- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-333-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondo Buzelio, Eduardas Monkevičius
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- B. K., Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro
121.1.,121.15,121.21.,121.22114.9.3.1.,114.9.3.3.,114.11.34.6.
nutartiS
2007 m. kovo 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo,
civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo G. K. ieškinį atsakovėms E. K. ir E. K., tretiesiems asmenims B. K. ir Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui J. P. dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas G. K. ieškiniu ginčijo D. K., A., gimusio (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini) , tėvystę dėl E. K., D., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir prašė panaikinti 1976-03-30 tėvystės nustatymo akto įrašą Nr. 10, surašytą Alytaus rajono CMS, taip pat 1974-05-22 gimimo akto įrašo Nr. 409, surašyto Alytaus rajono CMS, dalį ir gimimo liudijimo, išduoto 1976-04-01 Alytaus rajono CMS, dalį, kurioje D. K., A. įrašytas E. K., D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2006-06-05 mirus jo tėvui D. K., kreipėsi į Druskininkų miesto notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kur sužinojo, jog yra paduotas E. K., gimusios(duomenys neskelbtini), prašymas jo tėvo palikimui priimti, prisistačiusios jo tėvo dukterimi. Kadangi tėvas be jo kitų vaikų neturėjo, apie kito vaiko egzistavimą niekas nežinojo, todėl E. K. gimimo liudijime tėvu nurodytas asmuo yra ne tas pats asmuo, nes tėvystės akto nustatymo akto įraše D. K. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini) tačiau jo tėvas gimęs 1942-09-02. Nėra paties Alytaus rajono teismo 1975-09-19 sprendimo dėl tėvystės nustatymo, kurio pagrindu buvo daromi pakeitimai civilinės būklės aktų įrašuose.
Atsakovė ir atsakovės E. K. įstatyminė atstovė - globėja E. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad D. K. tėvystė nustatyta 1975-09-19 Alytaus apylinkės teismo sprendimu, kurio paties nepavyko rasti, tačiau kiti išlikę dokumentai - bylos apskaitos statistinė kortelė, Akščiausiojo teismo nutartis - rodo, kad toks sprendimas buvo. Be to, iš D. K., kaip E. tėvo, buvo išieškomi alimentai priverstine tvarka. Nurodė, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Tretysis asmuo B. K. nurodė, kad jos santuoka su D. K. įregistruota 1974-11-07, E. K. gimė iki jų santuokos. Atsakovės nori pasipelnyti po D. K. mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. K. atsakovei E. K. 1 200,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 35,00 Lt įrodymų rinkimo išlaidas, valstybei 19,90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad, remiantis Alytaus rajono teismo 1975-09-19 sprendimu, 1976-03-30 padarytas tėvystės nustatymo akto įrašas Nr. 10, kurio pagrindu 1974-05-22 civilinės būklės- E. K. gimimo akto įrašas Nr. 409, pakeistas: E. K. pavardė pakeista į K., o tėvu nurodytas D. K., A., gimęs 1942-06-10 (b.l. 9). Teismas sprendime vadovavosi, apskaitos statistine kortele civilinei bylai Nr. 2-331 (b.l.56), Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1975-12-15 nutartimi, kuria paliktas nepakeistas 1975-09-19 sprendimas, dėl tėvystės nustatymo (b.l. 78-79) ir kitais išvestiniais įrodymais. Tame tarpe, Advokatų kolegijos prezidiumo raštu dėl advokato K. M., atstovavusio D. K. byloje dėl tėvystės nustatymo (b.l.86), teismo vykdytojo siųstais pranešimais į D. K. darbovietę dėl alimentų išskaitymo (b.l.57-58), susirašinėjimu su Lazdijų rajono prokuratūra dėl alimentų nemokėjimo (b.l.59-60), susirašinėjimu su teismo vykdytoju (b.l.61-63), Alytaus rajono teismo sprendimu dėl alimentų tvirtos sumos priteisimo iš D. K. (b.l.64), alimentų pašto perlaidų kvitais (b.l.87-91).
Teismas nurodė, kad pagal CK 3.149 str. 2 d. imperatyvią įstatymo normą, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, o ieškovo nurodyti neatitikimai civilinės būklės aktų įrašuose, teismo sprendimuose ir kituose dokumentuose - pavardės raidės neatitikimas, gimimo datos neatitikimai yra tik klaidos, padarytos registruojant vaiko gimimą ar darant įrašus, kurios negali būti traktuojamos, kaip įrodymas, kad E. K. tėvu nurodytas kitas asmuo, bet ne D. K., todėl ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti (CK 3.152 str.). Pagal CK 3.151 str. 3 d., ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali pareikšti jo įpėdiniai, jei asmuo, kuris įrašytas vaiko tėvu, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam CK 3.152 str. Teismas nurodė, kad remiantis įstatymu įpėdiniai šia teise gali pasinaudoti tik tuo atveju, kai nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas senaties terminas mirusiajam, kol šis buvo gyvas. D. K. jo tėvystės faktas buvo žinomas dar 1975 m., įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nustatymo.
Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) ieškovas vadovavosi CK 3.149 str. 1 d., kur nurodyta, kad tėvystę nuginčyti galima tik teismo tvarka, pakeičiant duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą. Ieškovas neprašė nuginčyti tėvystės, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tokio sprendimo nėra, kadangi Alytaus apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad tarp 1975 metais išnagrinėtų bylų sprendimų, 1975-09-19 sprendimo dėl tėvystės nustatymo nėra. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 str. 2 d., kadangi ieškinį atmetė remdamasis CK 3.149 str.2 d., nurodydamas, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko tėvą parašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu nuginčyti negalima;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nurodė, kad nors nėra išlikęs 1975-09-19 teismo sprendimas, bet svarbu tai, kad jis yra įsiteisėjęs ir nėra panaikintas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1975-09-19 sprendimo nėra, vadinasi ieškovo reikalavimas pareikštas remiantis CK 3.149 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nepagrįstai atsisakė paskirti teismo DNR ekspertizę, tuo pažeisdamas ieškovo teises. Kadangi atsakovė E. K. su ekspertize nesutiko. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad E. K. gimimo akto įraše ir tėvystės nustatymo akto įraše tėvo grafoje įrašytas D. K. nėra biologinis tėvas E. K., visi įrašai minėtuose dokumentuose, padaryti iš pareiškėjos E. K. nurodymu;
3) teismas nurodė, kad D. K. tėvystės faktas buvo žinomas dar 1975 m., įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nustatymo, tačiau atsakovė E.K. patvirtino, kad D. K. dalyvavo teismo posėdyje priimant sprendimą, kuriuo E. K. ieškinys dėl tėvystės nustatymo buvo atmestas. Daugiau ji D. K. nematė, su juo nebendravo ir tik jam mirus atėjo priimti palikimo dukters vardu, todėl D. K. negalėjo žinoti apie tėvystės nustatymą. Tai patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas 1977-11-17 Alytaus rajono liaudies teismo suklastotas sprendimas, kur skirtingu raštu įrašyta: vienoje vietoje, kad D. K. nedalyvauja teismo posėdyje, kitoje - kad dalyvauja. Kiti atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai dėl priverstinio alimentų išieškojimo nepatvirtina, kad ieškovo tėvui buvo žinomas jo tėvystės faktas, kadangi pateikti dokumentai – prokuratūros raštai, antstolių patvarkymai, advokatų prezidiumo raštas, pašto perlaidų talonai ir kt. rodo, kad susirašinėjimas vyko su atsakove E. K., todėl pripažinti, kad D. K. apie tėvystės nustatymą buvo žinoma 1975 m., nėra pagrindo;
