- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-581-844/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12812-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- T. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos), ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. kovo 28 d. įvykdyta nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 4 d. įvykdyta nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 5 d. įvykdyta nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 12 d. įvykdyta nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 13 d. įvykdyta nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir T. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad T. K. yra recidyvistas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. K. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2024 m. kovo 28 d. apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą savo šeimos narei – sugyventinei G. L., vieną kartą spyrė jai į koją ir paėmęs laidą sudavė du kartus per abi kojas, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės šlaunies bei dešinio sėdmens ir kairės šlaunies srityse, tuo sukėlė G. L. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą;
1.2. 2024 m. balandžio 4 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė apykojės kroviklį į savo šeimos narę – sugyventinę G. L., pataikė jai į nugarą, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie 21.10 val. metė į G. L. dešinį dilbį mobilaus ryšio telefoną, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimo žymes nugaroje, kraujosruvą dešinio dilbio srityje, tuo sukėlė G. L. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą;
1.3. 2024 m. balandžio 5 d. apie 05.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu tris kartus sudavė į galvą savo šeimos narei – sugyventinei G. L., vieną kartą keliu spyrė į galvą, metė klijų tūtelę jai į nugarą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimą dešinio smilkinio srityje, tuo sukėlė G. L. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą;
1.4. 2024 m. balandžio 12 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus spyrė į kairę koją savo šeimos narei – sugyventinei G. L., tris kartus kumščiu sudavė jai į dešinę ranką, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą šlaunyje, tuo sukėlė G. L. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą;
1.5. 2024 m. balandžio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei – sugyventinei G. L., po to sugriebė ranka jai už plaukų, juos tempė ir vieną kartą delnu sudavė į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai kairio smilkinio - skruosto srities sumušimą, tuo sukėlė G. L. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį, sušvelninant juo paskirtą bausmę. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, prieštaraujanti teisingumo principui, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neatitinkanti teismų praktikos. Tokia bausmė įgyvendina tik vieną iš bausmės paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Parenkant bausmės rūšį, buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 64¹ straipsnio nuostatos, neatsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus, tikslą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog nuo pat pirmosios jo apklausos įtariamuoju nekeitė parodymų, laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, blogai vertina savo elgesį, labai gailisi, padarė nesunkius nusikaltimus. Vertinant šias aplinkybes, mažesnį pavojingumą visuomenei, norą gyventi laikantis įstatymo reikalavimų, jo ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti turimus socialinius ryšius. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, paskirdamas jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė ir į jo norą turėti galimybę dirbti atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Sigitas Kanaporis prašo jį atmesti. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismo T. K. paskirta galutinė bausmė nėra per griežta. Laisvės atėmimo bausmė parinkta tinkamai, nes nuteistasis praeityje teistas 6 kartus ir turėdamas neišnykusį teistumą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė penkias nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, yra recidyvistas, nuo tyrimo pasislėpė, buvo sulaikytas ir kalėjo užsienio šalyje už priešišką įstatymui veikimą. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų išvadų jis nepadarė, dėl ko bausmės tikslai bus pasiekti tik paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės yra mažesnės už sankcijoje numatytą vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo. T. K. nesutinka tik su jam paskirta bausme. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant T. K. bausmę.
5. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
6. Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kuris buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m vasario 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, vertinant, ar nuteistajam paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri laikytina lengvinančia T. K. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.
7. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į T. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir skaičių (pažymėjo, jog jis padarė penkias nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkiems nusikaltimams), kaltės formą ir rūšį (nurodė, jog nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), jo asmenybę (paminėjo, jog apeliantas anksčiau teistas šešis kartus, nedirba, yra recidyvistas, kadangi šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka baustas penkis kartus, iš jų du kartus per paskutinius vienerius metus, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 20 d.). Skiriant bausmes T. K. atsižvelgta ir į jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam turi būti paskirta griežčiausia savo rūšimi bausmė. Atsižvelgęs į apeliantą charakterizuojančius duomenis, tai, kad ankstesni teistumai jo nepaveikė, laisvės atėmimo bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė didesnius, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę, jas įvertino tinkamai. Laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, bausmė taip pat buvo paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Nepažeistos ir kitos bausmės skyrimą reglamentuojančios teisės normos.
9. Nors už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numatė galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, bet ir švelnesnes alternatyvias bausmes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo T. K. paskirtomis bausmėmis. Vertindamas nuteistajam paskirtų bausmių pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo jis Lietuvos Respublikoje buvo teistas jau šešis kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalyje, bei netgi negrįžtamas pasekmes sukėlusį smurtinį nusikaltimą – nužudymą. Nusikalstamas veikas apeliantas pradėjo daryti sulaukęs vos 14 metų, jas vykdė sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. T. K. neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir apylinkės teismo paminėtas faktas, jog ANK nustatyta tvarka jis baustas penkis kartus, iš jų du kartus per paskutinius vienerius metus, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 20 d. už tai, kad disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeidžiant nustatytą tvarką. Be to, praėjus vos dviem mėnesiam nuo šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo T. K. įvykdė vagystę Didžiojoje Britanijoje, taip pat šioje užsienio valstybėje prekiavo vogtomis prekėmis.
10. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės. Visgi, nei švelnesnė savo pobūdžiu bausmė, nei laisvės atėmimo bausmės ir jų faktinis atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, T. K. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Jis penkias naujas tyčines nusikalstamas veikas įvykdė ne tik turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, bet ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 15 d. sprendimu buvo paleistas į laisvę neatlikus 2 mėnesių ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės.
11. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiosios sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau jis pasikėsino į vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, jog dėl nuteistojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau patyrė ir kūno sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš savo sugyventinę neapsiribojo vienu tyčiniu poveikiu jos kūnui – visais atvejais G. L. būdavo suduodami daugybiniai smūgiai bei į įvairias kūno vietas, tame tarpe buvo ir iš kelio spirta į galvos sritį. Visa tai atskleidžia apelianto padarytų nusikaltimų ir jo paties asmenybės didesnį pavojingumą.
12. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tarp jų ir analogiško pobūdžio, o tai leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tokių nusikaltimų padarymas yra T. K. įprasto elgesio modelis dalis. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau išlieka pavojingas visuomenei, kadangi jis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, kėsinasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Todėl teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo daryti išvadą, kad T. K. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju būtų pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepaveikia apelianto taip, kad jis, išėjęs į laisvę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau, kaip matyti, šio tikslo nepasiekė ir švelnesnio pobūdžio bausmės ar probacija. Be to, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad tik laisvės atėmimu bent jau laikinai yra įmanoma apriboti galimybę nuteistajam ir toliau vykdyti smurtines ir kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tuo apsaugant visuomenę, nubausti T. K. ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, vertybės, į kurią buvo pasikėsinta, svarbą, tai, kad net penkias smurtines nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu jis įvykdė vos per šešiolika dienų, aptartus itin neigiamai apeliantą charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi ir į tai, jog šiuo atveju buvo nustatytas vienodas skaičius T. K. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantui skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo įvykdytus nusikaltimus buvo paskirtos nors ir didesnės, nei minimalios, bet mažesnės už vidurkį laisvės atėmimo bausmės.
14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingai subendrino nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudėjimo būdu, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą. Apylinkės teismas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo, o ne visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, t. y. už 2024 m. balandžio 5 d. nusikalstamos veikos padarymą pridedant 4 mėnesius laisvės atėmimo, o už kitas veikas vos po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, taip pridėdamas minimalią galimą pridėti laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, paskirta galutinė subendrinta bausmė, įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis.
15. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados, taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistajam buvo pagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog T. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu. Tačiau jau 2022 m. lapkričio 14 d. to paties teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir T. K. pasiųstas atlikti jam 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes jis probacijos laikotarpiu pažeidinėjo jam skirtus įpareigojimus, nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba, įvykdė naują nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, nuteistajam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimo atveju, jis buvo panaikintas, nes T. K. ne kartą pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas, buvo nubaustas administracine nuobauda bei jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teistam šešis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, analogiškus šioje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai, taip pat tokiam asmeniui, kuriam jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tuo pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą T. K. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, nebuvo pasiektas, šioje situacijoje neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaikas.
16. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 rugpjūčio 20 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Priešingai, nei teigiama skunde, T. K. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, negali būti laikomos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Tik tokiomis bausmėmis šiuo atveju bus įgyvendinta ir bausmės paskirtis.
17. Nuteistojo skunde jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodyta. Skundo teiginys, jog nuo pat pirmosios jo apklausos įtariamuoju T. K. nekeitė parodymų, laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, apskritai yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kaltu dėl 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 4 d., 2024 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. balandžio 13 d. padarytų nusikaltimų neprisipažino, neigdamas bet kokio fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją faktą, o kaltu dėl 2024 m. balandžio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies – jis neginčijo to, kad spyrė nukentėjusiajai į koją bei trenkė kumščiu į ranką, tačiau teigė, kad sudavė ne po tris, o tik po du smūgius į šias sugyventines kūno vietas. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. K. kaltu prisipažino visiškai, pripažindamas visas kaltinime nurodytas jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tvirtino, jog itin blogai vertina tokį savo elgesį, jo nepateisina bei labai gailisi nusikaltęs, tai nėra savarankiškas pagrindas švelninti nuteistajam paskirtas bausmes bei spręsti, jog tokiomis švelnesnėmis bausmėmis galėtų būti pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Byloje esančio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio turinys patvirtina, jog savo kaltės nuteistasis neneigė ir ankstesnės baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir 140 straipsnio 2 dalį, teisminio nagrinėjimo metu. Anksčiau vykusio teisminio proceso metu jis taip pat teigė besigailintis, savo elgesį vertinantis kritiškai, nurodė, jog pažada daugiau nesmurtauti. Vis tik nepaisant kaltės prisipažinimo bei žodžiu išreikšto neigiamo savo veiksmų vertinimo, nuteistasis nuo fizinio smurto panaudojimo ateityje taip ir nesusilaikė, jokių realių pastangų tvarkytis su pykčio bei pavydo priepuoliais, užsibaigiančiais smurtiniais veiksmais, taip ir nedėjo.
18. Nuteistasis skunde taip pat tvirtina, kad jo ilgalaikis įkalinimas gali neigiamai paveikti turimus socialinius ryšius, tačiau taip ir nedetalizuoja kokiais socialiniais ryšiais jis yra saistomas laisvėje. Nuteistasis nevedęs, neturi vaikų ar išlaikytinių, o jo sugyventinė, prieš kurią jis smurtavo, ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė nebenorinti palaikyti su juo santykių. Iki suėmimo T. K. taip pat niekur nedirbo, ikiteisminio tyrimo metu apskritai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir jos atlikimas iš tiesų įtakotų jo socialinių ryšių nutrūkimą.
19. T. K. skunde taipogi teigiama, jog apylinkės teismas, paskirdamas jam galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo norą bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kur galėtų dirbti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu). Taigi, šiuo atveju, paskyrus T. K. didesnę, nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jis iš tiesų negalės būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste, kadangi nuteistojo noras atlikti bausmę vienomis ar kitomis bausmės atlikimo sąlygomis yra niekaip nesusijęs su aplinkybėmis, kurios reikšmingos skiriant ir individualizuojant bausmę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.