Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: UAB „Vilniaus vandenys“, Grigiškių kredito unija, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Conlex“, UAB „4finance“, UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „SB lizingas“, AB „BnP Finance“, E. B., A. J., K. B., Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B., Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė O. I., antstoliai D. Š., V. Č., G. B., M. D.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuotas asmuo UAB „SB lizingas“ neprieštaravo pareiškimui iškelti bankroto bylą pareiškėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą iš esmės atsisakė iškelti dėl pareiškėjos mokumo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 1 p.), taip pat suabejojo pareiškėjos sąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos turimo turto vertę, sprendė, jog iš pareiškėjos turto, įmanoma įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantė su tuo nesutinka, teigdama, kad jos būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytąją, konkretūs kreditorinių reikalavimų dydžiai nustatomi vėlesnėse bankroto proceso stadijose, butas, kurio dalis priklauso sutuoktiniui, bus parduodamas taip pat bankroto procese, todėl nėra aiški ir tiksli turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentai nesutinka.

12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Fizinio asmens turto sąrašas ir jo vertė, taip pat kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 str. 4 d. 3, 5 p.). Taigi, įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad tam, jog būtų galima padaryti išvadą, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta bankrutuoti siekiančio fizinio asmens pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai sudaro 33311,97 Eur, tuo tarpu jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto (b. l. 24-25) – vertė yra 44000 Eur. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė bei nepridėjo jokių įrodymų, kad pradelsti įsipareigojimai ir turto vertė yra kitokios apimties nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjai priklausančio buto vertė, kuri yra nustatyta individualaus vertinimo metu 2017 m. kovo 23 d. (b. l. 175-176) vykdymo procese, šiuo metu yra esmingai pasikeitusi. Aplinkybė, kad vykdymo procese turtas gali būti parduotas už žemesnę kainą, yra pagrįsta vien tik prielaida, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos nemokumą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos turimo turto vertės pakanka pradelstiems įsipareigojimams padengti, t. y. pareiškėja nelaikytina nemoki FABĮ 2 str. 2 d. prasme.

14. Apeliantė yra iš esmės teisi, kad tikslūs kreditorių reikalavimai yra nustatomi po bankroto bylos iškėlimo kreditorinių reikalavimų tvirtinimo stadijoje (FABĮ 23 str.), tačiau minėtoje proceso stadijoje yra tvirtinami visi kreditorių reikalavimai, tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra svarbus tik pradelstų kreditorinių reikalavimų dydis.

15. Apeliantės argumentai dėl buto vertės iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi tiek vykdymo procese, tiek bankroto procese nekilnojamas turtas yra parduodamas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka (FABĮ 27 str. 2 d.). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad klausimo dėl turto realizavimo sprendimas kreditorių susirinkime būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, ar lemtų, kad turtas būtų parduotas už kitokią kainą nei nustatyta vykdymo procese. Be to, pagal FABĮ 27 str. 1 d. nuostatas bankrutuojančio fizinio asmens turtas pradedamas pardavinėti tik po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl akivaizdu, kad jau pradėtų turto realizavimo (2017 m. gegužės 11 d. buvo paskelbtos varžytynės) vykdymo procese stabdymas lemtų, jog turto realizavimas nusikeltų neapibrėžtam laikotarpiui, kas neabejotinai pažeistų tiek apeliantės, tiek jos kreditorių teisėtus interesus (atsirastų naujos išlaidos bankroto administravimui, atitinkamai sumažėtų pareiškėjos lėšų skiriama suma kitiems kreditoriams ir pan.).

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad butas jungtinės nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui, todėl pareiškėjai priklausanti turto vertė bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais turėtų būti vertinamos po bankroto bylos iškėlimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantis butas yra realizuojamas hipotekos kreditoriaus Grigiškių kredito unijos naudai (b. l. 64, 66-67). Butas yra realizuojamas, kadangi pareiškėja neįvykdė 2011 m. rugsėjo 20 d. su unija sudarytos paskolos sutarties (kredito suma 24907,32 Eur), t. y. negrąžino paskolos, kuri buvo paimta būsto remontui (b. l. 53). Minėtą paskolos sutartį pasirašė ir pareiškėjos sutuoktinis, lėšos buvo paskolintos šeimos interesais, todėl sutuoktinių prievolė grąžinti skolą kredito unijai yra bendra, atitinkamai skolos grąžinimo prievolė gali būti įvykdoma taip pat iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1-3 d.). Be to, butas pirmine hipoteka buvo įkeistas būtent 2011 m. rugsėjo 20 d. su kredito unijai sudarytos paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, todėl hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę išieškoti skolą iš įkeisto turto, nepriklausomai nuo pareiškėjos sutuoktinio prisiimtų įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu, ar fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kažkuriam (ar abiem) iš sutuoktinių (CK 4.170 str. 3 d., FABĮ 29 str. 1 d.).

17. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 str. 7 d. nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; teismas nepatvirtina plano; iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla); 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taigi, Fizinių asmenų bankroto įstatymas aiškiai numato pagrindus, iš kurių nustačius bent vieną, teismas privalo atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė vieną iš atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų – pareiškėjos neatitikimą nemokumo kriterijams, kurio apeliantė nenuginčijo ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl atskirojo skundo motyvai dėl apeliantės nemokumo nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė tokią pastraipą: „Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pažymėtina, kad pareiškėja neprivalėjo sudaryti kai kurių sandorių (pvz. turėdama skolų, 2013 – 2016 metais pasirašydavo vekselius), todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas veikė kaip sąžiningas ir apdairus asmuo“. Taigi, faktiškai pirmosios instancijos teismas suabejojo pareiškėjos sąžiningumu (FABĮ 8 str. 5 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 20 d., 2014 m. liepos 9 d. ir 2016 m. sausio 20 d. pasirašė vekselius UAB „Vilniaus energija“ naudai kaip papildomą susidariusių įsiskolinimų (atitinkamai 436,23 Eur, 483,83 Eur ir 203,91 Eur) už komunalinius patarnavimus, teiktus pareiškėjos butui, užtikrinimą (b. l. 73, 77, 81). Taigi akivaizdu, kad minėtais sandoriais nebuvo padidinta pareiškėjos skolų apimtis, o tiesiog buvo papildomai užtikrintas jau susidariusių skolų grąžinimas. Todėl daryti išvadą apie pareiškėjos sąžiningumą nebuvo jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2013-2016 m. pareiškėjos sudarytų sandorių analizės neatlikinėjo, atitinkamai nenustatė jokio priežastinio ryšio tarp sandorių sudarymo ir jų įtakos pareiškėjos mokumui, pareiškėjos sąžiningumu dėl sandorių sudarymo taip pat nesuabejojo nei vienas iš kreditorių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos sąžiningumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei gali turėti įtakos ateityje pareiškėjai galimai pakartotinai siekiant bankroto bylos iškėlimo, todėl minėta pirmosios instancijos teismo pastraipa šalintina iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista, pašalinant iš motyvuojamosios dalies pastraipą apie pareiškėjos sąžiningumą, nenagrinėjant kitų apeliantės išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties motyvuojamosios dalies tokią pastraipą: „Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pažymėtina, kad pareiškėja neprivalėjo sudaryti kai kurių sandorių (pvz. turėdama skolų, 2013 – 2016 metais pasirašydavo vekselius), todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas veikė kaip sąžiningas ir apdairus asmuo“.