Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad gaisro gesinimas yra sudėtinė dalis, taigi nors pareiškėjo pareigybė vadinosi vairuotojo, vis tiek jis vykdė ir gaisrininko funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos Ignalinos rinktinės vado 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. TE-298 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (b. l. 16). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. su prašymu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo kreipėsi į Utenos skyrių (b. l. 81–83). Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus, 2018 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. VPE_SP6E-3 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. D.“, pareiškėjui nuo 2017 m. lapkričio 29 d. neterminuotai paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 85). VSDFV 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. (6.5) I-3823 „Dėl V. D. pateiktų dokumentų persiuntimo“, persiuntė pareiškėjo 2017 m. birželio 18 d. skundą su prie skundo pridedamais dokumentais (b. l. 87, 88–91). Šiame rašte VSDFV paprašė Utenos skyriaus įvertinti pateiktus dokumentus ir spręsti klausimą dėl galimybės perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką šiai pensijai gauti 1991 m. rugpjūčio 12 d.–1997 m. sausio 31 d. laikotarpį. Utenos skyrius 2018 m. liepos 16 d. raštu Nr. (10.16E) R3-19667 „Dėl V. D. dokumentų“, kreipėsi į Tarnybos Ignalinos rinktinę dėl dokumentų pateikimo, prašydama pateikti pareiškėjo tarnybos eigos lapo, kuriame būtų įrašai apie asmens darbą pagal darbo sutartį kopiją bei kitus turimus dokumentus, susijusius su 1991 m. rugpjūčio 12 d. –1997 m. sausio 31 d. laikotarpiu, kopijas (b. l. 109). 2018 m. liepos 17 d. Utenos skyrius gavo iš Tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. (21/18)-14IR „Dėl V. D. dokumentų“ ir papildomų dokumentų kopijas: V. D. tarnybos eigos įrašus bei 1994 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 25 (b. l. 111).

Utenos skyrius, išnagrinėjęs 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjo skundą „Dėl bazinės pensijos priedo dydžio nustatymo vidaus tarnybos leitenantui V. D.“ ir prie skundo pridėtus dokumentus, kuriuo pareiškėjas prašė perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti nustatytą bazinės pensijos priedo dydį, įtraukiant į laiką pensijai gauti pagal darbo sutartį dirbto darbo laikotarpį nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d., skundžiamu 2018 m. liepos 18 d. raštu Nr. (10.34) R3-19970 „Dėl laikotarpio nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. įskaitymo į V. D. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ paaiškino dėl laikotarpio nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. įtraukimo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti įskaitomas, vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 dalimi, išskiriant vidaus tarnybos laikotarpius, įgytus iki ir po 1995 m. sausio 1 d. datos. Nurodė, kad Utenos skyrius darbo laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 31 d. Švenčionių miesto priešgaisrinėje dalyje Darbo sutarties įstatymo pagrindais neįskaitė į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti kaip neatitinkančio Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų (b. l. 115–117).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Utenos skyriaus sprendimu, kreipėsi į VSDFV su skundu, kuriame nesutiko su Utenos skyriaus pateiktomis išvadomis dėl pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. neįskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 148–152).

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5544 „Dėl Utenos skyriaus 2018 m. liepos 18 d. rašto Nr. (10.34) R3-19970“, patikrinusi pareiškėjo pareigūnų pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad Utenos skyrius, įvertinęs šių dokumentų duomenis, priėjo teisingos išvados, jog 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. laikotarpis neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Nurodė, kad Utenos skyrius sprendime teisingai nurodė teisinį reglamentavimą ir motyvus, pagrindžiančius pirmiau minėto laikotarpio neįskaitymą į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, paaiškino aplinkybes, esant kurioms laikotarpis, kuriuo dirbo pareiškėjas sargybos viršininko pareigose (bet ne ilgesnis negu iki 1994 m. gruodžio 31 d.), galėtų būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 9–10).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Utenos skyriaus sprendimo ir VSDFV sprendimo, kuriuo patvirtintas Utenos skyriaus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai į pareiškėjo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitė laikotarpis nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1994 m. kovo 2 d., kai Darbo sutarties įstatymo pagrindais dirbo gaisrinio automobilio vairuotojo pareigose, ir laikotarpis nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., kai Darbo sutarties įstatymo pagrindais ėjo sargybos viršininko pareigas.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 218 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 128 ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“) (toliau – Nuostatai).

Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams ir kariams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reiklų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skiria ir moka Fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga – Utenos skyrius.

Prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmuo turi pateikti Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai (Nuostatų 5 punktas). Pensijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti visus Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus. Vienas iš šių dokumentų – įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame nurodomi visi buvusio pareigūno tarnybos laikotarpiai, įskaitytini į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Pareigūnų ir karių tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu (laikotarpiai po 1995 m. sausio 1 d.) ir 16 straipsnio 3 dalimi (laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d.).

Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnį pareigūnų ir karių tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi tik prilyginti, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikotarpiai Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms, o pagal to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą – į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tik darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Iš pateikto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos šio įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūnų ir karių tarnybos laikas, išimtys. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas savo skunde keliamus reikalavimus grindžia tuo, kad laikotarpiais nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d. nors jis dirbo pagal darbo sutartį (gaisrinio automobilio vairuotojas, paskui – sargybos viršininkas) ir nebuvo statutinis pareigūnas, tačiau faktiškai vykdė ugniagesio (statutinio pareigūno) funkcijas. Pareiškėjo teigimu, jeigu Lietuvos valstybė būtų laiku (iškart visoje šalyje) įgyvendinusi priešgaisrinės apsaugos tarnybų reformą (sukarinimą), tai pareiškėjas statutiniu pareigūnu būtų tapęs anksčiau nei 1997 m. vasario 3 d.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo pareigos buvo įvardintos Švenčionių profesionaliosios priešgaisrinės dalies gaisrinio automobilio vairuotojo pareigomis. Rašytinių įrodymų, kad pareiškėjui, dirbančiam vairuotoju, buvo pavesta eiti gaisrininko pareigas, byloje nėra. Tačiau tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas teigia, kad gaisrinį automobilį vairuojantys asmenys kartu buvo / yra ir gaisrininkai, nes atlieka visas su gaisrų gesinimu susijusias funkcijas, taip pat tvirtino, kad tuo metu vairuotojo funkcijas pareiškėjas vykdydavo iki atvykimo į gaisro vietą, o gaisro vietoje atlikdavo ir ugniagesio (gaisrininko) funkcijas. Byloje esantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. kovo 26 d. raštas Nr. 3-5-436 (3.7-5) įrodo, kad pareiškėjas atliko ir gaisrininko funkcijas. Jame teigiama, kad pareiškėjo eitos pareigos nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono priešgaisrinės tarnybos Švenčionių priešgaisrinėje dalyje atitinka teisės aktuose įvardintą gaisrininko vairuotojo pareigybę darbo sutarties pagrindais (b. l. 29). Ir nors teismui pareikalavus, Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba neturėjo galimybės pateikti teismui dokumentų, įrodančių pareiškėjo užimtų pareigų atitikimą gaisrininko vairuotojo pareigybei jam dirbant darbo sutarties pagrindu, tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaip gaisrinio automobilio vairuotojo darbas buvo priskirtas gaisrininko (ugniagesio) pareigybei.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju tokia situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius. Tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, todėl skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tapačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė skirtingoje padėtyje. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ir dėl lėšų trūkumo. Nors reformą siekta įgyvendinti greičiau, iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukarinti priešgaisrinės apsaugos padaliniai didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), taip pat Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje. Kiti miestai stojo į eilę pagal tam tikrus kriterijus. Vykdant reformą, vietoj likviduojamų Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinių kiekviename rajone (mieste) buvo steigiami nauji padaliniai, t. y. sukarintos priešgaisrinės dalys.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi aptartą aplinkybę, jog profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, o iš esmės dėl valstybės finansinės padėties, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo faktinis tarnybos Švenčionių priešgaisrinėje dalyje laikas 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. kai pareiškėjo vykdoma tarnyba nesiskyrė nuo jau reformuotuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tapačias pareigas ėjusių, pareigūnais jau paskirtų, asmenų vykdomos tarnybos, ji buvo reikalinga Lietuvos valstybei ir buvo nukreipta į tai, kad būtų užtikrinti Lietuvos valstybės piliečių saugumas ir interesai, neteisėtai nebuvo įskaičiuojamas į stažą valstybinei pensijai gauti, nes pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą. Teismo vertinimu, tai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka aptartos Pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties.

Esant minėtam teisiniam reguliavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovas įpareigotinas įskaityti nurodytą laikotarpį (1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d.) į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Tokiu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti Utenos skyriaus skyriaus ir VSDFV sprendimus. Panaikinus juos, atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos valstybinės pensijos dydį ir grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo susidariusį valstybinės pensijos skirtumą nuo 2017 m. lapkričio 29 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3 punktais ir 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (6.5)1-5544 „Dėl VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. liepos 18 d. rašto Nr. (10.34) R3-19970“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2018 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (10.34) R3-19970 „Dėl laikotarpio nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. įskaitymo į V. D. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių į pareiškėjo V. D. ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį valstybinės pensijos skirtumą nuo 2017 m. lapkričio 29 d.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.