- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-619-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pociene, Stasys Lemežis, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- S. B.
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-619/2010
2.4.6.3.4., 2.4.7.
2010 m. birželio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Reginos Pocienes, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, gynejai adv. Birutei Paukštienei, nuteistajam S. B. (S. B.), teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisves atemimu vieneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
S. B. nuteistas už tai, kad pasikesino pagrobti svetima turta isibroves i saugykla, o butent: jis 2010-03-23, apie 3.30 val., Vilniuje, Justiniškiu g. prie 63 namo, turetu raktu atrakino duru spynele ir isibrove i G. B. priklausancio automobilio „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini), salona ir pasikesino pagrobti ten buvusi turta, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes buvo sulaikytas nukentejusiojo, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendi ir sušvelninti jam paskirta bausme, paskiriant su laisves atemimu nesusijusia bausme. Nurodo, kad teismas paskyre aiškiai per griežta bausme, nes neatsižvelge i jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, o butent, kad jis prisipažino padares jam inkriminuota veika, del jos labai gailisi, nusikaltimo nebaige savanoriškai, atsipraše nukentejusiojo ir šis jam atleido bei susitare del žalos atlyginimo. Be to, prašo ivertinti tai, kad jis nusikalto budamas jauno amžiaus, turi pastovia gyvenamaja vieta, baige mokslus ir gali isidarbinti. Atkreipia demesi i tai, kad namie jo laukia sergantis tevas, turintis 1 grupes invaliduma, bei besilaukianti sugyventine, jiems reikalinga jo priežiura bei išlaikymas.
Apeliacines instancijos teismo posedyje apeliantas ir jo gyneja praše skunda patenkinti.
Prokurore praše skunda atmesti, taciau apylinkes nuosprendi pakeisti, patikslinant nuosprendžio rezoliucine dali, nurodant nuo kada skaiciuoti bausmes atlikimo pradžia.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. B. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. B. bausme Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu bei Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatu nepažeide, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni ir pobudi, stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistajam S. B. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, teismas ivertino tai, jog S. B. pasikesino padaryti tycini nusikaltima, kuris priskiriamas apysunkiu nusikaltimu kategorijai, nukentejusiajam žala nebuvo padaryta. Taip pat ivertino nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis - nors jaunas (gim. 1983 m.), taciau jau teistas 6 kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobudžio nusikalstama veika nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu, nusikaltimo nebaige, nes buvo sulaikytas. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nusikalto turedamas neišnykusius teistumus. Pažymetina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam net du kartus buvo taikytas bausmes vykdymo atidejimas, taciau teismo pasitikejimo S. B. nepateisino, pažeide jam nustatytus ipareigojimus ir draudima nebenusikalsti. Šios aplinkybes rodo nuteistojo susiformavusi neigiama požiuri i istatymo ginamas vertybes, jo nenora pasitaisyti ir laikytis teises normu, polinki nusikalsti ir pavojinguma visuomenei, akivaizdu, kad nuteistasis S. B. nedaro išvadu iš ankstesniu savo teistumu.
Atsižvelgiant i tai, kad šiuos nusikaltimus S. B. padare neišnykus ankstesniam teistumui, BK 27 straipsnio prasme ji laikytinas recidyvistu. Nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme (BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nera jokiu ypatingu ar išskirtinu duomenu bei aplinkybiu, kurios teismui leistu nesivadovauti šia taisykle.
Skiriant bausme teismas ivertino ne tik aukšciau paminetas aplinkybes, bet atsižvelge ir i skunde minima kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe – i tai, kad jis prisipažino ir gailisi padares nusikaltima (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat i tai, kad nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, ivertines šiu aplinkybiu visuma, pagristai parinko sankcijoje už padaryta nusikalstama veika griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima, be to, jam paskirta laisves atemimo bausme nesiekia Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyto bausmes vidurkio. Teismo nuomone paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo, atkreipiant demesi i tai, kad visos skunde minetos aplinkybes, skiriant bausme, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ivertintos.
