Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Terrus“ atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Terrus“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Terrus“ priklausančios transporto priemonės MERCEDES BENZ ML550, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio deklaracijoje vairavusio asmens duomenys nenurodyti, valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre duomenų apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, nėra. Bylos duomenimis transporto priemonė MERCEDES BENZ ML550, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje yra pateikta 2002 m. kovo 29 d. paslaugų tiekimo sutartis Nr. 11, kurios pagrindu ieškovas ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas susitarė, kad bendrovė įsipareigoja atlikti teisės aktuose ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėjimą, o ieškovas įsipareigoja bendrovei kompensuoti faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 541,88 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis tarp ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p., kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo išmokėtą 430,98 EUR draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į atsakovę 2019 m. spalio 29 d., 2020 m. sausio 2 d., su pretenzijomis dėl padarytos žalos atlyginimo regreso teise. Bylos duomenimis, atsakovė su ieškovu atsiskaitęs nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Terrus“ priklausančios transporto priemonės MERCEDES BENZ ML550, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio MERCEDES BENZ ML550, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens duomenys nėra žinomi. Kadangi transporto priemonė MERCEDES BENZ ML550, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kompensavęs ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą 430,98 EUR draudimo išmoką, įgijo atgręžtinę teisę reikalauti atlyginti išmokėtą draudimo išmoką iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Terrus“. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, ieškovo reikalavimo ir jo dydžio neginčijo. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 430,98 EUR nuostolių atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Terrus“ atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Terrus“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 430,98 EUR (keturis šimtus trisdešimt eurų devyniasdešimt aštuonis euro centus) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (430,98 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.