- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-29
- Bylos Nr.
- 2-484
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Gintaras Pečiulis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- AB ,,Spauda“
- Trečiasis asmuo
- AB ,,Molesta“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarties (bylos Nr. 2-2366-34/2005), kuria atsisakyta priimti V. R. ieškinį atsakovui AB ,,Spauda“, trečiajam asmeniui AB ,,Molesta“ dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2005 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Spauda“, trečiajam asmeniui AB ,,Molesta“ dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. R. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodoma, kad ieškovo reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl ieškinys nenagrinėtinas apygardos teisme. Nutartyje pažymėta, kad ieškovo reikalavimų neturtinis pobūdis pasireiškia tuo, jog jis neprašo priteisti turtą ar pinigų sumas. Jei ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, ieškovas neįgytų iš atsakovo jokio turto. Apygardos teismas nurodė, kad V. R. ieškinys pagal atsakovo buvimo vietą nagrinėtinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu V. R. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jo ieškinį priimti ir perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Iš dokumentų, pateiktų kartu su ieškiniu, matyti, jog patalpų, kurių pardavimo aukcionas buvo skelbiamas ginčijamų sprendimų pagrindu, vidutinė vertė viršija 100 000 Lt. Šių patalpų pardavimo kaina aukcione taip pat viršijo 100 000 Lt, todėl darytina išvada, kad pareikšti reikalavimai sukels teisines pasekmes, kurių piniginė išraiška bus didesnė nei 100 000 Lt. Sprendžiant teismingumo klausimą, nustatant ieškinio sumą turėtų būti atsižvelgiama ir į teisinių pasekmių, kurias gali sukelti ieškinio patenkinimas, piniginę ar turtinę išraišką. Pasak apelianto, ieškinio reikalavimų patenkinimas sukeltų didesnes nei 100 000 Lt vertės pasekmes, todėl ieškinys turėtų būti teismingas apygardos teismui. Taip pat apeliantas nurodo, kad šį ieškinį jau atsisakė priimti Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, motyvuodamas, jog ginčas teismingas apygardos teismui. Esant tokiai teisinei situacijai, dabar skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi užkirstas kelias į teisminę gynybą, nes ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi. Apelianto nuomone, tokia Vilniaus apygardos teismo pozicija leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis nebus privaloma Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, kuris vėl galės konstatuoti, jog ieškinys teismingas apygardos teismui ir pakartotinai atsisakys priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.
Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys tam teismui neteismingas, teismas turi atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu yra tiksliai nustatyti, ar nebus pažeistos teismingumo taisyklės.
Taikant rūšinio teismingumo taisykles pirmiausia yra nustatoma, kuris - bendrosios kompetencijos ar specializuotas - teismas turi nagrinėti bylą. Konstatavus, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą.
CPK 27 straipsnyje yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Apylinkių teismų kompetencija yra reglamentuota CPK 26 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Tokiu būdu, šie teismai pirmąja instancija nagrinėja visas civilines bylas, jeigu įstatymas nenurodo išimčių iš šios bendros taisyklės. Sprendžiant klausimą, kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų būtų teisminga byla pagal V. R. ieškinio reikalavimus, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis (dalykas). V. R. ieškinio pareiškimu prašo pripažinti negaliojančiais: a) AB ,,Spauda“ valdybos 2003 m. gegužės 7 d. nutarimą skelbti patalpų pardavimo aukcioną; b) AB ,,Spauda“ ilgalaikio turto pardavimo konkurso (aukciono) komisijos 2003 m. gegužės 26 d. sprendimą aukciono laimėtoju pripažinti AB ,,Molesta“; c) AB ,,Spauda“ valdybos 2003 m. gegužės 30 d. nutarimą pripažinti aukciono nugalėtoju AB ,,Molesta“ ir perduoti jai 1248,34 kv. m. ploto patalpas. Akivaizdu, kad tokiais ieškinio reikalavimais neprašoma išreikalauti turtą ar priteisti pinigų sumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškinį laikė neturtiniu. Apygardos teismas laikėsi teisingos pozicijos, kad taip suformuluotų ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju ieškovas neįgys iš atsakovo nei turto, nei piniginių sumų ar konkrečių turtinių teisių. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartyje (b. l. 106) išdėstyta nuostata, kad V. R. ieškiniu ginčijami sprendimai yra sukėlę turtines pasekmes, nesudaro teisinio pagrindo šio ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) pripažinti esančiais turtinio pobūdžio.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti V. R. ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kaip neteismingą šiam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis CPK 26 straipsnio 1 dalimi byla pagal V. R. ieškinį teisminga Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, kuris negali tų pačių teismingumo kriterijų taikymo pagrindu pakartotinai atsisakyti priimti V. R. ieškinį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.