Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei V. S. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2017 m. sausio 2 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, akto redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. galiojusi socialinės paramos permokos nustatymo metu; toliau ir – Įstatymas). Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. SP1-969 „Dėl piniginės socialinės paramos V. S.“ priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 5 straipsnis išskiria dvi piniginės socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatyme įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančio asmens pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 20 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama jai skirti socialinę pašalpą. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. SP1-5881 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. atsakovei buvo paskirta ir mokama 101,37 Eur (350,00 Lt) socialinė pašalpa. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. SP1-969 „Dėl piniginės socialinės paramos V. S.“ nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. susidarė 152,04 Eur (525,00 Lt) socialinės pašalpos permoka, nes atsakovė nepranešė Socialinės paramos skyriui, jog nuo 2013 m. lapkričio 27 d. jai paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-2144 atsakovė buvo informuota apie Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. SP1-969 „Dėl piniginės socialinės paramos V. S.“ nustatytą 152,04 Eur (525,00 Lt) socialinės pašalpos permoką, kurią atsakovė įpareigota grąžinti iki 2014 m. birželio 1 d. Atsakovei V. S. buvo išsiųsti Socialinės paramos skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. (23.45.)-SP13-7208 ir Socialinės paramos skyriaus 2015 m. kovo 31 d. raštas Nr. (23.45.)-SP13-2667, kuriais atsakovė raginama grąžinti nustatytą socialinės pašalpos permoką.

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 31 d. atsakovei buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri pradėta mokėti nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Duomenų, kad apie nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą atsakovė informavo Socialinės paramos skyrių, byloje nėra.

Atsakovei išmokėta nedarbo socialinė draudimo išmoka lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu atsirado aplinkybės (pasikeitė jos pajamos), turinčios įtakos jos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Esant nustatytai aplinkybei, jog paramos teikimo laikotarpiu atsakovė per mėnesį Socialinės paramos skyriui nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, neteisėtai gautą pinigų sumą ji turi grąžinti arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nustatyta, jog socialinės paramos teikimo laikotarpiu apie atsiradusiais aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovė per mėnesį Socialinės paramos skyriui nepranešė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. SP1-969 „Dėl piniginės socialinės paramos V. S.“, kuriuo atsakovė įpareigota grąžinti permokėtą 152,04 Eur (525,00 Lt) socialinės pašalpos sumą iki 2014 m. birželio 1 d., laikytinas teisėtu.

Kadangi nustatyta, jog socialinės paramos permoka susidarė dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė nėra grąžinusi permokėtos pašalpos, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai 152,04 Eur piniginės socialinės paramos permokos suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš V. S. 152,04 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 4 ct) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.