Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai ir civilinei ieškovei T. G., jos atstovui advokatui J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, nedirbanti, administracine tvarka bausta, neteista,

privataus kaltinimo tvarka kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. G. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. B. 2016-09-11, apie 13.50 val., viešoje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su T. G. metu, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, į kairį skruostą, vieną smūgį į dešinį dilbį bei vieną smūgį į kairę šlaunį, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai T. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

N. T. G. privataus kaltinimo tvarka taip pat prašė teismo patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. B. dėl to, kad ji 2016-09-11, apie 13.50 val., viešoje vietoje, UAB(duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo baro indų plovėjos T. G. garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino apipilti rūgštimi ir fiziškai susidoroti, nepagrįstai apkaltino ją neva nuviliojus jos vyrą I. B.. Privati kaltintoja ir jos atstovas pareiškime prašė J. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje.

Taikinamojo posėdžio metu privati kaltintoja ir kaltinamoji nesusitaikė, todėl 2017-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. B. paaiškino, jog supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad apie T. G. sakė, jog ji nuviliojo jos vyrą, nes tai yra tiesa, tačiau jos nemušė. Kaltinamoji sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad rugsėjo 11 d. bare buvo, užėjo išgerti alaus, norėjo su G. pakalbėti dėl vyro. G. ją apšaukė, kad ji - baltarusė, sena, tada kaltinamoji jai pasakė: „[necenzūrinis žodis], ko mano vyrą vilioji“. G. netrenkė. Gal stumtelėjo, gal už plaukų šiek tiek patempė. Jai (kaltinamajai) neleido išeiti iš baro, iškvietė apsaugą, direktorių, policiją. Už tai ji (kaltinamoji) jau sumokėjo baudą. Kaltinamoji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus (72-74 b.l.).

Privati kaltintoja T. G. teismui paaiškino, kad įvykio dieną dirbdama (duomenys neskelbtini) baro salėje išgirdo triukšmą, paskui triukšmas buvo virtuvėje. J. B. jai (privačiai kaltintojai) smūgiavo į veidą, pradėjo jai sakyti necenzūrinius žodžius, sudavė į dešinę ranką, paskui trenkė į koją. Nežino, kuo trenkė, į veidą trenkė stipriai, ant veido buvo mėlynė. Antradienį nuvažiavo į policiją. Įvykio dieną baro salėje buvo žmonių, klientų. S. B. J. B. atitraukė nuo jos (T. G.). J. B. niekaip negalėjo nusiraminti. K. B. sakė: „ką jūs, ji (G.) dešimt metų dirba, yra normali darbuotoja“. J. B. nesiliovė, atėjo apsauga, ją sulaikė, iškvietė policiją. Pokalbis vyko apie pusę valandos iki policijos atvažiavimo. Paskui ji (T. G.) dirbo, nes reikėjo dirbti, po smūgių grįžo į virtuvę ir toliau dirbo, paskambino vyrui, šis atvažiavo. Virtuvė yra netoli, ji girdėjo, kaip ją pravardžiavo. Apsaugą turbūt pakvietė barmenas. Paskui apsauga kvietė policiją, nes B. niekaip negalėjo nuraminti. T. G. teigė teismui, jog patyrė daug streso, pirko daug vaistų, turėjo išeiti iš darbo, nes visi žmonės apie ją pradėjo blogai galvoti. Kai eidavo rinkti indų nuo stalų, girdėdavo, kaip klientai šnabždasi, pasakoja vienas kitam, kad buvo toks incidentas, juokiasi iš jos. Nebegalėjo dirbti, teko išeiti iš darbo. Daug asmenų taip kalbėjo, netoliese yra turgelis, kioskai, tas įvykis tapo žinomas ir buvo aptarinėjamas visame (duomenys neskelbtini) turgelyje. Iš darbo išėjo savo noru. Atsakydama į savo atstovo klausimus, T. G. parodė, kad jos šeimos nariai blogai reagavo į įvykį, kiekvieną dieną kildavo skandalų, buvo pavydo priepuolių. Ji negalėjo miegoti, turėjo vartoti vaistus. Blogai reagavo visa šeima. Vyrui atrodė, gal iš tiesų ji buvo jam neištikima. Paprašyta paaiškinti, kaip pasikeitė jos santykiai su kitais asmenimis po šio įvykio, T. G. teigė, kad santykiai su savarankiškai gyvenančiu sūnumi nepasikeitė. S. B. su žmona pradėjo mažiau su ja bendrauti. Klientai ją apkalba. Jos santykiai su B. yra darbiniai; B. kaltinimai, kad nuviliojo jos vyrą, yra nepagrįsti. Po įvykio nesikreipė į medikus, gydėsi pati. Civiliniu ieškiniu prašo 1300 eurų, nes nukentėjo jos sveikata, reikėjo pirkti vaistus, gėrė tezopamą, validolą, jonažolių arbatą, Neuro 3 arbatą nuo nervų. Miegoti negalėjo apie porą mėnesių. Vaistai truputį padėjo, į gydytoją dėl depresijos nesikreipė. 1300 eurai visų jos patirtų kančių neatpirks, nes padaryta žala visam gyvenimui, įvykis sukasi galvoje. Privati kaltintoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (81-83 b.l.).

