Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiajam K. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Z., nuteistojo gynėjo advokato V. K., nukentėjusiojo K. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

A. Z. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2006 m. gegužės 27 d. apie vidurnaktį arba gegužės 28 d. apie 01 val. nakties, Kaune, gatvėje, prie namo, konflikto metu, tyčia dūrė kelis kartus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu daiktu K. S. į pilvo bei krūtinės sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą: poodines kraujosruvas ir jų plotuose paviršines durtines - pjautines žaizdas (3 - krūtinėje, 1 – pilvo srityje, 1 – kairėje klubinėje srityje, 1 – dešinio žasto srityje, 1 – kairio dilbio srityje).

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasatorius nurodo, kad jam nebuvo suteikta kvalifikuotos teisinės pagalbos, dėl to buvo suvaržytos jam įstatymo garantuotos teisės ir padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatorius teigia, kad paskirtas advokatas neišaiškino jam jo teisių, tinkamai jam neatstovavo, dėl to buvo neteisingai ištirti ir įvertinti įrodymai, nebuvo įsigilinta į svarbias bylos aplinkybes. Visa tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Konkretindamas savo argumentus, kasatorius nurodo, kad jo advokatas ikiteisminio tyrimo metu nepateikė prašymo paimti nukentėjusiojo drabužius, ant kurių turėjo išlikti kraujo dėmių, taip pat nusikaltimo įrankio panaudojimo pėdsakų (drabužiai turėjo būti supjaustyti ir pradurti), nepateikė prašymo paimti nukentėjusiojo namuose įrengtos stebėjimo kameros padarytą vaizdajuostę, tuo tarpu nukentėjusysis davė parodymus, kad jis stebėjo savo namų vartus per stebėjimo kamerą. Advokatas taip pat nepateikė prašymo atlikti parodymų patikrinimą vietoje, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti specialistę L. K., kuri atliko nukentėjusiojo medicininę apžiūrą, išreikalauti nukentėjusiojo K. S. ligos istoriją, kurioje galėjo būti duomenų apie jo patirtas traumas panašiu metu.

Kasatorius teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nėra padaręs, teismas vadovavosi prieštaringais įrodymais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bylos aplinkybių tyrimas buvo neišsamus ir šališkas, teismas netyrė nuteistojo pareiškime nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiojo daryto poveikio liudytojai.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl teisės į gynybą neužtikrinimo

Kasatoriaus teiginiai, kad jam nebuvo suteikta kvalifikuotos teisinės pagalbos ir dėl to buvo suvaržytos jam įstatymo garantuotos teisės ir padaryta esminių BPK pažeidimų, yra nepagrįsti. Byloje užfiksuota, kad 2006 m. birželio 1 d. apklausoje gynėjas nedalyvavo, nes A. Z., išaiškinus jam teisę turėti gynėją, savo iniciatyva jo atsisakė (b. l. 19, 20). BPK 50 straipsnio reikalavimai, užtikrinantys teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir galimybes šia teise pasinaudoti, nebuvo pažeisti. Pageidavimas turėti gynėją buvo pareikštas 2006 m. spalio 18 d. ir nuo šios dienos gynėjo dalyvavimas byloje buvo užtikrintas (b. l. 29). Nuo 2006 m. spalio 18 d. gynėjas dalyvavo įtariamojo A.Z. apklausose, pasirašė pranešime apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, protokole dėl bylos medžiagos pateikimo susipažinti, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo ir gynė kasatoriaus interesus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, surašė apeliacinį skundą. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme jokių pretenzijų dėl gynėjo teikiamos teisinės pagalbos nebuvo pareikšta.

BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkto gynėjas įpareigojamas panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, o Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies – sąžiningai atlikti savo pareigas. Jeigu gynėjas šių pareigų nevykdo arba jas vykdo netinkamai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų apie tai pranešti Lietuvos advokatūrai, o prireikus, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, paskirti kitą gynėją. Tačiau gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas ir tai, kad gynėjas nepareiškė vieno ar kito prašymo byloje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad gynėjas nesuteikė įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam teisinės pagalbos ar vykdė savo pareigas netinkamai ir kad įstatymo garantuojama teisė į gynybą dėl to buvo pažeista.

Nepagrįstas yra ir kasatoriaus argumentas, kad gynėjas neišaiškino jam jo teisių. Kasatorius nenurodo, kokių konkrečiai teisių gynėjas atsisakė jam išaiškinti ir kaip nuo to nukentėjo gynybos kokybė. Procesinis teisių išaiškinimo užtikrinimas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo pareiga. Pagal BPK 187 straipsnį prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šiame pranešime, be kita ko, turi būti išvardytos įtariamojo teisės. Šis reikalavimas nebuvo pažeistas, kaip ir BPK 268 straipsnio reikalavimas dėl kaltinamojo teisių išaiškinimo teisiamojo posėdžio metu, taip pat BPK 324 straipsnio reikalavimas dėl proceso dalyvių teisių išaiškinimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Dėl kitų kasatoriaus argumentų

Kasaciniame skunde nuteistasis A. Z. nurodo, kad jis nusikaltimo nėra padaręs, kad teismas vadovavosi prieštaringais įrodymais, kad bylos aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo šališkas. Šiais argumentais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimo ir bylos aplinkybių nustatymo teisingumas. Įsiteisėję teismų nuosprendžiai ir nutartys kasacine tvarka tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, įtvirtintus BPK 369 straipsnyje, t. y. tikrinama, ar teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl A. Z. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos nustatytos faktinės padaryto nusikaltimo aplinkybės, teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti. Be to, šie argumentai yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė.

A. Z. argumentai dėl vadovavimosi prieštaringais įrodymais taip pat nėra pagrįsti. Įrodymų vertinimas reglamentuojamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, kurioje nustatytas nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo K. S. ir liudytojo A. V. parodymais, o liudytojos L. P. parodymus vertino kritiškai. Tokiu kontekstu įrodymų vertinimo negalėjo pakeisti ir nuteistojo nurodyti faktai dėl nukentėjusiojo tariamai daryto poveikio šiai liudytojai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad įrodymų vertinimas byloje atliktas nešališkai ir atitiko įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti.