Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas pabrėžė, kad tokį Kalėjimo departamento atsakymą reikėtų vertinti kritiškai. Pareiškėjas ne kartą nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją, išsakė nusiskundimus dėl jaučiamo didelio danties skausmo, tačiau jo nusiskundimai nebuvo užfiksuoti. Šiuo atveju tai ne pareiškėjo kaltė, nes jis neturi nei teisės, nei galimybės pildyti minėtojo nuteistųjų prašymų, nusiskundimų žurnalo, o pataisos namai tikėtina aplaidžiai vesdami minėtąjį žurnalą vėliau apsaugo save nuo atsakomybės.

Pareiškėjas dėl to, kad Pravieniškių PN-AK po jo patirtos kojos traumos jam nesuteikė reikiamos pagalbos su skundu yra kreipęsis ir į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas persiuntė pareiškėjo prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui su prašymu pagal kompetenciją išnagrinėti jame minimus klausimus ir atsakyti pareiškėjui. 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 7-4092 Pravieniškių PN-AK direktorius nurodė, kad išnagrinėjus įrašus pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 23 d. vakare patyrė kojos traumą, skubos tvarka buvo nuvežtas į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės skubios pagalbos skyrių, konsultuotas gydytojo ortopedo-traumatologo. Gydytojas konsultacijos metu rekomendavo vaistus nuo skausmo, esant skausmui ir pakartotinę konsultaciją pagal poreikį. 2018 m. sausio 16 d. vizito metu pas šeimos gydytoją metu pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl kojos skausmo ar kitų sveikatos sutrikimų neišsakė, todėl gydytojas leido dirbti administracijos siūlomą darbą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas ne kartą lankėsi pas sektoriuje dirbančius gydytojus, tačiau nusiskundimų susijusių su čiurnos skausmu neišsakė.

Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte pateikdami tokio pobūdžio informaciją įvykdė tik formalią pareigą atsakyti, tačiau rašte pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri palanki pataisos namams. Nesutikdamas su tokiu Pravieniškių PN-AK atsakymu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2S-3946 pateikė išvadą, kad pareiškėjui beveik prieš 3 metus teikta medicininė pagalba buvo savalaikė ir pakankama. Tokią išvadą Kalėjimų departamentas padarė iš esmės vadovaudamasis vien tik Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktais paaiškinimais ir medžiaga.

Pareiškėjui ne tik nebuvo savalaikiai teikiama medicininė pagalba, bet iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi. Kai 2019 m. birželio 24 d. pareiškėjas susižalojo kojos pirštą (pareiškėjui traumos pasekmėje nuplyšo kojos piršto nagas), iš jo Pravieniškių PN-AK medicinos sesuo R. S. – L. pasijuokė ir pareiškė, kad dabar Joninės ir ji turi pailsėti. Po šių žodžių ji užrakino duris ir daugiau pareiškėjo neįsileido. Toks elgesys su nuteistuoju laikytinas ne tik žeminančiu jo orumą, bet ir žiauriu. Pareiškėjas neabejoja, kad taip Pravieniškių PN-AK administracija, darbuotojai, gydytojai jam keršija dėl jo rašytų skundų.

Dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė ne tik fizinę kančią, bet ir didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, pasijuto pažemintas, pradėjo kankinti nemiga, pareiškėjui dažnai skauda galvą, jis tapo dirglus, sutriko tiek fizinė, tiek emocinė sveikata. Teigė, jog atsakovas yra kaltas dėl to, kad jam kalint Pravieniškių PN-AK nėra užtikrinamos tinkamos, teisės aktuose įtvirtintos, kalinimo sąlygos. Pareiškėjas jau atlieka bausmę, jam jau buvo apribota laisvė, tačiau Pravieniškių PN-AK pareigūnai, gydytojai daro pareiškėjui psichologinį spaudimą, tyčiojasi iš jo. Tokiu būdu buvo ir yra niekinamos prigimtines žmogaus teisės ir laisves, įtvirtintas tiek LR Konstitucijoje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 straipsnio 1 dalis). Asmens sveikatos prižiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 straipsniai). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog po 2017 m. gruodžio 23 d. patirtos kojos traumos buvo nugabentas į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę, po apžiūros budintis gydytojas ortopedas traumatologas rekomendavo atvykti į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę pakartotinei apžiūrai. Galimai patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, jog 2018 m. sausio 16 d. apsilankius pas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją, nebuvo atsižvelgta į nusiskundimus dėl paūmėjusių kojos skausmų, neužtikrintas traumatologo konsultacijos VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteikimas, nutrauktas nedarbingumas.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2019 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 3V-1081(1.20) patvirtina, kad pareiškėjas atvežtas iš įkalinimo įstaigos 2017 m. gruodžio 23 d. 22.24 val. dėl dešinės čiurnos sąnario traumos. Apžiūrėtas budinčio gydytojo ortopedo-traumatologo. Atliktas radiologinis tyrimas-rentgenograma, kurio metu lūžių nenustatyta. Dešinės čiurnos sąnarys imobilizuotas gipso langete, paskirti priešuždegiminiai vaistai. Rekomenduota pakartotina kontrolė po 10 dienų. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos bei Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 25 d. Medicininio pažymėjimo Nr. (PPV-PPNII)2.35 matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 23 d. kreipėsi dėl patirtos traumos, galimai trūkę raiščiai, etapuotas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, traumatologinį punktą. 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas konsultuotas chirurgo-traumatologo, sekanti konsultacija po 10 dienų. 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjas lankėsi pas gydytoją, yra gydytojo įrašas, kad nuteistasis darbingas.

Pareiškėjo teiginys, jog jis turėjo būti siunčiamas būtinai traumatologo konsultacijai į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę nepagrįstas, kadangi VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės 2019 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 3V-1081(1.20) nurodyta, jog dėl tolimesnio gydymo taktikos sprendžia pacientą prižiūrintis personalas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteikiamos chirurgo-traumatologo konsultacijos, taip pat minėtas specialistas 2018 m. sausio 16 d. konstatavo, kad pareiškėjas yra darbingas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo teikiamos gydytojo traumatologo-ortopedo konsultacijos, pareiškėjo darbingumas buvo konstatuotas jį gydančio gydytojo, pareiškėjo argumentai, jog nebuvo užtikrinta traumatologo konsultacija, nebuvo atsižvelgta į paūmėjusius kojos skausmus, pareiškėjas su sužalota koja buvo priverstas dirbti ir dėl to patyrė neturtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius jokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 16 d. dienos, kai pareiškėjas išreiškė nusiskundimus, kad skauda koją, kad jis nori vykti konsultuotis į VšĮ Kauno klinikas, Pravieniškių PN-AK administracija ir pareigūnai pradėjo nepagarbiai elgtis su pareiškėju, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Dėl pareiškėjo teiginio, jog kai 2019 m. birželio 24 d. pareiškėjas susižalojo kojos pirštą, iš jo Pravieniškių PN-AK medicinos sesuo R. S.-L. pasijuokė ir pareiškė, kad dabar Joninės ir ji turi pailsėti, užrakino duris ir pareiškėjo neįsileido, pažymėtina, jog iš Kalėjimų departamento sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundą, matyti, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 24 d. skunde Pravieniškių PN-AK teigė, jog slaugytoja jam davė pleistrą, o jei prireiks perrišimo, nurodė kreiptis vėliau, vakarinio priėmimo laiku. Taigi, nurodė kitas aplinkybes nei skunde teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyviais, prieštaringais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš odontologo paslaugų prieinamumo neužtikrinimo. Teigia, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. dėl danties skausmo kreipėsi į gydytoją odontologą, tačiau gydytojo odontologo pagalba jam buvo suteikta tik 2018 m. rugsėjo 18 d.

Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 26 d. medicininio pažymėjimo Nr. (PPV-PPNII)-237 bei pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjui odontologo paslaugos buvo teiktos 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 14 d. Įrašų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl gydytojo odontologo paslaugų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nėra. Taip pat pažymėtina, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundą, 2018 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. 2S-3575 nurodė, kad skundo tyrimo metu buvo įvertinti įrašai bendrosios praktikos slaugytojų budėjimų perdavimo žurnale, 21 būrio Nuteistųjų prašymų, skundų ir pareiškimų registracijos žurnale bei Medikamentų išduodamų be gydytojo paskyrimo registracijos žurnale bei konstatavo, kad minėtuose žurnaluose laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. įrašų apie pareiškėjo skundus ar prašymus, susijusius su danties skausmu nustatyta nebuvo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes – jog jam skirti ramentai po 2-3 dienų buvo paimti ir atiduoti kitam nuteistajam, pareiškėjas nebuvo atleistas nuo patikrinimų, negavo leidimo neštis maistą iš valgyklos įgyvenamąją patalpą, jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, nebuvo skiriami vaistai, pareiškėjas nebuvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skrandžio problemų, odontologai dantų negydo, o juos tik išrauna.