Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės atstovės advokato padėjėjos Marijos Stonytės - Dargužienės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus 2023 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-39-2023, pakeisto 2023 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_I-65-2023, kuriuo R. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda - 850 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – institucija, NŽT) 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_1-65-2023 R. P. nubaudė 875 Eur bauda, 2023 m. vasario 6 d. nutarimu pakeitė priimtą nutarimą ir baudą sušvelnino iki 850 Eur, už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius 2021 m. rugsėjo 6 d. 9:00 val. atliko pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-67-(14.47.78.). Patikrinimo metu nustatė, kad 2020 m. lapkričio 27 d., žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 47ŽN-98-(14.47.7S.) nustatyti pažeidimai geranoriškai nepašalinti - žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas už sklypo ribos, užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,3 m x 6 m). R. P. veiksmai kvalifikuoti kaip Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pažeidimas ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 2 dalyje.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu apeliantės atstovė pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti arba sumažinti skirtą baudą iki minimalios, įpareigoti instituciją sudaryti taikos sutartį, atlyginti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi apeliantės atstovės skundas buvo atmestas.

3.1. Nutartyje teismas pažymėjo, kad skunde R. P. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį nepagrįstai siejamas su jai nuosavybės teise nepriklausančiame valstybiniame žemės sklype esančios tvoros su pamatu ir ūkinio pastato, nugriovimu. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalykas yra savavališko valstybinės žemės užėmimo galimas padarymas ir jo vertinimas, o ne savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo (statybos padarinių šalinimo) klausimas.

3.2. Nutartyje teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. P. būtų įpareigota nugriauti valstybiniame žemės sklype esančius statinius, institucijos atstovės teigimu, dėl šių statinių nugriovimo yra ruošiamas negatorinis ieškinys, o skunde keliami civilinio pobūdžio reikalavimai, kurie turi būti sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis, atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir su jais susiję skundo argumentai bei skunde nurodomos aplinkybės nenagrinėjamos ir nevertinamos.

3.3. Nutartyje teigiama, kad R. P. neginčija padariusi nusižengimą, sutinka, kad neteisėtai naudodamasi valstybine žeme, pažeidimas padarytas pakartotinai. Už ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jai skirta 850 Eur bauda, kas atitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkį, kuris skiriamas, kai nėra asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl baudos sumažinimo.

3.4. Teismas nutartyje pažymėjo, kad R. P. nurodė nusižengimą padariusi, nes turėjo teisėtus lūkesčius, jog jos iniciatyva suformuotas valstybinės žemės sklypas bus parduodamas aukciono būdu ir ji galės teisėtai jį įsigyti. Pareiškėja, tikėdamasi, jog įsigis šį žemės sklypą, ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, užbėgdama įvykiams už akių, pasistatė tvorą. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nešalina jos atsakomybės. Šioje byloje keliamas klausimas ne dėl neteisėto tvoros pastatymo ar malkinės dalies, ar jų nuosavybės, bet dėl neteisėto žemės naudojimo. Tvoros ar malkinės teisėtumo klausimas nėra teisiškai reikšmingas ir nesprendžiamas, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti NŽT sudaryti taikos sutartį šioje byloje negali būti sprendžiamas

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu R. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą (baudą), atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

4.1. Skunde apeliantė teigia, kad teismas tinkamai nevertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant institucijos raštu 2021 m. rugsėjį R. P. pateikto pasiūlymo parengti taikos sutarties projektą ir jį pateikti derinti NŽT. R. P. šį reikalavimą įvykdė. Tokia NŽT pozicija rodo, jog R. P. atveju yra įmanomas taikus susitarimas, jog padarytas pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad statinių nugriovimas, kaip to reikalauja NŽT, nėra vienintelė galima išeitis.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pagal projektavimo dokumentus, R. P. aptvertą valstybinės žemės lopinėlį perdavus/ pardavus bet kokiam trečiajam asmeniui, R. P. neturėtų jokio kito patekimo į savo sklypą ir šiuo metu projektuojamas servitutas taptų privalomas. Esant tokiai situacijai, R. P. iniciatyva formuojamas valstybinis žemės sklypas taptų neįdomus jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

