- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 1S-274-337/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- V. F.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo V. F. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutarties, kuria V. F. skundas dėl 2014-02-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. F. pareiškimą (duomenys neskelbtini) pareigūnų bei (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartimi V. F. skundas dėl minėto 2014-02-05 prokuroro nutarimo panaikinimo atmestas.
V. F. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį, prašo ją panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas privalėjo nusišalinti nuo jo skundo nagrinėjimo, nes jis kaip įtariamojo G. J. gynėjas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundė to paties teisėjo priimtą nutartį dėl G. J. suėmimo termino pratęsimo. Skunde jis išdėstė tai, kad teisėjas netinkamai atliko savo pareigas. Teigia, jog po šio skundo pateikimo teismui jį teisme sutikęs teisėjas išsakė jam repliką, kad jis „rašinėja briedus“. Teigia, kad toks elgesys rodo, jog teisėjas turi susiformavusią išankstinę nuomonę apie įtariamojo ir jo gynėjo veiklą, kurią jis vertina negatyviai, taip pat yra įsižeidęs dėl to, jog skunde buvo nurodyta šiurkšti jo profesinė klaida.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d. imperatyviai nustato, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos veikos gali tik generalinis prokuroras. Priimdamas nutarimą Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausias prokuroras viršijo savo kompetenciją, o aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ignoravo nurodytą įstatymo nuostatą, galimai rodo teisėjo nekompetentingumą bei įstatymo pažeidimą.
V. F. teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ignoravo jo skunde nurodytas įstatymines nuostatas, reglamentuojančias advokato profesinės veiklos garantijas, ir neanalizavo konkrečių policijos pareigūnų bei prokurorų atliktų veiksmų.
Pareiškėjas mano, kad atsakingais norima padaryti tik policijos pareigūnus, dėl ko skundžiamojoje nutartyje aptarti pareigūno R. L. veiksmai. Kitų policijos pareigūnų galimai nusikalstami veiksmai nutartyje liko neaptarti ir teisiškai neįvertinti, be to, nepagrįstai vienas gynėjo susitikimas su ginamuoju skaidomas į dvi dalis ir kiekviena jų vertinta atskirai.
V. F. pažymi, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog buvo pripažinti faktai, jog gynėjo ir kliento susitikimo eigą stebėjo policijos pareigūnas bei kad pagal galiojančius teisės aktus policijos pareigūnas negalėjo to daryti. Tai reiškia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. nuostatos, nes policijos pareigūnas viešai susipažino su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija.
Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad (duomenys neskelbtini) su ginamuoju bendrauja ne kaip su klientu, tačiau kaip paprastas asmuo, ne proceso dalyvis, su kitu paprastu asmeniu. Tokiu atveju, nurodo, kyla klausimas, kas tokiems asmenims sudarė sąlygas susitikti areštinėje. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje išvedžiojama, jog pokalbis nesudarė advokato profesinės paslapties, nors aiškiai nurodoma, kad kalba buvo apie dvi baudžiamąsias bylas. Teismas, atmesdamas jo skundo argumentus, remiasi melaginga pareigūno R. L. informacija apie pokalbio eigą. Jis nurodė, kad susitikimo pradžioje buvo kalbama apie bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o tik po to apie Biržų rajono apylinkės teisme išnagrinėtą bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje išvadoms ir motyvams pagrįsti naudojami duomenys, gauti susitikimo metu, tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 str. 2 d. nuostatos, numatančios, jog advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai. Be to, būtinasis reikalingumas neleidžia pareigūnui, viešai kontroliavusiam susitikimą, pateikti jo duomenis prokurorui, pastarajam - teikti teisėjui, o teisėjui juos laikyti įrodymu priimant procesinius sprendimus. Dėl to pareiškėjas teigia, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir (duomenys neskelbtini) veiksmuose yra BK 228 str. ir BK 231 str. numatytų nusikalstamų veikų požymiai.
Teigia, kad teismas netinkamai taikė BPK 3 str. 1 d. 1 p. nuostatas, nes pripažinus, jog buvo gynėjo ir kliento susitikimas ir kad jį viešai kontroliavo policijos pareigūnas, šis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK 48 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 45 str. 1 d., kas reiškia, kad policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir dėl to didelės žalos patyrė įtariamasis, gynėjas bei valstybės prestižas. Neteisėtu nušalinimu advokatui buvo trukdoma atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas ir rodo BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Teigia, jog nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad jo pareiškimas neparemtas jokiais įrodymais. Teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ir kliento susitikimas buvo stebimas ir kontroliuojamas. Tai patvirtina, (duomenys neskelbtini) pareigūnų E. K., R. L. ir L. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, taip pat prokuroro nutarime dėl gynėjo (duomenys neskelbtini) V. F. nušalinimo nuo G. J., V. J. ir G. J. gynybos esantys duomenys.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos BPK 168 str. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pirmiausia, apygardos teismas konstatuoja, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad prokuroras, priimdamas 2014-02-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d. nuostatas, numatančias, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos veikos gali tik generalinis prokuroras, o V. F. skundą dėl prokuroro nutarimo panaikinimo nagrinėjęs ikiteisminio tyrimo teisėjas buvo šališkas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų „Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jų registravimo tvarkos“ 29 punktu nustatyta, kad gavęs skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką, kurią galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal įstatymus gali pradėti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrinėja tokį skundą ir nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, visą surinktą medžiagą su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi, prokuroras, nustatęs, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nepagrįsti ir atmetami skundo argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas. Pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kurios, jo teigimu, patvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjo šališkumą, nepagrindžia teismui pateikti duomenys, o vien tai, kad tas pats teisėjas anksčiau nagrinėjo kitą pareiškėjo skundą kitoje byloje, nesudaro pagrindo laikyti, kad skundžiama nutartis priimta šališkai ir neobjektyviai. Tokios išvados daryti negalima ir dėl to, kad apygardos teismas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014-02-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. F. pareiškimą laiko pagrįstu.