4) D. K. yra miręs ir nustatyti, kada jis sužinojo, kad jis yra ir po to, kad jis nėra vaiko tėvas, yra neįmanoma. Remiantis atsakovės E. K. paaiškinimais, teismo posėdyje, kuriame buvo nustatyta tėvystė, D. K. nedalyvavo, teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo nerasta, teismo sprendimas dėl alimentų priteisimo suklastotas, kiti dokumentai neįrodo, kad ieškovo tėvui buvo žinoma apie tėvystę. Ieškovas sužinojo apie kitą vaiką tik po tėvo mirties, todėl ieškovo atžvilgiu ieškinio senaties taikymas (CK 3.151 str., 3.152 str.) pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusios atsakovės E. K. ir E. K. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) įrodymų, kad tėvystė buvo nustatyta ieškovo tėvui ją pripažinus geranoriškai nėra, dėl to taikyti CK 3.149 str.1 d. nebuvo teisinio pagrindo. Nustačius, kad E. K., gimusios 1974-04-29, tėvystės nustatymo akto įrašas Nr. 10, sudarytas 1976-03-30, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, teismas privalėjo taikyti CK 3.149 str. 2 d. Nors Alytaus rajono liaudies teismo 1975-09-19 sprendimo, kuriuo D. K. pripažintas E. K. tėvu, neišliko, tačiau iš atsakovių pateiktų rašytinių įrodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tėvystė nustatyta, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šias aplinkybes pagrindė byloje pateikti rašytiniai įrodymai;
2) CK 3.149 str.2 d.įtvirtinta imperatyvi teisės norma nustatanti, kad duomenų vaiko gimimo akto įraše apie vaiko tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl ieškovo prašymas paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti netenkintinas. CK 3.151 str.3 d. nustato, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jei asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam CK 3.152 str. D. K. įstatymo nustatytus terminus praleido, nes iki savo mirties trisdešimt vienerius metus žinojo apie tėvystės nustatymą, tačiau tėvystės neginčijo, DNR tyrimų iki savo mirties atlikti neprašė;
3) nepagrįstas apelianto teiginys apie tai, kad visi įrašai ieškovo išvardintuose dokumentuose padaryti iš pareiškėjos E. K. žodžių. Įvertinus išvardintų dokumentų reikšmingumą bei institucijas, kuriose šie dokumentai buvo surašyti, nelogiška manyti, kad jie išduoti be teisinio pagrindo. Tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė, todėl šis argumentas vertintinas tik kaip paties ieškovo noras atimti paveldėjimo teisę iš neįgalios ir neveiksnios E. K.;
4) D. K. buvo gerai žinoma, kad jis turi nesantuokinę dukterį Eriką, nes pats D. K. su E. K. bendravo ne tik iki vaiko gimimo, bet ir vaikui gimus, kas yra nustatyta 1975-12-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. D. K. buvo žinoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 1975-09-19 sprendimu nustatyta, kad jis yra vaiko tėvas. Byla buvo nagrinėjama ne vieną kartą. D. K. dalyvavo teismo posėdyje pats, vėliau jį atstovavo sesuo A.K. ir advokatas K. M.. Ieškovas patvirtino, kad jo tėvas D. K. dirbo „Lenino keliu“ kolūkyje, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, jog E. K. daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas dėl D. K. vengimo mokėti išlaikymą vaikui. 1975-12-25 ir 1977-12-26 į D. K. darbovietę buvo išsiųsti vykdomieji raštai, įpareigojantys išskaityti alimentus. Pateikti perlaidų kvitai patvirtina, kad alimentai iš D. K. buvo išskaitomi iš jo darbo užmokesčio, ko nežinoti D. K. negalėjo. 1979-10-23 Lazdijų rajono prokuratūros raštas apie tai, kad atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl alimentų mokėjimo vengimo dar kartą patvirtina, kad D. K. buvo žinoma pareiga mokėti išlaikymą vaikui, todėl buvo žinoma ir aplinkybė, jog jis 1975-09-19 pripažintas E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvu.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Šioje byloje nustatyta, kad D. K. su E. K. bendravo ne tik iki vaiko gimimo, bet ir vaikui gimus, kas yra nustatyta 1975-12-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. D. K. buvo žinoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 1975-09-19 sprendimu nustatyta, kad jis yra vaiko tėvas. Byla buvo nagrinėjama ne vieną kartą. D. K. dalyvavo teismo posėdyje pats, vėliau jį atstovavo kiti asmenys. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, jog E. K. daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas dėl D. K. vengimo mokėti išlaikymą vaikui. 1975-12-25 ir 1977-12-26 į D. K. darbovietę buvo išsiųsti vykdomieji raštai, įpareigojantys išskaityti alimentus. Pateikti perlaidų kvitai patvirtina, kad alimentai iš D. K. buvo išskaitomi iš jo darbo užmokesčio, ko nežinoti D. K. negalėjo.Visi nurodyti įrodymai patvirtina, kad D. K. buvo žinoma pareiga mokėti išlaikymą vaikui, todėl buvo žinoma ir aplinkybė, jog jis 1975-09-19 pripažintas E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvu.
Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5).
Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad D. K. apie duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše žinojo nuo įrašo padarymo dienos (b.l.11). Reikšminga aplinkybe taikant ieškinio senatį laikytinas D. K. pasyvumas, nes D. K. iki pat mirties neginčijo tėvystės, nors Lazdijų rajono prokuratūra 1978 m.sprendė klausimą (b.l.62), dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti alimentus. Dėl to laikytina, kad visą laiką D. K. neturėjo abejonių dėl savo tėvystės vaiko (E. K.), kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu ir nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Teismas, nustatydamas ieškinio senaties pradžią ir spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, pagrįstai pripažino, kad ieškovas budamas D. K. įpėdiniu šia teise galėjo pasinaudoti tik tuo atveju, kai nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas senaties terminas mirusiajam, kol šis buvo gyvas. D. K. jo tėvystės faktas buvo žinomas dar 1975 m., įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nustatymo. Todėl ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą D. K. tėvystei nuginčyti (CK 3 151 str. 3d, 3.152 str.).
Vadovaujantis CPK 12 straipsnio reikalavimais, civilinės bylos visuose teismuose turi būti nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo, tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova teisme, kuriame kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( CPK 178 straipsnis). Taigi rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus.Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla dėl tėvystės nustatymo, apylinkės teismo sprendimas buvo skundžiamas kasacinė tvarka ir palikta galioti. Alytaus rajono apylinkės teismo 1997-11-17 sprendimu iš D. K. buvo priteisti alimentai E. K. išlaikymui, teismo sprendime konstatuota, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 1995-IX-19 sprendimu buvo nustatytas tėvystės faktas ir tuo pagrindu iš D. K. priteisti alimentai po 1/4d. visų gaunamų pajamų, tačiau D. K. mokėjo labai mažą sumą alimentų, todėl teismas nustatė alimentų mokėjimą tvirta pinigų suma 30 rub. Pašto perlaidų kvitai, antstolių raštai patvirtina, kad sprendimas dėl alimentų išieškojimo buvo pateiktas vykdymui. Paaiškėjus, kad D. K. nemoka alimentų buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už vengimą vykdyti teismo sprendimą. Visi nurodyti rašytiniai įrodymai nenuginčyti jokiais kitais patikimais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais byloje(CPK 185,270 str.4d.2p.,3p.). Apeliantas užėmė neigimo poziciją, tačiau jo motyvai dėl dokumentų suklastojimo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.
Ieškovo nežinojimas apie tai D. K. turėjo kitą vaiką E. K. nesudaro pagrindo pripažinti , kad apie E. K. nežinojo taip pat D. K.. Tas faktas, kad dalis dokumentų neišliko arba juose yra neesminių rašytinių netikslumų nesudaro pagrindo šiais įrodymais netikėti. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apelianto skunde nurodytais motyvais, nes tai yra tik apelianto prielaidos apie įvykių vertinimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinius apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso įstatyme suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str.1d.1p.).
Apeliacinės instancijos teisme atsakovę E. K. atstovavo advokatė (b.l.142), už advokato teisinių paslaugų suteikimą atsakovė sumokėjo 600,00 Lt. (b.l.143). Teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). Šiuos teisės kriterijus atsakovės prašomos priteisti išlaidos atitinka (CPK 98 str.2d.). Advokatė surašė atsakovės vardu procesinius dokumentus (atsiliepimą į apeliacinį skundą), atstovavo atsakovę apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Priteisdama bylinėjimosi išlaidas kolegija atsižvelgė į advokato darbo laiko sanaudas ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams. Remiantis šiais motyvais iš ieškovo priteistina 500,00 Lt. bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovo G. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 (penki šimtai) Lt. bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).