Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-501-903/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
T-501-903/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07526-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-501-903/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07526-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.10.12 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorei N. Ž.,Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovui S. L.,asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. V. gynėjui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, pripažinus, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, A. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartimi Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymas dėl A. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose atmestas.

Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. spalio 4 d. gautas Klaipėdos psichikos sveikatos centro raštas, kuriame nurodyta, jog įstaiga negali užtikrinti A. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo nes 2020 m. lapkričio 30 d. A. V. atvykęs pas apylinkės psichiatrą atsisakė gydytis Klaipėdos psichikos sveikatos centre, kadangi, jo manymu, jis yra sveikas. 2021 m. liepos mėnesį asmuo telefonu informavo, kad yra išvykęs gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovas paaiškino, kad teismo sprendimas nuo pat pradžių neturėjo jokio poveikio A. V.. Jis sprendimo nevykdė ir interpretavo viską savaip. Tam tikrą laiką dėl gydymo lankėsi pas socialinį darbuotoją, tačiau vėliau joks gydymas netaikytas. Su A. V. bendrauta tik telefonu. Paskui jis išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), po to grįžo, paskui vėl čia Lietuvoje įsidarbino. Kadangi ta priemonė neturi jokio poveikio, nes A. V. elgesys nepasikeitė, jis tai ignoruoja ir savaip interpretuoja, siūlo tą priemonę panaikinti. Priemonės neįmanoma įgyvendinti. Gydytoja teigė, kad A. V. gydymas būtų reikalingas, bet jis su tuo nesutinka ir atsisako. A. V. mes nematome, jis yra išvažiavęs, nesilanko, todėl gydytojas šiuo metu net negali įvertinti jo būklės. A. V. pas gydytoją paskutinį kartą buvo 2020 m. lapkričio 30 d., o pas socialinį darbuotoją gal dar buvo atvykęs kelis kartus. Po 2021 m. kovo 29 d. su A. V. porą kartų per mėnesį pabendrauta telefonu. Į centrą atvykęs nebuvo. Kad jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) paskambinęs pranešė pats, jokių dokumentų nepateikė. Iš pokalbių jis visą laiką atrodo taip pat, jis kalbėjo, kad dirba, bet yra tam tikri kambariokai, kurie nesitvarko ir juos reikia auklėti dėl tvarkos, lyg ir kažkoks konfliktas įvykęs, todėl perėjęs į kitą darbą. Jis konfliktuoja su aplinka, nes jo toks būdas ir tokios charakterio savybės. Kol kas iš policijos nesame gavę pranešimų apie administracinius pažeidimus. Anksčiau pati mama buvo aktyvi ir todėl jis buvo hospitalizuotas į psichiatrijos kliniką, bet kaip supratau, jis labai kovingas ir raštingas, kovoja už savo teises, niekas nenori tokių klientų ir pacientų turėti, tai nuo to tolesnio proceso kaip supratome ir pati mama atsiribojo, nes toliau ji nesikreipė ir nesidomėjo. A. V. mano, kad buvo nepagrįstai paguldytas, jam nieko nereikia, jis yra sveikas žmogus ir jam su psichika viskas gerai. Tokie žmonės gyvena, jis bando dirbti, rodo kažkokias pastangas, tai gal su tokiomis charakterio savybėmis prisitaikys ir galės gyventi. Kokios gali būti nesigydymo pasekmės prognozuoti yra labai sunku. Jo problema yra išreikšta su tais raštų rašymais institucijoms. Tas konfliktas įvykęs buityje irgi nėra labai didelis nusižengimas, bet nevartojant tų vaistų jis išlieka toks kovotojas ir raštų rašytojas. Jis taip pat yra konfliktiškas, su juo bendrauti yra labai sudėtinga, jis tuojau eina į konfliktą, į savo teisių žinojimą, savaip interpretuoja įvairius dalykus, savaip interpretavo ir šį priverstinį gydymą, kadangi buvo parašytas priverstinis stebėjimas, tai jis pasakė: „man gydymas nereikalingas, jūs mane stebėkite“. Pagrindo inicijuoti jo hospitalizaciją kol kas nebuvo. Kovo mėnesio nutartį mes su juo aptarėme, bet jis ką nori, tą girdi. Jei yra gydymo nutraukimas susirenka komisija, jei yra pratęsimas dažniausiai – gydytojų konsultacinė komisija. Jo nusikalstamumo rizika nėra padidėjusi. Vieną kartą jis buvo atvykęs pas gydytoją, sakė, kad blogai miega. Gydytojai išrašius vaistus, jis po kiek laiko atėjo ir pasakė, kad jį apgavo ir per jam prievartą išrašė vaistus. Su juo bendraujant, keliant įtampą, tas jo konfliktiškumas didėja, t. y ir iš kabineto yra išėjęs, ir pakėlęs balsą prieš gydytoją, bet žinant jo elgesį ir jo neprovokuojant, mes su juo gana draugiškai pasikalbame. Bet diskutuojant su juo apie jo probleminį klausimą, konfliktas yra užprogramuotas. Yra rizika, kad jis gali panaudoti smurtą prieš kitą, jį suerzinusį asmenį, bet kiek jis lankėsi nebuvo nieko užfiksuota. Jis yra adekvatesnis, suprantantis darbo santykius. Jo būsena nėra neadekvati, nėra taip, kad jis girdėtų balsus, tik jis yra labai įtarus ir situacijų vertinimai yra iš savo pozicijos labai savotiški. Šiandien jis išsako atnaujintą žodinę poziciją dėl gydymo nutraukimo, nes jie negali pateikti prašymo nutraukti gydymą, kadangi A. V. realiai nematė ir todėl negalėjo pasakyti ką siūlo. Negali šios priemonės įgyvendinti, tai, galima sakyti, yra svarbiausia priežastis. Dėl griežtesnės priemonės jau buvo teikę prašymą, be to, nėra naujų nusikaltimų, taip pat nepastebėta A. V. agresyvesnių veiksmų, todėl nemato pagrindo griežtesnei priemonei. Prašymo panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę pagrindas būtų tas, kad išnyko reikalas ją taikyti.

Teismo posėdžio metu prokurorė bei A. V. gynėjas neprieštaravo, kad A. V. būtų panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą.

A. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą teikimą nagrinėti jam bei jo šeimos nariams nedalyvaujant. Esant išdėstytam, teikimas išnagrinėtas nedalyvaujant A. V. bei jo šeimos nariams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnis numato, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Be to, BK 98 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Iš teikime nurodytų duomenų bei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovo paaiškinimų matyti, kad A. V. bendraudamas yra pakankamai adekvatus, ir nors jaučiamas jo susierzinimas ginčytinose situacijose, tačiau fizinio smurto protrūkių nėra užfiksuota, taip pat nėra gauta duomenų apie A. V. neadekvatų ir agresyvų elgesį viešojoje erdvėje ar pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracinio nusižengimo bylas dėl smurto, be to, A. V. įsidarbino ir dirba. Esant tokioms aplinkybėms, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo A. V. tenkintinas, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis naikintina, išnykus A. V. pavojingumui ir reikalui taikyti tokią priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi A. V. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus