- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2YT-1233-292/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00655-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T., L. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. T. ir E. T. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad I. T. po sutuoktinio J. T. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji su J. T. gyveno santuokoje. 2011-01-25 su sutuoktiniu buvo sudarę testamentą, pagal kurį po sutuoktinio mirties ji tampa viso jo turto paveldėtoja. Sutuoktinis J. T. mirė(duomenys neskelbtini). Po jo mirties jo palikimą sudaro žemės sklypo dalis ir jame esančių pastatų dalis. Manė, kad po sutuoktinio mirties ji tapo jo palikimo savininke, todėl su jo palikimu elgėsi kaip su nuosavu turtu. Kadangi notarė pasakė, kad po sutuoktinio mirties visas jo turtas pereina kitam sutuoktiniui automatiškai, todėl nesikreipė dėl turto paveldėjimo pagal testamentą. Vėliau išsiaiškino, kad tapti sutuoktinio palikimo savininke neužtenka turėti testamentą ir notarų registro patvarkymą, o dar reikia palikimą priimti. Manydama, kad po sutuoktino mirties ji jau yra jo palikimo savininkė, įstatymų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo sutuoktinio mirties, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir jam nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi 0,0585 ha žemės sklype, esančiame gyvenamajame name adresu(duomenys neskelbtini), naudojosi namu ir žemės sklypu, iš savo pensijos apmokėjo už visas teikiamas paslaugas (už elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą), naudojosi name likusiais baldais, virtuvės ir stalo indais, elektrotechnika. Mirusio vyro drabužius atidavė organizacijai ,,Caritas“, o jo žiedą atidavė dukrai L. Priėmusi mirusio sutuoktinio palikimą, nori parašyti testamentą, kuriuo turimą turtą paliktų abiem vaikams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 36-37) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra pareiškėjos sūnus. Jo tėtis J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma apie tėvų 2011-01-25 sudarytą testamentą, žinomas ir jo turinys, kad vienam iš tėvų mirus, mirusiojo palikimas atitenka liekančiam gyventi vienam iš tėvų. Po tėvo mirties motina liko gyventi ir šiuo metu gyvena name, esančiame(duomenys neskelbtini), naudojasi namu ir žemės sklypu, esančiu šalia jo, bei name esančiais daiktais. Tėvo drabužius atidavė organizacijai Caritas“,
jo žiedą atidavė savo dukrai L., o jo laikrodį – jam. Jis buvo nuvykęs pas notarą ir į Registrų centrą, kur jam pasakė, kad dėl palikimo priėmimo nieko daryti nereikia. Mano, kad motina tėvo palikimą po jo mirties priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (b. l. 35, 38, 39), gautas jos prašymas procesinius dokumentus siųsti jos broliui E. T., kaip jos įgaliotam asmeniui (b. l. 39). Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 38) nurodė, kad sutinka su pareiškėjos, kuri yra jos motina, prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. T. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. mirė(duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Mirusiojo turto įpėdinė pagal testamentą yra jo sutuoktinė I. T. (b. l. 6, 8-9). Prieš J. T. mirtį sutuoktiniai I. T. ir J. T. 2011-01-25 sudarė testamentą, kuriuo I. T. visą savo turtą palieka savo sutuoktiniui J. T., o J. T. savo visą turtą palieka sutuoktinei I. T.. Testatoriai susitarė, kad mirus pragyvenusiam sutuoktiniui, turtas paliekamas sekančiai: žemės sklypą su visais jame esančiais pastatais, esančiais(duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai L. T., visa kitą jiems priklausantį, šiame testamente nenurodytą turtą, išskyrus paliekamą turtą adresu(duomenys neskelbtini), palieka lygiomis dalimis vaikams E. T. ir L. T. (b. l. 8-9). Duomenų, kad paveldėjimo byla po J. T. mirties būtų užvesta, byloje nėra. Po J. T. mirties atsirado palikimas – 0,0585 ha žemės sklypas su visais jame esančiais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12, 13, 14-15). Pareiškėja namų valda rūpinasi, ją prižiūri, savo lėšomis tvarko, moka visus privalomus mokesčius (b. l. 16-23).
Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiojo J. T. palikimą. Suinteresuoti asmenys E. T. ir L. T. neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą po jų tėvo mirties (b. l. 36-37, 38). Suinteresuotas asmuo E. T. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos sutuoktinio palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. T. mirties jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldėjo mirusiojo J. T. sutuoktinė I. T..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po J. T. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors I. T. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio J. T. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 6,90 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.