- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 2YT-32303-615/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26058-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų A. T. ir A. T. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas pareiškimo priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Pareiškimai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas). Todėl pareiškimai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi atitikti tiek bendruosius CPK reikalavimus (CPK 443 straipsnio 1 dalis), tiek specialius reikalavimus, nustatytus CPK XXXV skyriuje. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų yra sutuoktinių pareigos informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą tinkamas įvykdymas (CPK 539 straipsnio 4 punktas). Kadangi CPK 539 straipsnio 4 punktas vienareikšmiškai nustato sutuoktiniams pareigą informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą dar prieš sutuoktiniams kreipiantis į teismą, sutuoktiniai savo teisę kreiptis į teismą realizuoti gali tiktai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, t.y. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme gali būti paduodamas tiktai po to, kai sutuoktiniai jau yra įvykdę aukščiau nurodytą CPK 539 straipsnio 4 punkto reikalavimą.
Kadangi bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos supaprastinta CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka ir jose nėra numatyta pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje proceso stadija (CPK 540 straipsnio 2 dalis), civilinė byla turi būti išnagrinėta pagal tą pareiškimą, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei tuos įrodymus, kuriuos teismui pateikė pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjas A. T. turi kreditorę antstolę Sonatą Vaicekauskienę. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolių informacinės sistemos www.antstoliai.lt duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų sudarytos ir teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkto 7 dalimi bei 4.3.1 puntu pareiškėjai aptarė skolinių įsipareigojimų kreditoriui antstolei Sonatai Vaicekauskienei pasiskirstymą po santuokos nutraukimo. Tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki kreipimosi į teismą dienos (2016-12-20) pareiškėjai yra informavę kreditorių antstolę Sonatą Vaicekauskienę apie būsimą bylos iškėlimą teisme, pareiškėjai teismui nepateikė. Kadangi sprendžiant iš į bylą pateiktų duomenų pareiškėjai nėra įvykdę CPK 539 straipsnio 4 punktu jiems keliamos sąlygos iki kreipimosi į teismą dienos tinkamai informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą, t.y. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui padavė nesilaikydami CPK XXXV skyriuje nustatytos tokiems pareiškimams paduoti tvarkos, pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 118 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakyti priimti pareiškėjų A. T. ir A. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Gražinti pareiškėjams pareiškimo priedus.
Išaiškinti pareiškėjams, kad ši teismo nutartis neužkerta jiems kelio bendra tvarka pareikšti teisme naują pareiškimą, kuris atitiktų CPK reikalavimus, tame tarpe reikalavimą kartu su pareiškimu pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad visi pareiškėjų ar vieno iš jų kreditoriai, tame tarpe pareiškėjo kreditorius antstolė Sonata Vaicekauskienė, buvo tinkamai informuoti apie būsimą kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.
Nutarties patvirtinta kopiją ir gražinamus dokumentus siųsti pareiškėjų atstovui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.