Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Špūrui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys G. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-01-28 sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-820 neteisėtu ir nepagrįstu;

2) Įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atnaujinti 1,2628 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) organizavimo procedūras ir priimti sprendimą projekto rengimui, nustatyti ir pareiškėjui pateikti reikalavimus projekto rengimui.

Paaiškino, kad pareiškėjas su broliu (G. A.) 2014-08-29 prašymu Nr. 48FP-6580, kaip privataus žemės sklypo bendrasavininkai, kreipėsi į atsakovą prašydami organizuoti 1,2628 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) (toliau – ir Projektas) rengimą. Pareiškėjui buvo įteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014-10-22 rašto Nr. A33(1)-7619-(4.22) kopija, adresuota atsakovui, kuriame nurodyta, kad Administracija nepritaria Projekto rengimui, nes ginčo žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Pareiškėjas su 2014-11-14 prašymu Nr. 48FP-8981 kreipėsi į atsakovą prašydamas pradėti rengti Projektą, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 26 punkto nuostata. Atsakovas skundžiamu 2015-01-28 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-820 atsisakė tenkinti prašymą.

Pagrįsdamas nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus nurodė, jog Administracijos 2014-10-22 atsakymas Nr. A33(1)-7619-(4.22), kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, o ginčo žemės sklypo pertvarkymas, pareiškėjo pirminiame prašyme aprašytu būdu, neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 ir 2 dalimis bei Žemės įstatymo 24 str., nurodydamas, kad nei viena iš paminėtų nuostatų neriboja galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pagal žemės valdos projektus neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, jei tai atitinka bendrojo plano sprendinius. Tuo tarpu ginčo sklypas yra Bendrojo plano 2E3S-2 Urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių konkretizavimo tome ir yra priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui. Pareiškėjo teigimu, Administracijos 2014-10-22 sprendimas nepritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui ir atsakovo skundžiamas sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 18–21) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Dėl pareiškėjo argumentų nurodė, jog NŽT skyrius rengdamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą neturi pagrindo nesivadovauti atsakingos institucijos, šiuo atveju Administracijos pateiktu sprendimu ir pažeidžiant Taisyklių 26 punkto nuostatas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo informuotas apie Administracijos 2014-10-22 sprendimą ir turėjo teisę šį sprendimą apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovo teigimu, neturint Administracijos sutikimo rengti Projektą, NŽT skyrius pagrįstai nutraukė projekto rengimo procedūrą.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 29–31) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog Bendrasis planas ginčo sklype nenumato gyvenamųjų pastatų statybos. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d., priešingai, nei teigia pareiškėjas yra taikoma tik esant atvejui, numatytam šio įstatymo 20 str. 1 dalyje. Nurodė, jog pagal Bendrąjį planą ginčo žemės sklypas yra funkcinio prioriteto – vyruojančios miško ūkio paskirties žemės zonoje. Todėl, kol pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypo naudojimo būdas nėra numatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniuose, specialiojo plano sprendiniuose, tol pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo ir vykdyti namų statybos negalima. Priešingu atveju būtų pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 ir 2 dalis bei Žemės įstatymo 24 str. 2 dalis..

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimo (b. l. 23–24) argumentais prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodė, kad sklypas priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui, todėl Projektas neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-01-28 sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104)-820 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus – atnaujinti 1,2628 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) organizavimo procedūras ir priimti sprendimą projekto rengimui, nustatyti ir pareiškėjui pateikti reikalavimus projekto rengimui.

Byloje pateikta rašytine medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas, kartu su broliu G. A., turintys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę, su 2014-08-29 prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Prašymu prašė padalinti sklypą į dvi dalis (po 12 arų) ir pakeisti žemės ūkio paskirties sklypus į namų valdą (b. l. 5). NŽT gavusi pareiškėjų prašymą su 2014-10-14 raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-11601 kreipėsi į Administraciją dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 6). Apie kreipimąsi į Administraciją taip pat buvo informuotas ir pareiškėjas. Administracija 2014-10-22 raštu Nr. A33(1)-7619-(4.2) informavo NŽT, tame tarpe ir pareiškėją, jog nepritaria žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, nes ginčo sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Ginčo sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra M1 funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje (b. l. 7). Pareiškėjas gavęs Administracijos sprendimą, su 2014-11-12 raštu dėl Administracijos 2014-10-22 sprendimo neteisėtumo kreipėsi į NŽT (b. l. 8). NŽT skundžiamu 2015-01-28 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-820 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Administracijos 2014-10-22 raštu nutraukia Projekto organizavimo procedūras ir atsisako priimti sprendimą Projekto rengimui. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamu atveju reikalaujant panaikinti NŽT sprendimą, pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų atnaujinta ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo procedūra. Pareiškėjo, kartu ir trečiojo suinteresuoto asmens tikslas – ginčo žemės sklypą padalinti į du sklypus bei pakeisti padalintų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į namų valdą. Pareiškėjo teigimu, priešingai, nei teigia NŽT ir Administracija, tokia įstatyminė galimybė yra, nes, nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., nei Žemės įstatymo 24 str. neriboja galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pagal žemės valdos projektus neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, jeigu tai atitinka bendro plano sprendinius, kai tuo tarpu ginčo sklypas Bendrojo plano Urbanistinio karkaso socialine infrastruktūra sprendinių konkretizavimo tome yra priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui.

