Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. V. atstovo advokato S. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 24 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, UAB „R“ (duomenys pakeisti), esančios adresu J. J. g. 17, Vilniuje, direktoriumi, nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti su darbuotoju A. A., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2011-11-18, o apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau-Sodra) pranešė 2011-12-07, su darbuotoju P. B., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2011-11-18, o apie jo įdarbinimą Sodros teritoriniam skyriui pranešė 2011-12-22, su darbuotoju V. A., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2012-12-16, o apie jo įdarbinimą Sodrai pranešė 2011-12-20, su darbuotoju I. Č., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2011-12-22, o apie jo įdarbinimą SODRAI pranešė 2011-12-23, su darbuotoju J. C., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2011-12-16, o apie jo įdarbinimą SODRAI pranešė 2011-12-20, su darbuotoju P. P., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2011-12-22, o apie jo įdarbinimą SODRAI pranešė 2011-12-23, su darbuotoju L. S., kuris įmonėje pradėjo dirbti 2011-12-16, o apie jo įdarbinimą SODRAI pranešė 2011-12-20, su darbuotoja A. K., kuri įmonėje dirbo nepasirašiusi darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta SODROS teritoriniam skyriui nuo 2012 metų vasario 1 d. iki 2012 metų vasario 14 d.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, nors ir nebuvo laiku pranešta apie dirbančiuosius Sodrai, tačiau mokesčiai už įdarbintus asmenis buvo mokami laiku nustatyta tvarka. Pažymi, apylinkės teismas, neįvertino tų aplinkybių, jog, sudarius darbo sutartis su A. A., P. B., V. A., J. C., P. P., L. S. ir A. K., SODRAI buvo pranešta neženkliai praleidus terminą. Akcentuojama, jog A. K. UAB „R“ (duomenys pakeisti), nedirbo, su ja tik buvo tartasi dėl darbo BUAB „RNT“ (duomenys pakeisti),, kurios veiklos vieta sutampa su UAB „R NT“ (duomenys pakeisti),, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog, teismui priėmus skundžiamą nutarimą, buvo pasibaigę administracinei nuobaudai skirti terminai, t.y. nuo pažeidimo padarymo dienos jau buvo praėję 6 mėnesiai. Pažymi, kad apylinkės teismas termino skirti administracinę nuobaudą klausimo neišsprendė. Anot apelianto, pirmosios instancijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

A. V. atstovo advokato S. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, patikrinęs įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, pagrįstai konstatavo, jog A. V. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Bylos duomenų visumoje apeliaciniame skunde pateikta versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia A. V. palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Apklaustas teismo posėdyje A. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad UAB „Radiolinija NT“ A. K. įdarbinta nebuvo, šioje įmonėje A. K. jokių veiksmų, susijusių su darbinėmis funkcijomis neatlikinėjo. A. V. teigimu, nėra nei vieno apskaitos dokumento, kuriame būtų duomenys, jog A. K. dirbo buhalteriu. A. K. dirbo kitoje įmonėje, o būtent UAB „Radiolinija“ buhalterės pareigose, su ja buvo sudaryta darbo sutartis bei konfidencialios informacijos neatskleidimo sutartis. A. V. patvirtino, kad jis dirba UAB „R“ (duomenys pakeisti), direktoriaus pareigose, kurios buveinės vieta Jasinskio g., Vilniuje. UAB „R NT„(duomenys pakeisti), veiklos pobūdis - elektroninių prietaisų projektavimas, jų gamyba ir prekyba. ATPK protokole nurodyti asmenys – A. A., P. B., V. A., I,Č., J. C., P. P., L. S., A. V. yra žinomi, šie asmenis dirbo UAB „R“ (duomenys pakeisti), projektavimo skyriuje. Atsakant į teismo klausimą, A. V. nurodė, kad asmuo pageidavęs įsidarbinti bendrovėje dalyvaudavo atrankos konkurse. Po atrankos su darbuotoju buvo derinamos darbo sutarties sąlygos, asmeniui sutikus su pasiūlymu, buvo sudaroma darbo sutartis. Papildomai darbuotojui susipažinimui bei pasirašymui buvo pateikiami šie dokumentai - konfidencialios informacijos neatskleidimo sutartis, materialinės atsakomybės sutartis ir pareiginė instrukcija. Nuo 2011 m. gruodžio vidurio atsirado galimybė elektoriniu būdu (Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema toliau EDAS) pateikti duomenis Sodrai apie įdarbintus asmenis. Šių duomenų perdavimą Sodrai buvo pavesta atlikti buhalterei, kurį pradėjo duomenis perdavinėti. A. V. teigimu, neturint galimybės duomenis apie įdarbintus asmenis perduoti elektroniniu būdu, šie duomenys buvo perduodami pavėluotai, tačiau, A. V. manymu, visi privalomi mokesčiai valstybei buvo sumokėti, jo ATP protokolas surašytas nepagrįstai.

