Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116-495-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-29
Bylos Nr.
1S-116-495-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Pareiškėjas
G. G.
Advokatai
Birutė Rutkauskienė
Kategorijos
Nr.1S-116-495-2008Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Daiva Pranyte-Zalieckiene,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,pareiškejui G. G.,gynejai advokatei Birutei Rutkauskienei,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo G. G. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarties, ir

nustate :

2004-03-30 pagal pareiškejo G. G. skunda buvo pradetas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-0575-04, pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 1 d. požymius. Byloje buvo nagrinejamos G. G. gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užemimo aplinkybes. Pareiškejo teigimu, 2004-03-26 vakare, grižus namo su žmona T. G., pamate name nepažistamus žmones. Iškvietus policijos pareigunus paaiškejo, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovas J. G. su antstoliais ir saugos tarnybos „A“ (duomenys neskelbtini) darbuotojais išlauže namo duris, pakeite spynas ir užantspaudavo.

2004 m. gruodžio 31 d. Vilniaus m. apylinkes prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Del ko buvo gautas pareiškejo skundas panaikinti nurodyta nutarima. Taciau 2005-04-19 Vilniaus m. apylinkes vyriausiojo prokuroro nutarimu G. G. skundas buvo atmestas. 2006-09-27 G. G. apskundus ši nutarima, Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi ji panaikino, motyvuojant tuo, kad nebuvo atlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2007 m. birželio 14 d. Vilniaus m. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustacius nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymiu. 2007 m. rugpjucio 13 d. Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. G. skunda atmete, nutarima paliko galioti.

Pareiškejas del 2007 m. rugpjucio 13 d. nutarimo pateike skunda Vilniaus m. 1 apylinkes teismui, prašydamas mineta nutarima panaikinti ir atnaujinti nutraukta ikiteismini tyrima.

Taciau Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškejo skunda atmete ir paliko galioti prokuroro 2007 m. rugpjucio 13 d. nutarima.

Pareiškejas G. G. pateike skunda del 2008 m. sausio 18 d. teismo nutarties, prašydamas panaikinti nurodyta nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-0575-04. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteiseta ir nepagrista, nes ikiteisminio tyrimo teisejas neisigilino i bylos medžiaga, netinkamai ivertino byloje esancius irodymus, del ko buvo nepagristai atsisakyta atnaujinti ikiteismini tyrima. Pareiškejo manymu, apklausus UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovus J. G. ir A. K., ikiteisminio tyrimo pareigunai netinkamai ivertino ju veika, nepašalino prieštaravimu ju parodymuose. Nurodo, kad UAB „JGK Statyba“ nestate gyvenamojo namo, esancio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo neirenginejo ir niekada realiai nevalde. Nurodyta nama pastate pareiškejas ir valdo ji nuo pat statybos pradžios, jame yra registruotas nuo 1995-04-20. Nurodo, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) 1996 m. kreipesi i teisma del jo iškeldinimo iš nurodyto namo, taciau jis pateike priešieškini del nuosavybes teises i ši nama pripažinimo. 1999 m. sausio 21 d. teismo nutartimi buvo uždrausta UAB „J“ (duomenys neskelbtini) parduoti ar kitaip perleisti gyvenamaji nama, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2000 m. gegužes 12 d. teismo nutartimi buvo sustabdytas 1995 m. birželio 9 d. teismo sprendimo (kuriuo ginco namas buvo perduotas UAB „J“ (duomenys neskelbtini) nuosavyben) vykdymas. Pažymi, kad nurodytos teismo nutartys yra isiteisejusios. Taip pat nurodo, kad 2004 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo atmestas UAB „J“ (duomenys neskelbtini) ieškinys del pareiškejo iškeldinimo, o jo priešieškinys patenkintas, pripažistant jam nuosavybes teise i gyvenamaji nama, esanti Rasytes g. 12, Vilniuje, panaikinant gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teisine registracija UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vardu. Taciau šis sprendimas buvo apskustas ir bylos nagrinejimas vyksta iki šiol.

