- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- I-4913-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04311-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. prašo pratęsti 2013-12-31 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-131231 įvykdymo terminą vieneriems metams iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-403-341.
Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-12-31 Reikalavimu Nr. REI-00-131231-00203 nustatė jam terminą iki 2014-06-30 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti medinės tvoros dalį, kuri pastatyta ant valstybei priklausančios žemės. Pareiškėjas 2014-06-18 kreipėsi su prašymu terminą pratęsti, terminas buvo pratęstas iki 2014-09-30.
Pareiškėjas su šeima nuo 1985 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto privatizacijos pradžioje 1995-04-10 pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės išsipirko privačią namų valdą. Nuo įsikėlimo į šeimos gyvenamąjį namą teritorija aptverta tvora, kurios dalį reikalaujama nugriauti. Padarius namų valdos kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad pareiškėjo namų valdos tvoros dalis patenka į įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, dėl ko jis turi teisėtą pagrindą žemę išpirkti. 2007-07-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pareiškėjas padavė prašymą leisti išsipirkti į privačią valdą įsiterpusį laisvos žemės sklypą, tačiau atsakymo negavo. 2011-05-17 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-05-27 raštu Nr. 4811-1257 davė sutikimą ir nurodė, kad jis privalo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2011-09-01 patvirtino Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti. Pareiškėjas sąžiningai ir laiku atliko visus teisės aktų nustatytus veiksmus.
Gretimo sklypo savininkė A. Z. pareiškė ieškinį dėl bendrojo naudojimo kelio nustatymo ir kitų reikalavimų. Civilinė byla Nr. 2-403-341/2014 šiuo metu nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme. Pareiškėjas byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ir, jeigu jo reikalavimai bus patenkinti, jis galės iš valstybės išsipirkti žemę, ant kurios pastatyta tvora ir tokiu būdu ją įteisinti. Tada nebūtų pagrindo griauti tvorą. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo reikalavimus byloje palaiko, nes yra galimybė suformuoti kelią valstybei priklausančioje žemėje.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad šiuo metu Vilniaus miesto rajono apylinkės teismas ketina skelbti sprendimą byloje. Ginčo civilinėje byloje dalykas yra susijęs su tuo, kad ieškovė siekia, jog būtų nugriautas jo tvoros kampas ir ten būtų nutiestas kelias. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra sustabdžiusi detaliojo plano tvirtinimo klausimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad iki 2014-01-01 galiojusių Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsnių redakcijų nuostatos, o nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos įtvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigą atlikti savavališkos statybos prevenciją ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis teisės aktų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Statybų valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas, patikrinęs pastatytą tvorą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Vadovaujantis aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatomis surašyti dokumentai, konstatuojantys savavališką statybą. Pareiškėjui 2011-06-02 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-11602-00077, kuriuo pareikalauta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2012-12-31 Reikalavimu Nr. REI-00-131231-00203 pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014-06-30 pašalinti savavališkos statybos padarinius, savo lėšomis nugriauti savavališkai perstatytą tvorą (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-07-15 sprendimu terminas pratęstas iki 2014-09-30.
Mano, kad pareiškėjo prašymas pratęsti terminą galėtų būti tenkinamas, teismui pripažinus, jog skunde nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme, o nurodytas terminas laikytinas protingu, pagrįstu bei užtikrinančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai (b. l. 74). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011-06-02 Savavališkos stybos aktu Nr. SSA-00-110602-00077 (b. l. 25-28) pareikalavo, kad A. J. tuojau pat sustabdytų tvoros statybą ir nevykdytų jokių statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pažymėta, kad pareiškėjas neturi statybą leidžiančio dokumento, numatyto Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 28 dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punkte bei 6 priedo 3.2 papunktyje. Savavališkos statybos aktas surašytas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-05-13 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48 ŽN-(14.48.73)-51.
2011-05-17 pareiškėjas pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydamas leisti išsipirkti 400 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo dalį prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-05-27 raštu Nr. 4811-1257 pranešė, kad įvertinus laisvos valstybinės žemės plotą prie pareiškėjo namo, kuris aptvertas tvora, ir ribojasi su V. B. suprojektuotu, L. P. paveldėtu žemės sklypu, parengus detalųjį planą ir suformavus žemės sklypą, toks laisvas valstybinės žemės plotas gali būti be aukciono parduotas ar išnuomotas pareiškėjui kaip įsiterpęs žemės sklypas. Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir detaliojo plano rengimo pareiškėjui pasiūlė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (b. l. 10-11). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012-08-01 raštu Nr. A33(1)-3908 (b. l. 12) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo kaimynų vyksta teisminis ginčas dėl privažiavimo kelio, nutarta detaliojo plano derinimo procedūrą pristabdyti. Pareiškėjas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais pateikė pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovams L. P. ir Nacionalinei žemės tarnybai, prašydamas priimti teismo sprendimą pagal pateiktą žemės sklypo projektą, pastumiant L. P. žemės sklypo ribas į pietus pagal byloje pateiktą žemės sklypo planą. LITEKO sistemos duomenimis byla iki šiol neišnagrinėta, sprendimas bus skelbiamas 2015-02-10.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013-12-31 surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-131231-00203, kuriuo įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2014-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-06-02 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110602-00077, padarinius – nugriauti medinę tvorą, kurios aukštis nuo 1,3 iki 1,9 m ir apie 33,83 m ilgio bei sutvarkyti statybvietę (b. l. 5). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-07-15 sprendimu Nr. (23.29)RE-246 vykdymo terminas pratęstas iki 2014-09-30.
Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo ir prašymo teismui pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikimo teismui metu ginčo teisinius santykius reglamentavo iki 2014-01-01 galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Pažymėtina, kad savavališkų statybų padarinių šalinimo teisinius santykius nuo 2014-01-01 reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos kaip ir iki 2014-01-01 galiojusiame Statybos įstatyme, t. y. privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Aptartų teisės akto nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali būti elgiamasi dviem būdais – arba įvykdant vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1–3 punkto (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų) reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Pagal aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 3.1 punktą žemesnė nei 2 metrų tvora priskiriama nesudėtingiems I grupės statiniams. Tokiam statiniui, vadovaujantis Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktu statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų statinių statybai neprivaloma parengti statinių projektų ir gauti statybą leidžiančių dokumentų. Pareiškėjui įsigijus dalį valstybinės žemės, kurioje yra savavališkai pastatytas objektas, nebūtų privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimo. Taip būtų pašalinta priežastis, dėl kurio tvoros segmentas yra savavališkas.
Kadangi pareiškėjo statoma tvora yra iki 1,9 m, tai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelę statinys buvo pripažįstamas II grupės nesudėtingu statiniu. Pastabose prie lentelės nurodyta, kad tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Pagal šiuo metu galiojančią STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelę tvora iki 2 m laikoma I grupės nesudėtingu statiniu. Šiuo metu rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje (6 priedo 2.1 punktas). Be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos tvoras galima statyti išvardintais atvejais. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teisės aktus pažeidė dėl to, kad tvorą statė ant kitam savininkui priklausančios žemės.
Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir yra akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012-08-01 rašto, šiuo metu pareiškėjo parengtas detalusis planas pateiktas tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Pagal to paties straipsnio 7 dalį nurodoma, kad, jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už teritorijų planavimo dokumento tvirtinimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą. Pareiškėjas šių veiksmų neatliko, į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją nesikreipė ir toliau treti metai laukia detalaus plano patvirtinimo. Teritorijų planavimo įstatyme nėra numatyta galimybė kelis metus stabdyti detaliojo plano sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam buvo pateiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įteisinti savavališkai pastatytą tvoros segmentą, t. y. įsigyti dalį valstybinės žemės, esančios šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališką statinį, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį skyrių ir prašė leisti padindinti nuosavybės teise valdomą žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog procedūra dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo padidinimo pradėta 2011 m. gegužės mėnesį (b. l. 9), tačiau ji dar nėra baigta, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl teisme vykstančio ginčo, kuris apima ir pareiškėjo tvoros teisėtumo klausimą. Tai reiškia, kad yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, todėl yra pagrindas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į procedūrų, susijusių su savavališkų statybų įteisinimu sudėtingumą ir trukmę, pareiškėjo prašomas reikalavimo įvykdymo pratęsimo terminas laikytinas protingu ir pakankamu, todėl pareiškėjo prašymas pratęsti terminą reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius tenkintinas ir šis terminas pratęstinas iki 2015-09-26, skaičiuojant metus nuo skundo teismui padavimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Prašymą tenkinti.
Pratęsti A. J. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-12-31 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-131231-00203 nustatytą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2015-09-26.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.