A. V. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1d., patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2012 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0657-0240 (b.l. 2-3), darbo inspekcijos 2012-05-28 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA-0657-0200 (b.l. 4-5), Sodros atlikto patikrinimo duomenys, kurio metu nustatyta, kad Sodros duomenimis UAB „R NT“ (duomenys pakeisti), dirbančiųjų sąraše, susijusių su aukščiau minėtais asmenimis, EDAS sistemoje buvo užfiksuoti tik gavus atitinkamus pranešimus iš bendrovės (b.l. 12-15, 17, 19, 21, 24-25), darbo sutarčių kopijos, kuriose nurodytas darbuotojų darbo dienos trukmė, darbo užmokestis, apmokėjimo sąlygos ir kt. (b.l. 26-41), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l. 43-50), M. L., A. A., A. K. paaiškinimai, duoti darbo inspekcijoje (b.l.70, 71, 75), taip pat patvirtinti teismo posėdžio metu, liudytojų P. B., V. A., I. Č., P. P., L. S., J. C. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. Z. parodymų, ji UAB „RNT“ (duomenys pakeisti), buhalterės pareigose dirbo iki 2011-12-21, tuo metu bendrovei vadovavo A. V.. Tvarkant apskaitą, susijusią su naujų darbuotojų priėmimu į darbą ir šių duomenų pateikimu Sodrai, bendrovėje nebuvo laikomasi galiojančių darbo kodekso normų. Darbo kodekso reikalavimų nebuvo laikomasi, nes reikėjo vykdyti įmonės veiklą, mokėti atlyginimus darbuotojams. Nauji į UAB „R NT“ (duomenys pakeisti), priimti darbuotojai, kaip pvz. A. A. ir kiti asmenys, nurodyti ATP protokole, pradėjo dirbti, nesudarius su jais darbo sutarčių, nes direktorius A. V. dažnai darbo reikalais išvykdavo į komandiruotes, jis laiku (t.y. naujo darbuotojo pirmą darbo dieną) darbo sutarčių nepasirašinėjo, šias sutartis A. V. pasirašinėjo atbulinėmis datomis, o, nesant jo parašo, duomenys Sodrai negalėjo būti perduodami. Kaip nurodė liudytoja J. Z., kai kurias darbo sutartis A. V. pasirašė net po 2-3 savaičių, kai darbuotojai jau realiai dirbo, o, tik gavus jo parašą, duomenys buvo pateikiami Sodrai. Ji turėjo galimybę elektroninių paštu EDAS pranešti Sodrai, turėjo prisijungimo kodus, tačiau duomenų neperduodavo laiku dėl jos aukščiau nurodytų priežasčių. Nauji darbuotojai į UAB „RNT“ (duomenys pakeisti), buvo priimami ir atleidžiami, derinant šį klausimą su vadovu A. V..