Pareiškejas skunde nurodo, kad 2004 m. kovo 26 d. vakare, grižus namo, jis su žmona negalejo patekti i savo gyvenamaji busta, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes namas buvo užgrobtas, t.y. išlaužtos ir pakeistos spynos, užantspauduotos durys. Pažymi, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) visa savaite disponavo jo gyvenamuoju namu, jame esanciu turtu. Nurodyti faktai rodo, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai J. G. ir A. K., žinodami, kad neturi teises užimti gyvenamojo namo, vis del to atliko nurodytus veiksmus, nuslepe nuo pareigunu faktines bylos aplinkybes – apie esamus draudimus ir areštus, ir apgaule itikino užimti UAB „J“ (duomenys neskelbtini) nepriklausanti nama. Nurodo, kad liudytojas I.Gaidelis (antstolis) savo parodymais patvirtino, kad i ji kreipesi J. G., taciau jam nepaaiškino, kad yra galiojanti 2000 m. gegužes 12 d. teismo nutartis, kuria sustabdytas 1995 m. birželio 9 d. teismo sprendimo vykdymas. Tokiu budu nustatyta, kad J. G. nuslepdamas aplinkybes apie esamus draudimus ir areštus, apgaule itikino antstoli ieiti ir padeti užimti faktiškai UAB „J“ (duomenys neskelbtini) nepriklausanti nama. Pažymi, kad liudytojas R. V. (antstolis) taip pat patvirtino, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai nuslepe nuo jo fakta, jog yra galiojanti 2000 m. gegužes 12 d. teismo nutartis, kuria buvo sustabdytas 1995 m. birželio 9 d. teismo sprendimo vykdymas, todel buvo pradeti vykdymo veiksmai, nors jie nebuvo galimi. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP pareigunai A.B. ir D. P. bei saugos bendroves UAB „A“ (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

Pareiškejas nurodo, kad remiantis CK 6.610 str., iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos galimas tik teismo tvarka, taciau tokio sprendimo byloje nera. LR Konstitucijos 24 str. nurodyta, kad žmogaus bustas yra nelieciamas. Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 8 str. taipogi nustato, kad kiekvienas asmuo turi teise i busto nelieciamybe. Pareiškejas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, patvirtina, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai tycia nuslepdami nuo pareigunu fakta, kad gyvenamojo namo perdavimas UAB „J“ (duomenys neskelbtini) yra sustabdytas teismo nutartimi, neteisetai, panaudodami apgaule, prieš pareiškejo valia isibrove i gyvenamaji nama (BK 165 str.), taip pat šie asmenys nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama savo teise i nama, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje (BK 294 str.), tuo pažeisdami pagrindine konstitucine teise i busto nelieciamuma.

Pareiškejas G. G., jo gynejas ir prokuroras teismo posedyje praše skunda patenkinti..

Pareiškejo skundas tenkintinas.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartimi konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas teisetai ir pagristai, todel paliko galioti prokuroro nutarima galioti, motyvuojant tuo, kad nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., tai yra tuo pagrindu, kad egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybes. Skundžiama teismo nutarti pareiškejas motyvuoja iš esmes tuo, kad teismas neivertino faktiniu aplinkybiu apie tai, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai nuslepe nuo pareigunu faktus apie teismo nustatytus draudimus (t.y. kad 2000-05-12 Vilniaus raj. apylinkes teismo nutartimi buvo sustabdytas 1995-06-09 teismo sprendimas, kuriuo ginco namas perduotas UAB „J“ (duomenys neskelbtini) nuosavyben, vykdymas) ir areštus, ir apgaule juos itikino užimti faktiškai jiems nepriklausanti turta.

Pareiškejas prašo atnaujinti ikiteismini tyrima, nurodydamas, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai, panaudodami apgaule, prieš pareiškejo valia isibrove i jo gyvenamaji busta ir žinodami, jog neturi teises užimti gyvenamojo namo, suorganizavo jo užemima. Nurodyti UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu veiksmai atitinka BK 165 str. 1 d. ir 294 str. 1 d. numatytu veiku požymius.

Pagal BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Iš šiu istatymo nuostatu seka, kad gavus informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika, paprastai visais atvejais turi buti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi buti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymiu. Atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (yra BPK 3 str. numatytu aplinkybiu del kuriu procesas negalimas; kalba eina apie ivyki ar veika, už kuria nenumatyta baudžiamoji atsakomybe).