4.3. Apeliantės teigimu, teismas nevertino jos raštu ir žodžiu byloje pateiktų paaiškinimų, jog R. P. neginčija pažeidimo, jį pripažįsta ir sutinka dvigubai ar net trigubai atlyginti valstybei padarytą žalą. Teismas nevertino aplinkybės, jog užstatytas valstybinis žemės sklypas yra mažas, jog jame de facto negalima jokia statyba, sklypas yra greta magistralinio kelio, kuriame prieš paskutinį teismo posėdį žuvo R. P. šeimos šuo. Teismas neįvertino fakto, jog R. P. iniciatyva formuoti valstybinį žemės sklypelį ir skelbti dėl jo aukcioną yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4.4. Skunde pabrėžiama, kad teismas nevertino kaip R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės fakto, jog R. P. nuo pirmojo patikrinimo bendradarbiavo su tarnyba, teikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti priežastis, kodėl vienas ar kitas veiksmas (aptvėrimas) buvo atliktas. R. P. ne tik neginčijo šių faktų, bet ir iškart padėdama išaiškinti padėtį siūlė sudaryti taikos sutartį šioje netipinėje situacijoje. Nors formaliai R. P. padarė teisės aktų pažeidimą, tačiau ji sutinka padengti valstybei padarytą žalą, atlyginti ją keleriopai, prašo sumažinti baudą dėl lengvinančių aplinkybių ir vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika prašo tvoros negriauti.

4.5. Skunde pažymima, kad NŽT įpareigojo iki 2021 m. rugpjūčio pradžios tvorą ir malkinę nugriauti, tada būtų inicijuota šio valstybinio žemės sklypo įsigijimo aukciono keliu procedūra. Nors formaliai aukcione dalyvauti gali bet kuris asmuo, tačiau dėl šio sklypo specifikos, tokio sklypo įsigijimas trečiajam asmeniui neatneštų jokios naudos, todėl tvorą ir malkinę nugriovusi R. P., tame pačiame žemės sklype iš naujo turėtų statyti (pratęsti) tą pačią tvorą ir tą pačią malkinę. R. P. prasitęsė tvorą į dalį valstybinio žemės sklypo, nes turėjo teisėtus lūkesčius, jog jos pačios iniciatyva suformuotas valstybinės žemės sklypas bus parduodamas aukciono būdu ir ji galės teisėtai jį įsigyti. Alternatyva tokiam įsigijimui, jei jo negalima/ nebus galima vykdyti nenugriovus statinių, yra prašymas leisti išsinuomoti tą naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą maksimaliam nuomos terminui.

4.6. Skunde teigiama, kad pareiškėja supranta, jog teismas neturi galios priversti NŽT sudaryti taikos sutartį, tačiau esama situacija iliustruoja NŽT veiksmų absurdiškumą: sudaryti taikos institucija nesutinka, nesutinka ir kad R. P. išpirktų žemės sklypą, kuriame yra negalima statyba ir reikalauja nugriauti tvorą, tada sutinka parduoti naujai suformuotą žemės sklypą, ko pasėkoje R. P. vėl galės statyti tvorą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau apeliantei, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamojo byloje nėra ginčijamos nustatytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, R. P. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nesutinkama su R. P. skirta bauda, neva teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes. R. P. nuomone, teismas turėjo sumažinti baudą, esant lengvinančioms aplinkybėms. Ukmergės skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2023 m. sausio11 d. nutarimo, pakartotinai išnagrinėjo bylą ir 2023 m. vasario 6 d. skundžiamu nutarimu pakeitė nutarimą ir paskyrė švelnesnę nuobaudą – 850 eurų.

5.3. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėja pripažįsta, kad savavališkai yra užėmusi valstybinį žemės plotą. Tiek pirmojo patikrinimo metu, taip pat protokolo surašymo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, pareiškėjai buvo siūloma geranoriškai atlaisvinti valstybinės žemės plotą, tačiau pareiškėja ignoruoja Ukmergės skyriaus specialistų siūlymą geranoriškai pašalinti pažeidimą. Pareiškėja žinojo, tverdama tvorą bei statydama statinius užtvertame valstybinės žemės plote, kad tai neteisėta, tačiau atlaisvinti žemės sklypą vengia. Pareiškėjai sutikimo vykdyti statybas (statyti tvorą ir ūkio pastatą) valstybinėje žemėje NŽT nėra išdavusi. Nekilnojamieji daiktai – tvora ir ūkio pastatas, daiktinės teisės į juos NTR neįregistruoti. NŽT, vadovaudamasi CPK 49 straipsnio 2 dalimi, CK 4.98 straipsniu, 2023 m. liepos 25 d. pateikė ieškinį atsakovei R. P. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (atlaisvinti valstybinį žemės plotą).

5.4. Atsiliepime akcentuojama, kad administracinis nusižengimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, vadovaujantis ANK 36 straipsniu, tai yra sunkinanti, bet ne lengvinanti aplinkybė.

5.5. Atsiliepime pažymima, kad tarp šalių vykusios derybos dėl taikos sutarties sudarymo savaime neįpareigoja tokį procesą užbaigti taikos sutartimi. Kadangi NŽT, gavusi prašymą ir taikos sutarties projektą, nenustatė teisinio pagrindo bylą užbaigti taikiai, pasinaudojo procesine teise nutraukti derybas. Žemės sklypas šiuo atveju turi būti atlaisvintas nuo pažeidimų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 641 straipsnyje nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ANK 641 straipsnyje numatytos pareigos neįvykdė, kas nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Dėl 2023 m. vasario 6 d. nutarimo

8. Iš skundžiamos nutarties, institucijos atsiliepimų ir R. P. bei jos atstovės skundų matyti, kad institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimas, vadovaujantis ANK 625 straipsnio nuostatomis, institucijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pakeistas ir R. P. paskirta bauda sumažinta iki 850 Eur. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutartį ir 2023 m. vasario 6 d. nutarimą paskiriant R. P. švelnesnę nuobaudą.

9. Aukštesniajam teismui susipažinus su šios bylos medžiaga, nustatyta, kad 2023 m. vasario 6 d. nutarimo bylos medžiagoje nėra. Tuo pagrindu teismas kreipėsi į instituciją su prašymu pateikti 2023 m. vasario 6 d. nutarimo elektroninį nuorašą, tačiau institucija pateikė atsakymą, jog nėra galimybės pateikti minėto dokumento. Institucijos pranešime (b. l. 26-29) nurodoma, kad R. P. ir jos atstovei buvo siunčiamas 2023 m. vasario 6 d. nutarimas, tačiau iš pranešimo priedo matyti, kad iš tiesų institucija siuntė ne 2023 m. vasario 6 d. nutarimą, o Administracinių nusižengimų registro (ANR) išrašą, kuriame yra pažymėta, kad 2023 m. vasario 6 d. nutarimu 2023 m. sausio 11 d. nutarimas buvo pakeistas ir paskirta švelnesnė nuobauda. Iš institucijos lydraščio (b. l. 1) taip pat matyti, kad ANR išrašas yra įvardijamas kaip 2023 m. vasario 6 d. nutarimas.

10. ANK 625 straipsnyje numatyta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas institucijos priimtas nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnyje keliamus turinio reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; <...> jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Be to, nutarime turi būti nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas (ANK 618 straipsnio 3 dalis). Nutarimą administracinio nusižengimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas (ANK 618 straipsnio 4 dalis). Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (ANK 618 straipsnio 5 dalis).

12. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad institucijos R. P. ir jos atstovei siųstas ANR išrašas (įvardijamas kaip 2023 m. vasario 6 d. nutarimas) neatitinka ANK 618 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų nutarimo turiniui – jame nėra nurodomi visi duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jame nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, nenurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas, nutarimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno, jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintos nutarimo administracinio nusižengimo byloje formos.

14. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams (šiuo atveju – institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą ir skiriančiai administracinę nuobaudą) kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo (šiuo atveju – institucijos) aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju institucijos sprendimas yra visiškai be motyvų, neaišku dėl kokių priežasčių institucija sumažino R. P. skirtą baudą, todėl apylinkės teismas negalėjo įvertinti jo pagrįstumo ir teisėtumo. Pats apylinkės teismas motyvuoti institucijos nutarimų, darydamas prielaidas, neturi teisės. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir dėl R. P. atstovės skundo priimti naują sprendimą – 2023 m. vasario 6 d. institucijos nutarimą panaikinti.

16. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors R. P. ir jos atstovė skunduose pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams nurodo skundžianti 2023 m. vasario 6 d. institucijos nutarimą, tačiau iš skundų turinio matyti, kad iš esmės ginčijamas ir 2023 m. sausio 11 d. nutarimas. 2023 m. sausio 11 d. nutarime R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o iš 2023 m. vasario 6 d. nutarimo nėra aišku, ar atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo nustatytos. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir nagrinėjame skunde yra prašoma paskirti švelnesnę (minimalią) baudą nustačius jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. 2023 m. vasario 6 d. nutarimas iš esmės yra palankus R. P. ir jo panaikinimas iš esmės nulemtų jos teisinės padėties pabloginimą – 2023 m. sausio 11 d. nutarimu jai paskirta didesnė bauda. Esant tokiai teisinei situacijai – aukštesniajam teismui pripažinus 2023 m. vasario 6 d. nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, yra pagrindas patikrinti ir 2023 m. sausio 11 d. institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl 2023 m. sausio 11 d. nutarimo

17. 2023 m. sausio 11 d. institucijos nutarimas, kurio R. P. už ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 875 Eur bauda, yra pavadintas „Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas“ (b. l. 30). Aukštesniajam teismui susipažinus su šios bylos medžiaga, nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolo, kuriame būtų nurodomos faktinės aplinkybės, atitinkančios aplinkybes, nustatytas 2023 m. sausio 11 d. nutarime, bylos medžiagoje nėra. Institucijos lydraštyje, kuriuo apylinkės teismui buvo siunčiama bylos medžiaga (b. l. 1), taip pat nėra nurodoma, kad siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su data, vėlesne nei 2021 m. rugsėjo 6 d., kuomet buvo atliktas pakartotinis žemės sklypo patikrinimas (dėl kurio metu nustatytų aplinkybių ir paskirta ginčijama nuobauda). Iš institucijos Vilniaus apygardos teismui pateiktos informacijos – Administracinių nusižengimų registro ekrano kopijos – taip pat nematyti, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl 2021 m. rugsėjo 6 d. galimai užfiksuoto R. P. padaryto administracinio nusižengimo yra registruotas ar priimtas. Institucija, paprašius pateikti protokolą, atsakė, kad priimtas nutarimas, kai nesurašomas protokolas. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolo R. P. dėl 2023 m. sausio 11 d. nutarime nurodomo administracinio nusižengimo apskritai nėra.

18. ANK 564 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 45 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl ANK 110 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka jų ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas tik šioje dalyje numatytais atvejais, t. y. dėl konkrečiuose ANK straipsniuose numatytų nusižengimų, tarp kurių ANK 110 straipsnis nėra numatytas.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.).

20. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad institucijai nesurašius R. P. administracinio nusižengimo protokolo, buvo pažeistos aptariamos teisės normos ir ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytos R. P. teisės. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidimas laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

21. Grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-5351/2010, N444-202/2011).

22. Kaip minėta, teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą ANK 608 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiam pareigūnui. Nei apylinkės teismas, nei skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas tokios teisės neturi. Todėl yra pagrindas panaikinti institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

23. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 565¹ straipsnio 7 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

24. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 11 d. institucijos nutarimo, R. P. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 2 dalyje, paaiškėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. institucijos atlikto pakartotinio aptariamo žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu. Priimant aukštesniojo teismo sprendimą (2023 m. rugsėjo 12 d.) jau yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda. Aukštesniajam teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą gražinti institucijai, tačiau nustačius, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, sprendimas gražinti bylą institucijai tampa teisiškai neprasmingas. Panaikinus institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina vadovaujantis ANK 39 straipsniu ir 565¹ straipsnio 7 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, 565¹ straipsnio 7 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus 2023 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-39-2023 ir 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_I-65-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.