Pagal pareiškėjo skundą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 168 str. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p., nurodant tai, kad V. F. pareiškime nurodyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir (duomenys neskelbtini) galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d. ir BK 231 str. 1 d. yra akivaizdžiai neteisingi, taip pat nesant padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 228 str. 1 d. ir BK 231 str. 1 d.
Iš esmės prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas, tačiau apygardos teismas, įvertinęs V. F. pareiškimo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nagrinėjimo medžiagą, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, skundžiamą prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuoja, kad nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, jog V. F. pareiškime nurodyti duomenys apie nusikalstamas veikas, yra akivaizdžiai neteisingi. To nepatvirtina teismui pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad iš tiesų 2013-10-16 tarp (duomenys neskelbtini) V. F. ir jo ginamojo G. J. vyko susitikimas (duomenys neskelbtini) ir jame dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas - (duomenys neskelbtini) R. L..
Tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. F. pareiškimą tuo pagrindu, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų, BK 228 str. 1 d. ir BK 231 str. 1 d., požymių, atsisakyta pagrįstai.
BK 231 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautines teismines institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilines administracines arba tarptautines teismines institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.
Apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjo teiginys, jog jam buvo trukdoma atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, nepagrįstas. Iš teismui pateiktų duomenų, paties V. F. pareiškimo ir skundo matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. F. prašant 2013-10-16 (duomenys neskelbtini) buvo leista susitikti su G. J., buvusiam suimtam ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jo gynėjui baudžiamojoje byloje, kurioje G. J. atžvilgiu priimtas Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 apkaltinamasis nuosprendis. Tai, kad pasimatymo tarp suimtojo G. J. ir jo gynėjo V. F. metu dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) pareigūnas, teismas nelaiko trukdymu advokatui atlikti pareigas. BK 231 str. numatytas trukdymas kaip nusikalstama veika gali pasireikšti aktyviais ar pasyviais veiksmais, pasireiškiančiais reikalavimais, prašymais, patarimais, nurodymais ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais. Kaltininko tyčia šiuo atveju apima suvokimą, kad jis trukdo straipsnyje nurodytiems subjektams atlikti įstatymo apibrėžtas jų pareigas. Iš teismui pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo tyčią trukdyti V. F. susitikti su ginamuoju G. J. byloje, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad jo kaip gynėjo neteisėtu nušalinimu nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo trukdoma atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, kas rodo esant BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją, tai numato BPK 49 str. 1 d. Pažymėtina, kad V. F. dėl (duomenys neskelbtini) 2013-10-25 (duomenys neskelbtini) nutarimo nušalinti gynėją skundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kurio 2013-11-08 priimta galutine ir neskundžiama nutartimi, įvertinus V. F. nušalinimo aplinkybes bei pagrįstumą, konstatuota, kad V. F. nušalinimas nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas neturi jokio pagrindo išvadai, jog (duomenys neskelbtini) E. B., nušalindamas gynėją V. F. nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Apygardos teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos požymių neįžvelgia. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. J. gynėjas (duomenys neskelbtini) V. F. orderio dėl įtariamojo G. J. gynimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs nebuvo, todėl atsižvelgus į šią aplinkybę bei tai, kad V. F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) gina kitus įtariamuosius, jam su G. J. buvo leista susitikti dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad gynėjas V. F. 2013-10-16 susitikimo su G. J. metu surašė advokato orderį. Todėl nėra abejonės, kad G. J. ir jo gynėjo susitikime dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo ribojamas (duomenys neskelbtini) ir G. J. pasimatymo konfidencialumas. BPK 48 str. 1 d. 3 p. numato, jog gynėjas turi teisę matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Tačiau vien susitikimo konfidencialumo pažeidimas nustatytomis aplinkybėmis nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus susidariusioje situacijoje vertinti kaip turinčius nusikalstamos piktnaudžiavimo tarnyba veikos požymių.
Nors pareiškėjas akcentuoja tai, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 str. 2 d. ir 46 str. 5 d., tačiau duomenys, kad gynėjas (duomenys neskelbtini) V. F. susitikimo su klientu metu naudojo neteisėtas gynybos priemones bei galimai padarė BK 228 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nurodytų normų nuostatos, kuriose draudžiama advokato ir jo kliento susitikimo duomenis panaudoti kaip įrodymus, susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Informacija apie paties advokato neteisėtus ir galimai nusikalstamus veiksmus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. F. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 nutartį.
Nutartis neskundžiama.