Teismas išanalizaves ir ivertines pareiškejo skunde nurodytas faktines aplinkybes apie galimus UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 165 str. 1 d. ir 294 str. 1 d., neturi pagrindo manyti, kad nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Teismo nuomone, pareiškejo skundas yra pakankamai pagristas fakto aspektu, nes nurodyti duomenys patvirtina galimu nusikalstamu veiku aplinkybes. Tokie duomenys yra: 1) isiteisejusi Vilniaus rajono apylinkes teismo 2000 m. gegužes 12 d. nutartis, kuria sustabdytas 1995 m. birželio 9 d. sprendimo vykdymas; 2) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini)nuosavybes teises i ginco nama igijimo pagrindas – 1995-06-09 teismo sprendimas; 3) 2004-03-24 ir 2004-03-25 A. K. pateikti pareiškimai Vilniaus m. 5 notaru biurui del G. G. informavimo apie tai, kad jis iki 2004-03-24 12 val. atsiimtu visus jam priklausancius daiktus iš ginco namo (II t., b.l. 35-36) ir 2004-03-26 A. K. pranešimas G. G., kad jis iki 2004-03-31 14 val. atsiimtu visus ginco name esancius asmeninius daiktus (II t., b.l. 37); 4) 2004-03-17 antstolio R. V. pareiškimas del varžytiniu paskelbimo ginco namui; 5) 2003-12-31 Vilniaus m. policijos komisariato raštas D. G., patvirtinantis aplinkybe, kad buvo kreiptasi del jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenu panaikinimo; 6) 2004-04-05 Gyventoju registro tarnybos pažyma, patvirtinanti, kad G. G. gyvenamoji vieta – Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini)., buvo deklaruota dar 1995 m. gegužes 16 d. 7) tiek prokuroro nutarimai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis del ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepatvirtina, jog yra nustatytos aplinkybes, numatytos BPK 3 str.; 8) Nera surinkta irodymu ir nustatyta aplinkybiu apie tai, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai nepadare nusikalstamu veiku, numatytu BK 165 str. 1 d. ir 294 str. 1 d.

Tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas ikiteisminio tyrimo nutraukima pagrinde grinde vieninteliu faktu – kad antstolis vykdymo veiksmus atliko teisetai, nes ivykio metu, t.y. 2004-03-26, ginco namas nuosavybes teise priklause UAB „J“ (duomenys neskelbtini), o ne G. G.. Taciau konstatuodami šia aplinkybe, ikiteisminio tyrimo pareigunai neivertino pakankamai reikšmingu faktiniu duomenu apie tai, kad: 1) ginco namo nuosavybes igijimo pagrindas buvo 1995 m. birželio 9 d. sprendimas, kurio vykdymas 2000 m. gegužes 12 d. nutarties pagrindu buvo sustabdytas; 2) A. K. pranešimuose notarui ir G. G. yra nurodyti skirtingi terminai del daiktu atsiemimo, juolab, kad G. G. i savo gyvenamaji nama pateikti negalejo jau 2004-03-26, kai tuo tarpu jam adresuotame UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovo pranešime nurodyta daiktus pasiimti iki 2004-03-31. Taigi nurodytos aplinkybes nebuvo tirtos, del ju pasisakyta nebuvo. Todel darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai atliko tik formalu, paviršutiniška byloje esanciu duomenu tyrima, tuo paneigdami baudžiamojo proceso paskirti - užtikrinti išsamu nusikalstamu veiku atskleidima ir teisinga nusikalstamas veikas padariusiu asmenu nubaudima (BPK 1 str. 1 d.).

Pagal BK 165 str. 1 d., atsako tas, kas neteisetai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaule ar smurta arba kitokiu budu prieš savininko ar jo igaliotu asmenu valia isibrove i kito žmogaus gyvenamaji nama, buta ar kita gyvenamaja patalpa arba jos priklausinius, iskaitant saugoma busto teritorija. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus busto nelieciamybe. Objektyvioji puse pasireiškia tokiais veiksmais kaip neteisetas isibrovimas, o isibrovimas bus neteisetas tuomet, kai kaltininkas, tai daro neturedamas nuosavybes teisiu i ginco busta, veikia prieš savininko valia. Vadinasi nagrinejamu atveju svarbu yra nustatyti, ar UAB „J“ (duomenys neskelbtini) turejo nuosavybes teises i ginco nama ivykio metu. Aukšciau išdestytos aplinkybes rodo, kad patikimu duomenu, patvirtinanciu, jog 2004-03-26 ginco namas nuosavybes teise priklause UAB „J“ (duomenys neskelbtini), nera. Remtis tik turto registro duomenimis, išimant juos iš bendro kitu byloje esanciu faktiniu duomenu konteksto, yra neteisinga, nes tai neatspindi ikiteisminio tyrimo išsamumo. Byloje esantys duomenys turi buti vertinami lyginamuoju aspektu, o ne fragmentiškai, todel vien tik registro duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog nebuvo pažeista pareiškejo busto nelieciamumo teise. Kai tuo tarpu Konstitucijos 23 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybe yra nelieciama. Tai yra Konstitucijos skirsnio "Žmogus ir valstybe", kuriame itvirtintos pagrindines žmogaus teises ir laisves, nuostata. Šioje nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis privacios nuosavybes nelieciamumo principas. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo: “Nuosavybes nelieciamumas reiškia savininko, kaip subjektiniu teisiu i turta turetojo, teise reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistu jo teisiu, taip pat valstybes pareiga ginti ir saugoti nuosavybe nuo neteiseto kesinimosi i ja“(Žin., 1993, Nr. 70-1320).

