- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2-6219-894/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02287-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- A. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo civilinėje byloje iki ieškinio pareiškimo, atsakovas A. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-02-05 teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teisme, kuriame ieškovė prašo: įpareigoti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įleisti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turto vertintojus su pareiškėja E. V. ir suteikti galimybę apžiūrėti visą butą.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad pareiškėja E. V. nori kreiptis į teismą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi jai ir A. V. (toliau ir - Atsakovas) po 1/2 dalį priklausančiame bute ilgą laiką negyvena, todėl tikslingiausia atidalinti butą ir priteisti pareiškėjai piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovės buto dalį. Pažymėjo, jog norint pateikti ieškinį teismui, būtina nustatyti dabartinę nekilnojamojo turto vertę, tačiau atsakovas piktybiškai neleidžia turto vertintojui atlikti buto apžiūros, dėl ko ieškinio padavimo procedūra pasunkėja ir tampa nebeįmanoma, nes nežinoma ieškinio kaina. Anot pareiškėjos, atsakovas atsisakė į butą įleisti UAB „OBER-HAUS“ turto vertintoją bei pačią pareiškėją su dukra. Pareiškėja nurodė, jog neleisdamas turto vertintojams atlikti turto apžiūros bei vertinimo, atsakovas siekia trukdyti bylos iškėlimo procesui ir tolimesniam ginčo sprendimui. Prašyme nurodoma, jog šiuo metu atsakovas yra pateikęs teismui reikalavimą dėl mokesčių už butą priteisimo iš pareiškėjos, yra priimtas teismo įsakymas, pateikti prieštaravimai. Pareiškėja akcentuoja, jog būtina kuo skubiau atlikti turto vertinimą, kad būtų galima operatyviai, koncentruotai vienoje byloje išspręsti teisinius ginčus dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestinas.
Įrodymų užtikrinimas yra įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys neįmanoma arba sunku. Prašymą užtikrinti įrodymus teismui galima pateikti tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek jau jį padavus. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.).
Dėl paminėto, darytina išvada, kad įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą yra svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, reglamentuojančios įrodymų užtikrinimą, numato tik prašomų užtikrinti įrodymų pateikimą teismui, darytina išvada, jog CPK 221 straipsnio pagrindu įrodymai neužtikrintini kitokiu tikslu.
Teismas pažymi, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl buto, esančio Saulės g. 6-39, Linksmakalnio k., Kauno r., vertinimo paslaugų suteikimo į turto vertintoją. Teismas, pažymi, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo informuotas apie numatomą atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą ir trukdė jį atlikti, į bylą pateikta nėra.
CK 4.80 str. 2 d. nustatyto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ši įstatymo nuostata įtvirtina išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, t. y. bendraturčių bandymą taikiai susitarti dėl atidalijimo būdo nesikreipiant į teismą. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir atsakovas nesutiko su pareiškėjos siūlomu konkrečiu nuosavybės atidalinimo būdu. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja yra kreipusis į bendraturtį su pasiūlymu dėl bendro turto atidalijimo būdo. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog tenkinus prašymą, pareiškėja per 14 dienų terminą privalo pateikti teismui ieškinį. Nepateikus įrodymų, kad pareiškėja dar nėra pasinaudojusi CK 4.80 str. 2 d. numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, t. y. bendraturčių bandymu taikiai susitarti dėl atidalijimo būdo nesikreipiant į teismą, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados apie būsimą ieškinio teismui pateikimą.
Prašyme nenurodyta aplinkybės ir nepateikti įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai pateikti jai reikalingus įrodymus (turto vertinimo išvadą) vėliau taps negalima arba tokių įrodymų pateikimas pasunkės. Be to, pareiškėjos prašyme nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad yra iškilusi grėsmė jos nurodomiems įrodymams gauti. Teismas pažymi, jog tik esant išimtinėms aplinkybėms, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo pagalbos, siekiant surinkti įrodymus (CPK 221–223). CPK 221 straipsnio nuostatos patvirtina, kad įrodymų užtikrinimas savo pobūdžiu gali būti prilyginamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutui, todėl toks prašymas dėl įrodymų užtikrinimo galėtų būti sprendžiamas ir sustabdžius bylą (CPK 166 straipsnio komentaras).
Spręstina, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra kilęs pavojus bylai reikšmingiems įrodymams neišlikti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu teismas šalių prašymu gali skirti buto įvertinimo ekspertizę. Jeigu atsakovas įrodymus atsisakytų geranoriškai pateikti, pareiškėja galėtų pasinaudoti CPK 199 straipsnyje įtvirtintu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas penkiasdešimt septynių eurų žyminis mokestis. Duomenų, kad pareiškėja sumokėjo CPK 80 str. 5 d. numatytą žyminį mokestį – nėra.
Vadovaujantis nurodytais motyvais pareiškėjos prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pateikimo, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.