Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1026-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1A-1026-166-2011
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02165-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Stasys Lemežis, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-1026/2011

Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02165-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.;2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistajam V. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. S. priklausančio turto atviro pagrobimo), ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams;

pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į patalpą) ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6 d., bausmės, paskirtos pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į patalpą) ir LR BK 178 str. 4 d. subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. S. priklausančio turto atviro pagrobimo) ir bausme, paskirta 2011-05-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-07-12.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-01-12 iki 2011-07-12.

Priteista iš V. G.: 207 Lt A. S. ir 3550 Lt R. M. turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

V. G., 2010-12-25 apie 1 val., turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio adresu A.P.Kavoliuko g. 20, Vilniuje, iš A. S. paėmė ir negrąžino mobiliojo ryšio telefono „NOKIA 2220 slide“ 187 Lt vertės, kuriame buvo įdėta TELE 2 PILDYK kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 20 Lt vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį 207 Lt vertės turtą.

Tuo V. G. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat V. G. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

V. G., 2011-01-03 nuo 20.00 iki 22.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš buto prieškambaryje buvusios piniginės pagrobė R. M. priklausančius pinigus 50 Lt, spintelėje buvusį pastarajam priklausantį elektrinį akumuliatorinį gręžtuvą „Skil“ 150 Lt vertės bei 3 vnt. rūsio raktų, kurio vieno vertė 50 Lt, bendros 150 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. M. 350 Lt turtinę žalą.

Tuo V. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Taip pat V. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent:

V. G., 2011-01-03 apie 22.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, anksčiau iš buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobtais raktais atrakinęs rūsio duris ir sandėliuko durų spynas, pateko į rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sandėliuką, iš kur pagrobė svetimą, R. M., priklausantį turtą - perforatorių „Enhel“ 200 Lt vertės, elektrinį plaktuvą „Hamer“ 3000 Lt vertės, bendros 3200 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam nurodyto dydžio turtinę žalą.

Tuo V. G. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo šioje byloje jį išteisinti ir panaikinti ieškinį, kaip nepagrįstą, taip pat ieškovo atžvilgiu taikyti atitinkamas priemones, dėl melagingų parodymų.

Nuteistasis V. G. nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžiu. Apeliantas teigia, kad R. M. melavo ir jį apkaltino neturėtų daiktų vagyste. Pasak apelianto, R. M. yra policijos pareigūnas ir prieštaravo kai jis bendravo su savo seserimi – R. M. žmona. Apelianto manymu, apylinkės teismo teisėja buvo šališka ir neatsižvelgė, kad nebuvo pateikti daiktų techniniai pasai ir čekiai. Pasak apelianto, įvykio vietoje nebuvo rasti jo pirštų anspaudai, o teismas rėmėsi R. M. parodymais iš jo gautasi prievarta ir esančiais neteisingais. Apeliantas taip pat prašo išskirti šias bylas paliekant telefono vagystę iš A. S., o dėl vagystės iš R. M. buto ir rūsio neesant įrodymams – jį išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo V. G. veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d. bei 178 str. 4 d. o V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis.

Nuteistasis V. G. su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžiu nesutinka iš dalies ir prašo išskirti šias dvi bylas, paskelbiant nuosprendį dėl telefono vagystės iš A. S., o dėl vagysčių iš R. M., jį išteisinti. Apygardos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, vertina juos kritiškai, todėl jie yra atmetami.

BPK 234 str. 4 d. numatyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojos tyrėjos J. L. parodymų, dėl V. G. nusikalstamų veikų buvo ne viena medžiaga, kurios vėliau sujungtos į vieną į bylą, įteiktas bendras pranešimas apie įtarimą, atlikta bendra apklausa bei parodymų patikrinimo vietoje veiksmas. Apygardos teismas įvertino aplinkybes ir daro išvadą, kad byla buvo ištirta visapusiškai, pilnai ir objektyviai.

Nuteistasis dėl A. S. priklausančio turto vagystes kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su jam inkriminuota vagyste iš nukentėjusiojo R. M..