Pagal BK 294 straipsnio 1 dali atsako tas, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams. Nusikaltimo sudeties požymiu visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kalte, motyvas, tikslas) yra butinas pagrindas asmeni patraukti baudžiamojon atsakomyben. Taigi, kad neteisetas kaltininko elgesys butu pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teises prasme, yra butinos visos istatymu leidejo BK 294 straipsnyje numatytos salygos. BK savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybeje istatymais ir kitais teises aktais nustatyta asmens teisiu ir pareigu igyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrecios asmenu teises ir teiseti interesai (nuosavybe, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudeties dispozicija savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikra ar tariama teise, kuri yra gincijama arba pripažistama, bet nerealizuojama. Nagrinejamos bylos atveju, irodymu, patvirtinanciu, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini)vadovu veiksmai buvo atlikti teisetai, nera. Priešingai nei teigia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisejas, tokie duomenys kaip Vilniaus rajono apylinkes teismo 2000 m. gegužes 12 d. nutartis, kuria sustabdytas 1995 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo ginco namas buvo perduotas UAB „J“ (duomenys neskelbtini) nuosavyben, vykdymas, 2004-03-24 ir 2004-03-25 A. K. pateikti pareiškimai Vilniaus m. 5 notaru biurui ir 2004-03-26 A. K. pranešimas G. G., nurodant skirtingus išsikeldinimo terminus, G. G. 1995 m. gegužes 16 d. gyvenamosios vietos deklaravimo faktas liudija, apie galima savavališka UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu teisiu realizavima i ginco nama. Be to, šiuo atveju ivertintina tai, kad 2000m. gegužes 12 d. nutartis yra isiteisejusi, o tai reiškia, jog ji yra privaloma visoms valstybes institucijoms ir pareigunams bei asmenims ir turi buti vykdoma (BPK 346 str. 1 d.). Šis faktas byloje ivertintas nebuvo, kai tuo tarpu, tiek UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai, tiek antstolis ir saugos darbuotojai, esant isiteisejusiajai 2000-05-12 nutarciai, draudžianciai bet kokius vykdymo veiksmus, juos atliko, kai tuo tarpu LR Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybes savavališkai ir ne teises pagrindu.

Pažymetina, kad tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas neivertino ir nepasisake del antstoliu I.Gaidelio ir R. V., saugos bendroves UAB „A“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju parodymu apie tai, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai neatskleide fakto apie tai, jog yra galiojanti 2000 m. gegužes 12 d. teismo nutartis, kuria buvo sustabdytas 1995 m. birželio 9 d. teismo sprendimo vykdymas.

Tik tuo atveju, kai pareiškimas pradeti ikiteismini tyrima yra akivaizdžiai nepagristas teises aspektu, t.y. jei pareiškime nurodyta veika nera nusikalstama, ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras priima sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nagrinejamu atveju, neatlikus ikiteisminio tyrimo, iš anksto konstatuoti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu, negalima. Juolab, kad pareiškejas pateike rašytinius irodymus apie galimai neteisetus UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu veiksmus, kurie, teismo nuomone, išsamiai gali buti išanalizuoti ir ivertinti tik atlikus ikiteismini tyrima. Tik per ikiteismini tyrima surinkus ir ivertinus informacija, galima nuspresti, ar ikiteisminis tyrimas turi buti tesiamas ir ar ji pabaigus baudžiamoji byla turi buti perduodama teismui, ar tyrimas turi buti nutrauktas. Teismo nuomone, byloje esanciu faktiniu duomenu pagrindu konstatuoti, kad nebuvo padarytos veikos, turincios nusikaltimo požymiu, butu neteisinga, nes tokia pozicija paneigtu iš Konstitucijos kylancia asmens ir visos visuomenes teise i sauguma nuo nusikalstamu kesinimusi bei asmens teise i tinkama teisini procesa. Juolab, kad ikiteisminis tyrimas nagrinejamojoje byloje yra susijes su nuosavybes teises, kurios apsauga yra numatyta konstituciniu lygiu, pažeidimu. LR Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybes teisiu apsauga. Šiame straipsnyje itvirtintas nuosavybes nelieciamumas ipareigoja kitus asmenis nepažeisti savininko teisiu, o valstybe - saugoti ir ginti nuosavybes teises.

