- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-444-4106-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 16 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 9.50 val., kelio Klaipėda – Liepoja 12 kilometre vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Teismas nurodė, jog pastarojo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 30 parų administracinį areštą - teismas pažymėjo, jog atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau asmuo turi 6 galiojančias nuobaudas, skirtas pagal ATPK 129 straipsnį (3 pažeidimai), 126 straipsnio 1 ir 2 dalis, 128 straipsnio 1 dalį, už ankstesnius pažeidimus skirtos baudos nėra sumokėtos.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu, A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti ir skirti jam baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog paskutinį kartą pažeidimą padarė 2006 m. birželio mėnesį, kitų pažeidimų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Pažymi, jog areštas labai sukomplikuotų jo gyvenimo perspektyvas ir galimybę siekti karjeros, nes yra Vakarų Lietuvos verslo kolegijos programavimo kompiuteriams specialybės 2 kurso studentas, o šiuo metu kaip tik prasideda pavasario egzaminų sesija. Dėl nesumokėtų baudų paaiškina, jog dirba dvejose darbovietėse, baudos dalimis išskaičiuojamos iš jo darbo užmokesčio, o paskyrus areštą jam grėstų ne tik pavojus netekti abiejų darbų, bet ir baudų mokėjimas pasidarytų neįmanomas, taip pat netektų galimybės finansuoti savo studijų. Nurodo, jog jam paskirtas maksimalus nuobaudos dydis, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl mano, kad ji per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui. Pažymi, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. kaltė, padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
A. M. administracinio teisės pažeidimo neneigia, o tik siekia nuobaudos rūšies pakeitimo, t. y. arešto pakeitimo į baudą.
ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi nuobauda – areštas - todėl nuobauda nekeičiama. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo nuo 2003 m., t. y. dar neįgijęs teisės vairuoti, ėmė pažeidinėti KET reikalavimus ir iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo buvo baustas tik už ypatingai šiurkščių – vairavimą neblaiviam (2 kartus baustas), vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti (tris kartus baustas) – pažeidimų padarymą (b. l. 12 – 14). Iš į bylą pateiktos policijos įskaitos suvestinės matyti, jog už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus asmeniui skirtos baudos, kurios nuo pažeidimų darymo neatgrasė, be to, baudos iki šiol nesumokėtos. Apeliantas teigdamas, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti, nurodo, kad baudos išskaitomos iš jo darbo užmokesčio, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Pareigą sumokėti paskirtą baudą turi pažeidėjas (ATPK 313 str.), o iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo šios pareigos savanoriškai neatliko, todėl nutarimai skirti baudą persiųsti vykdyti antstoliui, kas tik patvirtina, jog apeliantas vengia savo atsakomybės.
A. M. skunde teigia, jog skirtas areštas sukomplikuos jo gyvenimą, nes mokosi ir dirba, tačiau tai nenusveria nuobaudos individualizavimui nustatytų svarbių aplinkybių – pažeidėjo asmenybės, pažeidimo pobūdžio. Be to, ATPK nedraudžia tokiais atvejais skirti areštą, o iš to galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo nuobaudai keisti, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliantas teigia, jog dirba dviejuose darbuose, tačiau teismui duomenų apie gaunamo darbo užmokesčio dydį nepateikė, todėl teismas neturi galimybės spręsti, ar asmuo šioje situacijoje yra pakankamai mokus. Taigi nuobaudos keitimas į baudą ir dėl šios priežasties netikslingas.
Apeliantas taip pat pabrėžia, jog paskutinį kartą pažeidimą padarė 2006 m. birželio mėnesį, kitų pažeidimų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Šiuo aspektu pastebėtina, jog paskutinis pažeidimas padarytas daug vėliau, t. y. 2007 m. birželio 3 d., už ankstesnius KET pažeidimus skirtos nuobaudos neįvykdytos, todėl nuobaudos yra galiojančios, o asmuo pagrįstai laikytinas baustu (ATPK 36 str.).
Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo nuoširdaus gailesčio pažymėtina, jog lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo išnagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo surašant administracinio pažeidimo protokolą nepažymėjo, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismui nurodoma tokia aplinkybė lengvinančia nelaikytina.
Taigi remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog efektyviausia nuobauda, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, turint omeny apelianto jauną amžių (1986 m. gimimo), dėl ko nuobaudų prevencinis ir auklėjamasis poveikis ypatingai aktualus, yra maksimalios trukmės areštas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo paskirta nuobauda proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.