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojai A. A., P. B., V. A., I. Č., J. C., P. P., L. S., A. K. nuosekliai nurodė, kad, planuojant įsidarbinti UAB „R NT“ (duomenys pakeisti),, su įsidarbinimu susiję klausimai buvo derinami su minėtos bendrovės direktoriumi A. V.. Su juo buvo derintos darbo sąlygos, t.y. buvo sutarta dėl darbų apimties, dėl apmokėjimo už atliktą darbą, mokėjimo laikotarpis bei darbo objektas. Minėti liudytojai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad darbinės funkcijas atliko adresu Jasinskio g, Vilniuje. Aplinkybę, kad šie darbuotojai realiai dirbo, patvirtino liudytoja J. Z., nurodydama, jog minėti asmenys dirbo UAB „R NT“ (duomenys pakeisti),, gamino produkciją ir jų darbo laikotarpiai yra pažymėti bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Be to, byloje A. K. nurodė, jog ji, dirbdama UAB „RNT“ (duomenys pakeisti), buhaltere, bendravo su Muitinės departamento prie LR FM bei su banko „S“ (duomenys pakeisti), darbuotojais (b.l. 61-62, 133, 141), jai buvo suteiktas kodas prisijungti prie UAB „R (duomenys pakeisti), NT“ sąskaitų, kurio pagalba ji turėjo galimybę tvarkyti sąskaitos balansą ir išrašus, įvairių pavedimų formavimą, sąskaitos likučius ir pan., kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad A. K. realiai atliko UAB „R NT“ (duomenys pakeisti), buhalterės darbo funkcijas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3799-852/2012 (b.l. 6-7), ieškovės A. K. ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo UAB „Radiologija NT“ priteistas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-02-14. Teismas sprendime pažymėjo, jog A. K., dirbdama bendrovės buhaltere, tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu, kuris, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, įvardijamas kaip nelegalaus A. K. darbo laikotarpis. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog A. A., P. B., V. A., I. Č., J. C., P. P., L. S., A. K., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai įdarbino A. V., t.y. jis, kaip UAB „RNT“ (duomenys pakeisti), direktorius, leido R. A., A. A. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d., P. B. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., V. A. nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d., I. Č. nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d., J. C. nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d., P. P. nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d., L. S. nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d., dirbti UAB „RNT“ (duomenys pakeisti), įvairius darbus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, o A. K. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. leido dirbti bendrovėje, nesudarius su ja darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Pažymėtina, kad tai, jog nebuvo laikytasi pranešimo apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ATPK 41³ str. 1 d. kilti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. paskirta nuobauda yra per griežta bei kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė jam Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad byloje A. V. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, nustatydamas nubaustajam skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jo asmenybę (anksčiau nebaustas administracine tvarka) ir paskyrė ATPK 41³ str. 1d. sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tik parenkant nubaustajam administracines nuobaudas sankcijos ribose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, nenustatyta pagrindo, skiriant A. V. nuobaudą, taikyti išimtį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad darbo sutartys su asmenimis buvo sudarytos, tik nežymiai pavėluota apie jas pranešti Sodrai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro išimtinių aplinkybių, dėl kurių buvo galima svarstyti švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą ATPK 30¹ str. pagrindu.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad administracinė nuobauda A. V. paskirta, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-25 nutarimą nubaustojo A. V. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priėmė skundžiamą nutarimą, pasibaigus administracinei nuobaudai skirti terminui, t.y. nuo pažeidimo padarymo dienos jau buvo praėję 6 mėnesiai.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

Apygardos teismas pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas (nelegalus darbas) yra trunkamasis. Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuobauda už šį pažeidimą turi būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo.

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas, dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1494/2007, N556-594/2008, N575-1253/2010, N575-612/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės darbo inspekcijos 2012-03-30 nutarimu A. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas buvo pratęstas iki vienerių metų, t.y. dėl A. A. iki 2012-11-18, P. B. iki 2012-11-18, dėl V. A. iki 2012-12-16,I. Č. iki 20112-22, J. C. iki 2012-12-16, P. P. iki 2012-12-22, L. S. iki 2012-12-16, t.y. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, dar nepasibaigus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b.l. 95).

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad A. V. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 24 000 Lt bauda. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. atstovo advokato S. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.