Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir VĮ „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad testatorė I. G., mirė (duomenys neskelbtini). I. G. 2007-02-22 A. K. naudai sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjui suteikė teisę paveldėti ir įteisinti nuosavybės teises į bet kokio dydžio ir bet kokios paskirties žemė sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir perkeltus į Vilniaus apskritį pagal 2007-02-14 Panevėžio apskrities išvadą Nr. 291 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėjas per 3 mėnesių (nuo 2015-03-23 iki 2015-06-23) terminą kaip įpėdinis pagal testamentą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. I. G. palikimą 2015-06-19 priėmė jos įstatyminis įpėdinis – sūnus V. G.. 2015-07-07 V. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusiosios I. G. turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), neišmokėtą kompensuojamosios senatvės pensiją, neišmokėtą kompensaciją už suteiktas protezavimo paslaugas.

Praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas, jei pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnis). Svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (pratęsti), gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises ir nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant šį klausimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į termino, kuris praleistas, trukmę, pareiškėjo veiksmus po termino praleidimo, kitas aplinkybes.

CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai turi būti atliekama per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (CK 5.50 straipsnio 1,2 dalys) Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi testamentiniam įpėdiniui A. K. palikimas pagal testamentą atsirado (duomenys neskelbtini) – mirus I. G.. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įpėdinis pagal testamentą apie palikėjos I. G. mirtį nežinojo ir jokių veiksmų per tris mėnesius po palikėjos mirties neatliko. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad apie I. G. mirtį (duomenys neskelbtini) jis sužinojo 2019-07-22. Tačiau tik po 2 mėnesių A. K. įgaliotinis V. K. 2019-09-05 kreipėsi į notarę Ž. B. ir 2019-09-13 iš jos gavo informaciją, kad I. G. palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus V. G., pagal testamentą palikta teisė nėra paveldėta.

Pareiškėjas termino palikimui priimti atnaujinimo pagrindą nurodo nežinojimą apie testatorės mirtį, o palikimo atsiradimo vietos notaras, nevykdė CK 5.33 straipsnyje nustatytos pareigos, paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Kadangi pareiškėjo A. K. ir jo įgalioto asmens V. K. su testatore nesiejo giminystės ryšiai, todėl galimybių savalaikiai sužinoti apie testatorės mirtį ir realizuoti paveldėjimo teisių iškart po velionės mirties paveldėtojas negalėjo. Iš notarės Ž. B. rašytinių paaiškinimų byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. K. notarė apie paveldėjimo teisę neinformavo (3T, b. l. 74).

CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Todėl įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, jog būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju apie testamento buvimo faktą pareiškėjui buvo žinoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su testamentu pas notarę J. S. testatorė pareiškėjui buvo suteikusi 2007-02-22 įgaliojimą dešimčiai metų - iki 2017-02-22, įgaliojimo notarinio registro Nr. JS-1149, o testamento notarinio registro Nr. JS-1150 (1T, b. l. 110, 2T, b. l. 150). Šio testatorės suteikto įgaliojimo pagrindu pareiškėjas ir įgaliotinis I. G. vardu vykdė jos nuosavybės teisės į žemė sklypą atkūrimo procedūras. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas įgaliotinio pareigas atliko netinkamai, nes su įgaliotoja nebendradarbiavo, neteikė jai ataskaitos apie savo veiklą, kaip tai numato CK 2.150 straipsnis, be to savo kaip įgaliotinio pareigas perleido V. K. 2011-09-21 suteikdamas perįgaliojimą, nors įgaliojimo turinys pareiškėjui tokios teisės nesuteikė (2 T, b. l. 151-152). Pasibaigus įgaliojimo terminui 2017-02-22, pareiškėjas nevykdė pareigos atsiskaityti įgaliotojai apie įgaliojimo įvykdymą. Teismo nuomone pareiškėjas apie I. G. mirtį 2015-03-23 turėjo sužinoti vykdydamas savo kaip įgaliotinio pareigas. Pareiškėjo teiginį, kad apie I. G. mirtį jis sužinojo tik 2019-07-22 teismas vertina pareiškėjo, kaip įgaliotinio nerūpestingumą ir nepareigingumą įgaliotojos atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti daugiau nei keturiems metams po testatorės mirties yra praleistas žymiai dėl nepateisinamų priežasčių.

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Vertinant pareiškėjo elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir terminą palikimui priimti praleido žymiai. Suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad jis priėmęs palikimą kartu priėmė ir žemės sklypą, į kurį jo motinai atkurta nuosavybės teisė ir faktiškai jį valdo. Todėl termino atstatymas neigiamai paveiktų jau per šį laiką susiklosčiusių teisininkių santykių stabilumą.

Nenustačius svarbių priežasčių termino praleidimo palikimui priimti priežasčių, prašymas jį atnaujinti atmestinas.

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 287 straipsniu 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,10 Eur (septyniolikos eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.