Apeliantas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir sušvelninti jam paskirta bausme, taciau kolegijos manymu toks nuteistojo prašymas nepagristas. Pagal baudžiamaji istatyma už nusikalstamos veikos padaryma skiriama tik tokios rušies ir tokio dydžio bausme, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kuri asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytos išimtys iš bendros taisykles ir nurodyta salygu visuma, kai nusikaltima padariusiam asmeniui gali buti paskirta švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Taigi, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali tik nustates nurodytu salygu bei aplinkybiu visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkes teismas pripažino byloje esant nuteistojo S. B. atsakomybe švelninancia aplinkybe – prisipažinima padarius nusikalstama veika ir nuoširdu gailejimasi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taciau taip pat matyti, kad nuteistasis ne savo noru atvyko ir apie padaryta nusikalstama veika praneše valstybes institucijoms ar ju tarnautojams, o buvo sulaikytas nukentejusiojo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali buti skiriama ir tada, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi buti nustatyta viena iš alternatyviu savarankiška teisine reikšme turinciu aplinkybiu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 p. Tai reiškia, kad sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. taikymo klausima, visu pirma turi buti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas S. B. baudžiamaja byla, nustate tik viena jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe – prisipažinima padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdu gailejimasi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Daugiau nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta. Nepaisant to, kad byloje nustatyta viena iš alternatyviu savarankiška teisine reikšme turinciu aplinkybiu – veika nutruko pasikesinant daryti nusikalstama veika, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., istatyminio pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. ir nuteistajam švelninti bausme, nera. Nors nuteistasis tvirtina, kad jo tevas yra neigalus, o jo sugyventine yra nešcia, jiems reikalinga jo pagalba bei išlaikymas, taciau kolegijos nuomone, tai negali buti vertinama kaip Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybe. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad skiriant nusikalstama veika padariusiam asmeniui švelnesne nei istatymo numatyta bausme, greta dvieju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu bei žalos atlyginimo, jei ji padaryta, butina papildomai nustatyti, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam juos prižiureti. Pastebetina, kad nagrinejamoje byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad apeliantas iki jo sulaikymo butu išlaikes savo teva. Kaip matyti iš bylos dokumentu, tik išejes iš ikalinimo istaigos, nuteistasis vel nusikalsdavo, budamas laisveje nedirbo, vartojo narkotikus. Kolegijos nuomone, aukšciau nustatytos aplinkybes neduoda pagrindo spresti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybe.
Atsižvelgdama i tai, kas aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nera istatyme nustatytu salygu visumos nuteistojo S. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Be to, atkreiptinas demesys, kad švelnesnes negu istatymo numatyta bausmes paskyrimas, net ir esant konkrecioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytu salygu visumai, yra teismo, nagrinejancio byla, teise, bet ne pareiga, todel teismas neprivalo kiekvienu atveju taikyti šios baudžiamojo istatymo nuostatos.
Kolegija taip pat konstatuoja, kad nera teisinio pagrindo nuteistojo S. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atideti bausmes vykdyma. Bausmes vykdymo atidejimo taikymo salygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. Šio Lietuvos Respublikos BK straipsnio taikymo klausimas gali buti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už viena ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padaryta nusikaltima (nusikaltimus). Kartu teismas turi nuspresti, kad nagrinejamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priejo išvados, kad bausmes tikslai bus pasiekti tik izoliavus kaltininka nuo visuomenes ir tokiai išvadai pritartina. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo jam paskirtos bausmes atidejimo motyvus – jaunas amžius, jis prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, gali isidarbinti, nes turi specialybe, žalos nepadare, tevas yra neigalus, sugyventine laukiasi – apeliacines instancijos teismas pritaria realios laisves atemimo bausmes skyrimui. Kaip jau buvo mineta, aukšciau nustatytos jo asmenybe neigiamai charakterizuojancios aplinkybes tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. yra linkes nusikalsti, pažeisti istatymo reikalavimus ir siekiant sustabdyti kaltininko nusikalstamu veiku daryma, jam skirtina reali laisves atemimo bausme.
Atkreiptinas demesys, kad skundžiamame nuosprendyje nera nurodyta, nuo kada skaiciuoti bausmes atlikimo pradžia. Nagrinejant baudžiamaja byla Nr. 1-818-654/2010 S. B. buvo suimtas kitoje byloje. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio rezoliucine dalis tikslintina nurodant, jog bausmes pradžia pagal ši nuosprendi skaiciuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-03-25.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo S. B. apeliacini skunda atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio rezoliucine dali nurodant, kad bausmes pradžia skaiciuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-03-25.