Nustatyta, jog skundžiamas NŽT sprendimas iš esmės yra priimtas Administracijos 2014-10-22 rašte pateiktos išvados dėl nepritarimo Projekto rengimui pagrindu. Pareiškėjas su Administracijos raštu buvo supažindintas, dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau pareiškėjas suprasdamas šio Administracijos sprendimo turinį dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka į administracinį teismą nesikreipė.

Teritorijų planavimo įstatymo, reglamentuojančio teritorijų planavimą bei procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, 20 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai (tame tarpe ir žemės sklypų savininkai), NŽT teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, pateikia prašymą organizuoti Projekto rengimą. Organizatorius (kai Projektas rengiamas kaimo vietovėje – NŽT, Taisyklių 12.1 puntas) prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 punktas). Kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jis (organizatorius) dėl reikalavimų pateikimo kreipiasi į savivaldybės administraciją (Taisyklių 24, 24.1 punktai). Jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Tuo atveju, kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas (Taisyklių 26 punktas). Iš paminėtų teisės nuostatų darytina išvada, kad visais atvejais, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatoriui privalu parengti Projekto rengimo reikalavimus, todėl dėl reikalavimų pateikimo jis kreipiasi atitinkamai (pagal organizatorių) arba į Administraciją, arba į NŽT teritorinį padalinį, ar į kitus Žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius. Kaip ir nagrinėjamu atveju, NŽT, kaip organizatorius, vadovaujantis Taisyklių 24.1 punktu kreipėsi į Administraciją dėl reikalavimų pateikimo. Administracija 2014-10-22 raštu dėl reikalavimų pateikimo informavo NŽT, jog nepritaria Projekto rengimui, nes ginčo sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, Administracijos 2014-10-22 raštas yra motyvuotas, iš šio rašto turinio aiškiai suprastinos atsisakymo pateikti reikalavimus, nepritariant Projekto rengimui, priežastys – ginčo sklypas pagal teritorijos bendrąjį planą yra M1 funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje, taip pat sklypas nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 26 punkte imperatyviai nustatyta, jog Projektą rengti atsisakoma, jei pateikiamos pagrįstos atsisakymo pateikti reikalavimus priežastys, o kaip nagrinėjamu atveju, Administracija apie priežastis informavo 2015-10-22 raštu, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo rengti Projektą nepaisant Taisyklių 26 punkte nustatyto imperatyvo. Atitinkamai darytina išvada, kad NŽT skyrius 2015-01-28 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-820 pagrįstai pareiškėją informavo apie atsisakymą rengti Projektą.

Pareiškėjo teigimu, nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., nei Žemės įstatymo 24 str. neriboja galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pagal žemės valdos projektus neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, jeigu tai atitinka bendrojo plano sprendinius. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje, kuri nenumato gyvenamųjų pastatų statybos, kas atitinkamai reiškia, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neatitiktų bendrojo plano sprendinių.

Dėl argumentų, jog teritorija, kurioje yra ginčo sklypas Bendrajame plane yra priskirta G3 gyvenvietės vystymo tipui (pagal kurį kaimo gyvenvietė turi nedideles galimybes plėstis ir vystytis) pažymėtina, jog pagal Bendrąjį planą šioje teritorijoje yra numatyta tik nedidelė galimybė plėtrai, tačiau ne privalomumas, be to, kiekvieno konkretaus sklypo galimybė, siekiant pakeisti jo pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirti ar būdą, kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atskirai. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai nepaneigia institucijų nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo.

Pareiškėjas antruoju reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atnaujinti Projekto organizavimo procedūras ir priimti sprendimą projekto rengimui. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, kuris iš esmės galėtų būti tenkinamas tik panaikinus skundžiamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skundo argumentais neįrodžius NŽT skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta rengti Projektą, ydingumo (atsakovas neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, nei numatyta Taisyklių 26 punkte), pareiškėjo skundas atmestinas visoje apimtyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.