Apylinkės teismas nustatė, kad V. G. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo R. M., liudytojos J. L., parodymais, kita rašytinės bylos medžiaga.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-03 20.00 val. iki 2011-01-05 16.10 val. po R. M. bute apsilankiusio žmonos brolio V. G. vizito, iš buto dingo elektrinis grąžtas, 50 Lt grynaisiais, raktai nuo rūsio, o vėliau iš rūsio, atrakinus duris, pavogtas perforatorius ir elektrinis plaktuvas. Pasak nukentėjusiojo, kiti pašaliniai asmenys, be jo žmonos brolio nebuvo atėję, o, kaip matyti iš tyrėjo R. M. tarnybinio pranešimo (b.l. 37), paties nukentėjusiojo paaiškinimų, kad adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsilaužimo žymių nenustatyta, rūsio durys buvo be laužimo žymių ir atrakintos raktais. Vagystės faktą patvirtina ir paties nuteistojo parašytas nuoširdus prisipažinimas (b.l. 70), 2011-01-13 apklausos metu pateikti duomenys, kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje.

Pasak V. G. nukentėjusysis R. M. apie vagystes meluoja ir būdamas nepatenkintas, kad jis bendrauja su seserimi – nukentėjusiojo žmona, apkaltino neturėtų daiktų vagyste. Šiuos nuteistojo argumentus apygardos teismas vertina kritiškai.

Nėra duomenų, kad nukentėjusysis R. M. būtų melagingai apkaltinęs apeliantą. Anaiptol, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, V. G. gyveno pas nukentėjusįjį, jis su žmona juo rūpinosi. Nuteistajam išėjus iš R. M. namų, nukentėjusiojo žmona pastebėjo, kad dingę daiktai. V. G. niekur nedirbo, be to, nukentėjusiesiems jau buvo kilęs įtarimas, kad jis pradėjo vartoti narkotikus. Nors tai tik pasvarstymai ir prielaidos, kad dėl šių priežasčių buvo pavogti daiktai, tačiau vagystės aplinkybės yra įrodytos paties nuteistojo, nukentėjusiojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Nuteistojo argumentą, kad R. M. specialiai apkaltino V. G. vagyste, apygardos teismas vertina, kaip nuteistojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir taikyti nukentėjusiojo atžvilgiu priemones, dėl melagingų kaltinimų, vertina, kaip nepagrįstas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismo teisėja, priimdama apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiojo R. M., bei jo parodymais, kurie buvo išgauti prievarta. Apygardos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir taip pat juos atmeta.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Tad, kad nebuvo pateikti pavogtų daiktų čekiai, nepaneigia aplinkybės, kad V. G. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl tai, jog pirmos ir apeliacinės instancijos teismai vadovaujasi tokiais nuteistojo kaltę įrodančiais duomenimis, kaip nukentėjusiojo parodymais, nėra baudžiamojo proceso įstatymo, taip pat ir BPK 20 str. 5 d. numatytų reikalavimų pažeidimas.

Kaip jau buvo minėta, vagysčių aplinkybes iš R. M. namų bei rūsio, nuteistasis patvirtino pats, tačiau vėliau parodymus pakeitė ir nurodė, kad prisipažinimas buvo išgautas prievarta. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. prisipažinimas buvo išgautas prievarta, kad jo atžvilgiu buvo vartotas smurtas. Ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, apie smurto panaudojimą nebuvo žinoma. Jokių skundų ir pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų kažkokių neteisėtų veiksmų nuteistasis nepareiškė. Kaip parodė liudytoja tyrėja J. L., V. G. parodymus davė savo noru, prisipažino dėl nusikalstamų veiksmų, pats pasakojo įvykio aplinkybes, kilus neaiškumams, atsakydavo į užduotus klausimus, patikslindavo aplinkybes. Taigi, apie naudojamą prievartą, smurtą V. G. nesakė nei tyrėjai J. L., nei jį gynusiai advokatei.

Apygardos teismas įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl V. G. kaltės įrodytumo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. G. pakeitęs parodymus teisme, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas turėjo pagrindą jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Taigi, nors nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes aiškina savaip, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. G. įvykdė nukentėjusiajam R. M. priklausančio nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą bei R. M. priklausančio turto pagrobimą, įsibraunant į patalpą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti ar naikinti nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Teresėlė KazlauskienėStasys Lemežis