Konstitucijos 23 str. 2 d. yra itvirtinta, kad nuosavybes teises saugo istatymai. Šioje nuostatoje yra itvirtinta nuosavybes teises instituto pamatine taisykle, kad subjektines nuosavybes teises reguliuojamos ir ginamos istatymu. Juolab, kad ir Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 17 str. 2 p. skelbia: "Iš nieko negali buti savavališkai atimta jo nuosavybe". Tai reiškia, kad nuosavybe gali buti paimta, bet tai turi buti daroma istatymais nustatyta tvarka. Tuo tikslu yra sukurta ištisa civilines ir kitu teises šaku normu sistema. Taciau teises teorijos požiuriu nuosavybes teisiu gynimas teisinemis priemonemis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teise visais visuomeniniu santykiu reguliavimo atvejais turi apibrežtas galiojimo ribas. Istatymuose nustatyta, kad i savininko turta gali buti nukreipti išieškojimai pagal prievoles, atsirandancias iš sutartiniu, deliktiniu, šeimos ar kitu santykiu. Tiek prokuroras nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas nutartyje nurode, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko pagal išieškotojo AB „Turto bankas“ reikalavima nukreipti išieškojima i skolininko UAB „J“ (duomenys neskelbtini) turta (II t., b.l. 106-107). Taciau, nukreipiant tokio pobudžio išieškojimus, nebuvo apklaustas nei vienas AB „Turto bankas“ darbuotojas, kai tuo tarpu išieškojimas pagal prievoles yra griežtai reglamentuotas istatymu. Taigi nurodyto išieškojimo butinumo ir tikslingumo aplinkybes ištirtos nebuvo.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne karta yra konstataves, kad nuosavybes nelieciamumas ir nuosavybes teisiu apsauga reiškia, jog savininkas, kaip subjektiniu teisiu i nuosavybe turetojas, turi teise reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistu jo teisiu, taip pat kad valstybe turi pareiga užtikrinti nuosavybes teisiu gynima ir apsauga.

Iš LR Konstitucijos 118 str. 1 d. nuostatos prokurorui kyla pareiga organizuoti ikiteismini tyrima ir vadovauti jam taip, kad butu surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstama veika ir asmeni, itariama padarius šia veika. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima, yra neteiseta ir nepagrista, nes kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nebuvo atlikti visi butini procesiniai veiksmai, neivertinti byloje esantys faktiniai duomenys tikslu išsiaiškinti ar buvo padarytos nusikalstamos veikos. Taigi tik ištyrus visas pareiškejo prašyme del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodytas aplinkybes apie galima UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu neteiseta, panaudojant apgaule, isibrovima prieš pareiškejo valia i jam priklausanti busta ir galima, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, savavališka gincijamos teises i ginco namo vykdyma, butu galima priimti pagrista ir teiseta sprendima.

Nutraukti ikiteismini tyrima galima tik tuo atveju, kai skunde, pranešime ar pareiškime nurodomi faktai, kuriu patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas del akivaizdaus tu faktu netikrumo. Taciau teismas pareiškejo skunde tokiu aplinkybiu nenustate.

Teismas išanalizaves ir ivertines byloje esancius faktinius duomenis, negali konstatuoti UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu ir antstoliu atliktu veiksmu teisetumo fakto bei kategoriškai teigti, kad tiek UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovai, tiek antstoliai veike teisetai, teises aktu apibrežtos kompetencijos ribose. Nurodytos aplinkybes gali buti paneigtos ar patvirtintos tik atlikus išsamius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Išdestytu aplinkybiu kontekste darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu nutrauktas nepagristai, teismo nuomone, tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, butu galima objektyviai nustatyti ar UAB „J“ (duomenys neskelbtini) vadovu atlikti veiksmai turi nusikalstamu veiku, numatytu BK 165 str. 1 d. ir 294 str. 1 d. požymiu.

Esant nurodytoms aplinkybems, pareiškejo skundas tenkintinas, o prokuroru 2007 m. birželio 14 d. ir 2007 m. rugpjucio 13 d. nutarimai naikintini. Taip pat naikintina Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,nutare:

pareiškejo G. G. skunda patenkinti.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkes prokuraturos 2007 m. birželio 14 d. nutarima, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. rugpjucio 13 d. nutarima, kuriuo buvo atmestas G. G. skundas del ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarti, kuria paliktas galioti Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007 m. rugpjucio 13 d. nutarimas.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.

Teiseja Daiva Pranyte-Zalieckiene