- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-18
- Bylos Nr.
- 2-297/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Penki kontinentai“, UAB „Šiaulių titanas“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos atskirąjį skundą ir ieškovo UAB „Šiaulių titanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. B2-1151-51/2006, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kriptonika“ kol bus išnagrinėtos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2077-67/2006, Nr. 2-214-294/2006 ir bylos pagal UAB „Kriptonika“ ieškinį UAB „Penki kontinentai“ dėl paskolos termino nustatymo bei ieškinį UAB „Šiaulių titanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Šiaulių titanas“ kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydami iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kriptonika“.
Ieškovas UAB „Šiaulių titanas“ ieškinyje nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d. su atsakovu sudarė Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 04/04 (toliau - Rangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo administracinio pastato, esančio Kalvarijų g. 143, Vilniuje, rekonstravimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti bei mokėti už juos kas mėnesį pagal ieškovo išrašytas sąskaitas. Iš pradžių sutarties vykdymas vyko sklandžiai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, vilkinti sprendimų, būtinų rekonstrukcijos darbams tinkamai atlikti, priėmimą, dėl ko buvo stabdomi rekonstrukcijos darbai, skaičiuojamos prastovos, sutriko atsiskaitymas už atliktus statybos darbus. Ieškovas daug kartų raštu ir žodžiu prašė, kad atsakovas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus. Atsakovas ne vieną kartą žadėjo vykdyti savo įsipareigojimus tinkamai ir laiku, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, todėl jo įsiskolinimas ieškovo įmonei nuolat didėjo. Atsakovo įsiskolinimai ieškovui 2005 m. rugsėjo 23 d. sudarė 1 994 637,02 Lt. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, dėl ko AB SEB Vilniaus bankas 2005 m. rugsėjo 6 d. nutraukė sudarytas su atsakovu kreditavimo sutartis ir pareikalavo grąžinti visas suteiktas kredito sumas, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei netesybas ir kitus banko mokesčius. Atsakovas 2005 m. spalio 3 d. įvykdė dalinį apmokėjimą 233 233,90 Lt ir 2005 m. spalio 21 d. atsakovo pradelstas įsiskolinimas ieškovui sudarė l 406 606,05 Lt, o 449 598,77 Lt atsakovas privalėjo sumokėti iki 2005 m. lapkričio 11 d. už rugsėjį atliktus darbus. Šiuo metu atsakovas ieškovui turi sumokėti apie 1,5 mln. Lt. Kadangi atsakovas yra nemokus, ieškovas teismo prašo iškelti atsakovui bankroto bylą.
Ieškovas UAB „Penki kontinentai“ ieškiniu taip pat prašo iškelti atsakovui UAB „Kriptonika“ bankroto bylą. Nurodo, kad pagal ilgalaikes kreditavimo sutartis AB SEB Vilniaus bankas suteikė atsakovui UAB „Kriptonika“ 1 350 000 Lt ir 6 000 000 Lt kreditą. 2005 m. rugsėjo 6 d. bankas nutraukė sudarytas su atsakovu kreditavimo sutartis ir pareikalavo atsakovą ir laiduotojus UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ pilnai įvykdyti savo prievoles bankui. Ieškovas UAB „Penki kontinentai“ pilnai įvykdė už atsakovą prievoles, kurių suma 2 334 911,87 Lt ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų ieškovui minėtą sumą bei 1 553,63 Lt palūkanų ir 64 108,04 Lt skolą, viso 2 441 823,54 Lt. Ieškovas nurodė, kad jeigu atsakovas nesumokės minėtos sumos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas minėtos sumos ieškovui per nustatytą terminą nesumokėjo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra nemokus, jo įsipareigojimai viršija pusę atsakovo balanse įrašyto turto ir, todėl jam turėtų būti iškelta bankroto byla.
Ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartis. Iš pradžių mokėjimai pagal minėtas sutartis vyko sklandžiai, tačiau vėliau atsakovo finansinė būklė pablogėjo ir jis nustojo mokėti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti suteiktas paskolas, kurių suma 2 528 822,87 Lt ir nurodė, kad jeigu atsakovas negrąžins nurodytos sumos ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas minėtos sumos ieškovui nesumokėjo. Ieškovas nurodo, kad atsakovo turtas lygus 8 125 393 Lt, o įsipareigojimai sudaro 7 290 093,02 Lt, todėl prašo atsakovui iškelti bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi bylą sustabdė. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas pateikė skirtingus UAB „Kriptonika“ balansus, kuriuose skiriasi tiek bendrovės turimo turto vertė, tiek mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Atsakovui priklauso pastatas, esantis Kalvarijų g. 143, Vilniuje, kurio vertė ne mažesnė kaip 12 500 000 lt, todėl iš esmės visi kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti iš šio turto. Nurodė, kad atsakovas ieškovams UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos yra pateikęs ieškinius dėl paskolos termino nustatymo ir ieškinį ieškovui UAB „Šiaulių titanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ginčijama virš 10 mln. litų suma. Teismo manymu, net dalinis šių ieškinių tenkinimas gali turėti esminės įtakos sprendžiant atsakovo nemokumo klausimą bankroto byloje. Pagal minėtus pirmus du ieškinius jau yra iškeltos civilinės bylos, apie kitų dviejų priėmimą dar duomenų nėra, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas ginčija įsipareigojimus šioms sumoms. Iš pareikštų ieškinių turinio matyti, kad ginčijamos arba atsakovams mokėtinos sumos, arba jų mokėjimo terminai. Ir viena, ir kita (tiek mokėjimo dydis, tiek terminai) yra reikšminga sprendžiant atsakovo nemokumo ĮBĮ prasme klausimą, nes tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti apie tikruosius įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus ir tuo pačiu apie duomenų bankroto bylai iškelti pakankamumą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis imperatyviai apibrėžia įmonės nemokumo būsenos nustatymo kriterijus ir neleidžia daryti išvadų apie nemokumą vadovaujantis prielaidomis ar tendencijomis. Teismas nurodė, kad jis neturi galimybės pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas yra skolingas ieškovų nurodomas sumas visoje apimtyje ir dalies reikalavimų tenkinimo terminai yra neabejotinai praleisti. Kita vertus, nėra ir pakankamo pagrindo manyti, kad kreditorių reikalavimai apskritai nepagrįsti, tai gali paaiškėti tik išnagrinėjus teisminius šalių ginčus bent jau dėl sumų, galinčių turėti esminės reikšmės bankroto bylos iškėlimui (juose ginčijamos didelės sumos ar sprendžiamas didelių sumų mokėjimo terminų nustatymas). Todėl teismas UAB „Kriptonika“ bankroto iškėlimo bylos nagrinėjimą stabdė (CPK 163 str. 3 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šiurkščiai pažeidė ĮBĮ įtvirtintus bankroto bylos iškėlimo terminus bei užkirto ieškovams galimybę ginti pažeistas teises ĮBĮ nustatyta tvarka.
2) Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, t.y. ĮBĮ nenumato reikalavimo, kad įmonės įsipareigojimai turi būti neginčijami, svarstant įmonės nemokumo klausimą svarbūs visi pradelsti įmonės įsipareigojimai, nesvarbu ar įmonė juos ginčija ar ne.
3) Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas bylą, pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį, pagal kurią privalėjo iškelti UAB „Kriptonika“ bankroto bylą.
4) Skundžiama nutartimi byla sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėtos neegzistuojančios bylos.
5) Skundžiamoje nutartyje nurodytas bylos sustabdymo teisinis pagrindas neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas „Šiaulių titanas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1) Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato teismui galimybės sustabdyti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo.
2) Teismas priimdamas nutartį vadovavosi CPK 166 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad byla stabdoma iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ar bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokią baudžiamąją bylą ar laikiną nuosavybės teisių apribojimą teismas turėjo omenyje.
3) Teismas nutartį sustabdė iki bus išnagrinėtos dvi bylos ir du ieškiniai. Teismas neturėjo jokių duomenų, kad pagal šiuos ieškinius buvo iškeltos civilinės bylos.
4) Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bei pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnių nuostatas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovo nemokumo.
5) Teismas be jokio įstatyminio pagrindo nurodė, kad skolos kreditoriui pagrįstumas turi būti neginčijamas ir patvirtintas procesiniais sprendimais. Tokiu būdu užkertamas kelias iškelti bankroto bylą tokioms nemokioms įmonėms, kurios piktybiškai vengia pripažinti savo įsiskolinimus.
6) Teismas nepaisė civilinio proceso tikslų, kurie reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu bei nesudarytų sąlygų jos vilkinimui. Šiuo atveju teismas bankroto bylos iškėlimo pareiškimą nagrinėja daugiau kaip pusę metų ir šiuo metu sustabdė bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikui.
