo Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 27 d. Visas bausmės laikas – 2 metai ir 6 mėnesiai (910 dienų). 2020 m. gruodžio 28 d. duomenimis, bendras atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis – 281 dienos, iš jų 191 diena prieš paskelbiant teismo nuosprendį, t. y. nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. Asmuo šiuo metu yra sulaikytas ir bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Pagal išduodančios valstybės teisę nuteistasis asmuo turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko. E. Ž. nesutiko, kad nuosprendis ir Liudijimas būtų perduoti Lietuvai ir prašė leisti savo bausmės laiką atlikti Švedijos kalėjime.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi pripažino Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį Nr. B 972-20 E. Ž. atžvilgiu ir nutarė, kad jis vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. E. Ž. Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą bei 3 straipsnio 1 pastraipą paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su BK 260 straipsnio 3 dalimi, ir paliko paskirtą – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuteistojo E. Ž. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaičiuotas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas. Apylinkės teismas nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo sąlygas, nenustatė pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, atsisakyti pripažinti Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės E. Ž.. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Švedijos Karalystėje priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo E. Ž. teises ir (ar) laisves.

Šalies argumentai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistojo E. Ž. gynėjas advokatas Gediminas Skaistys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundą padavusio asmens teigimu, teismas, tenkindamas Švedijos Karalystės pataisos tarnybos prašymą, pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

4.2. Akcentuoja, kad E. Ž., nesutikdamas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose kiltų grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl Lietuvoje kalinančių jo bendrininkų.

4.3. Nurodo, jog nei Lietuvos Respublikos kalėjimų departamentas, nei prokurorai nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, kad E. Ž. bus sudarytos tokios bausmės atlikimo sąlygos, jog nekiltų grėsmė jo gyvybei ir sveikatai. Pažymi, jog nesant tokių patvirtinimų, apylinkės teismas negalėjo pripažinti Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Skundas netenkinamas.

6. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su E. Ž. gynėjo skundu, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Švedijos Karalystės nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam E. Ž. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisės taikymo klaidų nepadarė.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimą, Švedijos Karalystės institucijos Liudijimą, kitus pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatė Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo nuosprendį ir vykdyti E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusią dalį.

9. Darydamas tokią išvadą, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog E. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, E. Ž. gyvenamąją vietą nuo 2004 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. birželio 4 d. deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 5 d. išvyko į Švediją (b. l. 76). Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje nurodyta, kad E. Ž. Švedijoje gyvena nuo 2018 m. pavasario, Švedijoje nėra užregistravęs savo teisės gyventi šioje šalyje, šiuo metu gyvenamosios vietos Švedijoje nebeturi ir jo vieninteliai saitai su šia šalimi yra tai, kad jis trumpai Švedijoje gyveno su mergina. Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje yra sprendimas deportuoti E. Ž. iš Švedijos ir jam draudžiama grįžti į Švediją iki 2030 m. liepos 9 d. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytas sąlygas.

10. Skundą padavęs asmuo akcentuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas Švedijos Karalystės pataisos tarnybos prašymą, pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Argumentas nepagrįstas.

11. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Švedijos Karalystėje priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo E. Ž. teises ir (ar) laisves. Dėl Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo egzistavimo, skunde apeliuojama iš esmės vieninteliu argumentu, jog E. Ž. atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose kiltų grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl Lietuvoje kalinančių jo bendrininkų. Visų pirma, pažymėtina, šie argumentai nėra nauji, nuteistasis nuogąstavimą dėl galimų grėsmių sveikatai ir gyvybei Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje buvo išreiškęs prašyme dėl bausmės atlikimo Švedijos Karalystėje (b. l. 23). Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodė imtis atitinkamų saugumo priemonių parenkant įkalinimo įstaigą bei siekiant išvengti grėsmių nuteistojo saugumui, jei tokios galėtų kilti, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikoje esančiose įkalinimo įstaigose, nuteistųjų saugumą užtikrina įkalinimo įstaigose dirbantys pareigūnai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Be kita ko akcentuotina, kad Lietuvos Respublikoje nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas asmenų minimalių bei būtiniausių poreikių patenkinimas, sveikatos priežiūra, saugumas. Apeliaciniame skunde keliamas tik Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo klausimas, todėl kiti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktai plačiau nevertinami.

12. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, nusprendęs pripažinti Švedijos Karalystės sprendimą, skundžiama nutartimi tinkamai suderino bausmę už E. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystėje, nustačius jo atitiktį BK 260 straipsnio 3 daliai (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti). Taip pat, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Įstatymo normas, reglamentuojančias suderintos bausmės trukmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Švedijos Karalystės bausmių už narkotines medžiagas įstatymo 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas ir 3 straipsnio 1 pastraipa numato laisvės atėmimą nuo 2 metų iki 7 metų. Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo nuosprendžiu E. Ž. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri suderinus su BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagrįstai palikta nepakeista. Į bausmės laiką įskaitytas visas Švedijos Karalystėje atlikto laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias veikos padarymo metu, E. Ž. bausmę pagrįstai paskyrė atlikti pataisos namuose.

13. Nuteistasis E. Ž., prašydamas leisti atlikti bausmę Švedijos pataisos namuose, be kita ko, nurodo, kad yra atlikęs 2/3 bausmės laiko ir pagal Švedijos Karalystės įstatymus į laisvę turi išeiti lapkričio 18 d. (b. l. 165). Kaip minėta, apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą pripažinti Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį E. Ž. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas taip pat gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 157 straipsnis).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato Gedimino Skaisčio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Žimkienė