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, jog nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata, ir kad fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent kaltinamojo tyčiniai veiksmai. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo – padarinių kilimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. B. neigė smūgiavusi T. G., įvardijo, kad „gal stumtelėjo, gal už plaukų šiek tiek patempė“. Iš tokios kaltinamosios formuluotės seka, kad ji iš esmės pripažįsta buvus fizinį kontaktą su T. G., tačiau neigia sudavusi smūgius. Šią kaltinamosios poziciją teismas vertina kritiškai, kaip siekį minimizuoti jos atliktus veiksmus ir norą sušvelninti atsakomybę. J. B. kaltės įrodymu teismas pripažįsta nukentėjusiosios T. G. parodymus, liudytojų K. B., S. B., R. B., A. G. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Nors nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad aiškiai matė, kaip J. B. sudavė smūgius T. G., visi jie įvardijo buvus konfliktą tarp moterų, S. B. ir R. B. paaiškino matę susikibusias moteris, jas išskyrė, matė, kad buvo paraudęs T. G. veidas. T. G. sutuoktinis A. G. teismui paaiškino, kad sutuoktinė jam paskambino iš karto po įvykio ir įvardijo buvusi sumušta kažkokios moters. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2016-09-14 specialisto išvadoje Nr. G 2829/2016(01) konstatuota, kad T. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žande, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-09-11) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (22-23 b.l.). Specialistės išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūrėjus tiriamąją T. G. aptikta kairiame žande, apatinio žandikaulio projekcijoje, 2 cm į priekį nuo žandikaulio kampo, 2 cm skersmens, blyški, žalsvai melsva poodinė kraujosruva; dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, 0,5 cm skersmens blyški, žalsva poodinė kraujosruva, kairės šlaunies priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, 1 cm skersmens, žalsva poodinė kraujosruva (23 b.l.), teigtina, kad kraujosruvos ant šlaunies ir dilbio yra nedidelės (tik 0,5 cm – 1 cm skersmens), logiška, kad tokioms kraujosruvoms atsirasti nebuvo būtina stipriai smūgiuoti, galėjo pakakti ir stumtelėjimo ar stipresnio susikibimo, todėl teismui, sistemiškai vertinančiam tiek tiesiogiai apklaustų asmenų (privačios kaltintojos, kaltinamosios, liudytojų) parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, nekyla abejonių, jog specialisto nustatytos kraujosruvos ant T. G. kūno atsirado dėl J. B. tyčinių veiksmų, pasireiškusių fiziniu sąlyčiu su T. G., todėl J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad T.G. J. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, yra pasisakęs, kad šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-437/2008).

Spręstina, kad nagrinėjamu atveju J. B. išreiškė savo nuomonę, jog T. G. nuviliojo jos vyrą I. B. ir tokiai nuomonei (teiginiui) tiesos kriterijus netaikomas. Teigtina, kad J. B. pasirinktas nuomonės išsakymo būdas buvo ydingas ir smerktinas, tačiau baudžiamosios atsakomybės neužtraukia ir nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties nesudaro. Šiuo atveju nėra ir dar vieno nusikaltimo sudėties elemento - kaltės. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kas reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad 2016-09-11 dieną bare, esančiame Justiniškių g. 91, Vilniuje, J. B. reiškiamas pretenzijas T. G. nuviliojus jos vyrą lėmė pernelyg emocingas ir subjektyvus situacijos vertinimas, nekontroliuojamos moteriškos ambicijos, bet ne tyčinis siekis apšmeižti T. G., aiškiai suvokiant, jog skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad J. B. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo įsitikinusi, kad yra teisi teigdama, jog T. G. yra kalta dėl jos ir jos sutuoktinio I. B. nesantaikos ir skyrybų, yra užmezgusi su I. B. romaną, J. B. ir pati duodama parodymus, ir replikuodama teismui apklausiant nukentėjusiąją (privačią kaltintoją) bei liudytojus nuolat tai kartojo, t.y. ne tik 2016-09-11, bet ir vėliau, buvo įsitikinusi savo teiginių tikrumu. Akivaizdu, kad tarp abiejų bylos pusių yra susiklostę konfliktiški, dramatiški santykiai, kuriems išsiaiškinti trūksta abiejų šalių geros valios, adekvataus situacijos vertinimo, abipusių nuolaidų bei noro išgirsti ir išklausyti.

Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, išanalizavęs privačios kaltintojos ir jos atstovo surinktus duomenis, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamosios J. B. kaltę, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nepasitvirtino J. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veikoje nėra nustatytų subjektyviosios pusės požymių, todėl J. B. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Teismas, skirdamas bausmę, kaltinamajai J. B. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką J. B. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (policijos pareigūnai nustatė 1.38 promilių girtumą (28 b.l.)) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji J. B. praeityje yra bausta administracine tvarka, neteista (64 b.l.), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 58, 65). Be to, skirdamas bausmę J. B., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad J. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. B. paskyrus laisvės apribojimą, jo terminą skiriant minimalius baudžiamajame įstatyme numatytus 3 mėnesius. Teismas, atsižvelgdamas į konfliktiškus T. G. ir J. B. santykius, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu kaltinamajai skirtini tokie įpareigojimai: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti, neieškoti kontaktų su T. G..

Dėl T. G. civilinio ieškinio

Spręsdamas T. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai T. G. buvo padarytas kūno sužalojimas, specialistų įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sveikata yra viena iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgia į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. Nukentėjusioji nuosekliai teisiamajame posėdyje aiškino, kad pažeminimą patyrė dėl to, jog J. B. prieš ją smurtavo bendradarbių, klientų akivaizdoje, kas nukentėjusiajai sustiprino patirtus nemalonius išgyvenimus. Teismas neabejotinai sutinka su nukentėjusiosios teiginiais, kad prieš ją pavartotas fizinis smurtas sukėlė neigiamus išgyvenimus, liekamuosius sveikatos sutrikdymo reiškinius (nemigą, skausmus), tačiau lieka neaišku, kaip konkrečiai buvo pabloginta nukentėjusiosios reputacija: T. G. nurodytą ženkliai sumažėjusį bendravimą su bendradarbiais, baro klientų apkalbas paneigė liudytojais apklausti S. B., K. B., R. B.; o teiginius, kad susvyravo jos sutuoktinio pasitikėjimas paneigė pats sutuoktinis A. G.. Nepagrįstais teiginiais teismas pripažįsta ir T. G. paaiškinimus, kad jai ženkliai pablogėjo sveikata, pašlijo nervai, kadangi ji ne tik nepateikė sveikatos pablogėjimą patvirtinančių medicininių duomenų (gydytojų išrašų), bet ir paaiškino, jog į gydytojus dėl depresijos nesikreipė, gydėsi pati gerdama nervus raminančias arbatas. Akivaizdu, kad jokios skubios ar būtinos medikų pagalbos po nagrinėjamo įvykio T. G. neprireikė, nes ji kreipėsi tik į specialistus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, bet ne jo sukeltoms ligoms ar būklėms gydyti. Šiuo konkrečiu atveju, T. G. po įvykio taikytą savigydą teismas vertina kaip subjektyvų savos sveikatos pablogėjimo vertinimą, kuris neįrodo, jog T. G. buvo sukeltos ilgalaikės, sunkios pasekmės sveikatai. Be kita ko, teismas, analizuodamas T. G. teiginius dėl jos reputacijos pablogėjimo sprendžia, kad ir šie civilinio ieškinio motyvai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, priešingai, visi apklausti liudytojai (bendradarbiai ir klientas) nurodė teigiamai apie T. G. atsiliepiantys, ją galintys charakterizuoti kaip darbščią, tvarkingą moterį ir nagrinėjamas įvykis, kurio metu ji nukentėjo, neturėjo jokios įtakos jų nuomonei apie T. G.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos teismų suformuota praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, siekdamas užtikrinti kaltinamosios ir nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas tik iš dalies, todėl nukentėjusiosios T. G. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 300 eurų.

Dėl privačios kaltintojos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios T. G. atstovas advokatas J. B. pateikdamas pareiškimą prašė iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas. Byloje pateikta 2016-09-15 sudaryta atstovavimo sutartis, kuria advokatas J. B. įpareigotas atstovauti T. G., teismui pateikti du kvitai (2016-12-22 pinigų priėmimo kvitas Nr. 783547 (69 b.l.) ir 2017-04-21 pinigų priėmimo kvitas Nr. 902452), patvirtinantys, kad T. G. iš viso advokatui J. B. sumokėjo 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios T. G. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas, iš kaltinamosios J. B. T. G. priteistina 500 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas pačios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-26 Vilniaus skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-251-1900. Teigtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja asmens teisės į gynybą užtikrinimo instituto ir valstybės intereso sumažinti išlaidas, skiriamas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, konkurencija. Šiuo konkrečiu atveju išlaidų priteisimas iš kaltinamosios J. B. paneigtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto esmę ir pažeistų vieną svarbiausių asmens teisių į tinkamą ir efektyvią gynybą teisme baudžiamojo proceso metu.

Kaltinamoji J. B. laikinai sulaikyta nebuvo.

Kaltinamajai J. B. kardomoji priemonė iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 mėnesius laisvės apribojimo.

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

J. B. įpareigoti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį: 1. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, 2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3. nebendrauti, neieškoti kontaktų su T. G..

I. J. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, 3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. J. B., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios T. G. civilinį ieškinį, iš J. B. T. G. naudai priteisti 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiosios T. G. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir jos patirtas 200 eurų dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš J. B..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo.

J. B. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.