7) CPK 163 straipsnio 5 dalyje pateikta speciali norma, susijusi su bankroto bylos iškėlimu, kurioje atvirkščiai nei nusprendė teismas nustatyta, kad visos bylos dėl turtinių reikalavimų turi būti sustabdomos, jeigu atsakovui iškelta bankroto byla. Todėl galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas suteikė prioritetą bankroto byloms ir, dėl to teismas privalėjo įvertinti ir išsiaiškinti atsakovo mokumo klausimą kaip prioritetinę bylą nagrinėjantis teismas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovų atskiruosius skundus prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartį ir atmesti ieškovų atskiruosius skundus. Nurodo, kad:
1) Nesutinka su ieškovų argumentais, kad teismas neteisėtai sustabdė bankroto iškėlimo bylą, nes įstatymai nedraudžia teismui, esant būtinybei, šioje situacijoje taikyti procesinį bylos sustabdymo institutą.
Šalies argumentai
2) Ieškovai neteisingai interpretuoja CPK 163 straipsnio 3 punktą, teigdami, kad šiame punkte įtvirtinta nuostata leidžia sustabdyti teismui bylą tik dėl nagrinėjamos bylos. Iš teisų teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo išspręstas dviejų atsakovo ieškinių priėmimo klausimas, tačiau tai netrukdė teismui priimti tokį sprendimą.
3) Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismo nutarties teisinis pagrindas neatitinka bylos aplinkybių, nes priimdamas nutartį teismas teisingai nurodė CPK 163 straipsnio 1 punktą ir tai atitinka faktinę bylos padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini.
Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su apeliantų pateiktų atskirųjų skundų argumentais, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos sustabdymo išvadomis. Bankrotas yra nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kai kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, interesus, taip pat kreditorių teises ir interesus. Bankroto procedūra paprastai siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių interesus, tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei kartu sudarant sąlygas visiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai) ir įmonės administracijos vadovas (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Šie asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnyje numatytų sąlygų, t.y.: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose”, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas. Bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas remiantis duomenimis apie įmonės finansinę būklę. Tačiau teismas turi vadovautis ne tik prie pareiškimo pridėtais dokumentais bei ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka gautais duomenimis, patvirtinančiais įmonės finansinę būklę, bet turi atsižvelgti ir į realią įmonės turtinę padėtį, t.y. skolas, debitorinius įsiskolinimus, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Taip pat įmonės finansinės būklės pasikeitimu per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo, įvertinti įmonės finansinę būklę klausimo sprendimo momentu. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje, esant reikalui, teismas gali skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti ir tai įvertinus spręsti įmonės mokumo klausimą. Pagal ĮBĮ nuostatas, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš sąlygų, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje (t.y. įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų). Įstatymas nereikalauja, kad nustatant įmonės mokumą bankroto bylos iškėlimo momentui būtų išnagrinėti šios įmonės ieškiniai. Todėl pagal atsakovo pareikštus ieškinius civilinių bylų nagrinėjimas kituose teismuose nėra pagrindas stabdyti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
Atsižvelgiant į bankroto instituto paskirtį, tikslus ir esmę, ĮBĮ 9 straipsnio, 15 straipsnio ir kitas nuostatas, pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme, jos iškėlimo terminus, teisėjų kolegija mano, kad bankroto bylos iškėlimo proceso sustabdymas prieštarauja ĮBĮ esmei. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta ir dėl to naikintina.
Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą yra teismo procesinis veiksmas, sukeliantis svarbias teisines pasekmes ne tik bylos šalims, bet ir kitiems asmenims, teismas sudėtingas bylas (pvz. didelė įmonė, daug darbuotojų, didelis įsiskolinimas kreditoriams, daug turto) turi nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 9 p.). Apeliacinės instancijos teismas, kuris šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str.), neturi galimybės patikrinti ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikiamų duomenų bei jų nurodytų argumentų pagrįstumo. Tai gali atlikti pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išaiškinęs bylos esmei svarbias aplinkybes bei įvertinęs šalių argumentus (CPK 185 str.), įstatymo nustatyta tvarka išreikalavęs bei ištyręs papildomus įrodymus. Todėl panaikinus skundžiamą nutartį, klausimas dėl bankroto bylos UAB ,,Kriptonika“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš esmės.