Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. advokato Rimo Andrikio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (septynių šimtų šešiasdešimties eurų) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. 2013 m. birželio 27 d., apie 18.00 val., kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 58-ame kilometre Mažeikių kryptimi G. K., vairuodama automobilį „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuojamame kelio ruože jos važiavimo kryptimi esant ir galiojant kelio ženklui Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, artėdama prie kelio susiaurėjimo, kurį sudarė į priešingos krypties eismo juostą iš dalies išsikišęs ir stovėjęs ekskavatorius, matydama iš priekio atvažiuojantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apsunkindama priešpriešinį eismą nedavė kelio įvažiuodama į siaurą kelio ruožą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su V. R. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių eismo saugumo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Chrysler 300M“ keleiviai. Ž. V. dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva viršugalvyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, J. L. dėl galvos sumušimo su nosies kaulo lūžiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. Š. dėl nugaros sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais G. K. pažeidė Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (toliau KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija su naujais papildymais ir priedais 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. birželio 26 d. pakeitimų) 125 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms.

Apeliaciniu skundu nuteistosios G. K. advokatas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuriuo G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir G. K. priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistosios G. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su įvykusiu eismo įvykiu, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. L. sveikata, nėra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir yra grindžiama prieštaravimais. Advokato teigimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad G. K., vairuodama automobilį „Chrysler 300M“, važiuodama remontuojamu kelio ruožu, įvažiavo į kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ zoną ir važiavo ne mažesniu kaip 15 m atstumu nuo priekyje ta pačia kryptimi judėjusio automobilio „Renault Master“ 3,30 m pločio eismo juosta iki 40 km/val. greičiu. Šių sąlygų iki įvykio ji nekeitė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog automobilis „Audi 100“, kurį vairavo V. R., ir automobilis „Chrysler 300M“, kurį vairavo G. K., susidūrė tik dėl to, kad V. R., apvažiuodamas ekskavatorių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur automobiliai susidūrė. Byloje nustatyta, kad autoįvykio metu automobilio „Audi 100“ pagrindinis stabdys buvo netvarkingas, t. y. stabdė tik priekinis dešinysis ir galinis kairysis ratai. Advokatas ginčydamas G. K. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio remiasi KET 246 p. 1 pap., kuriame nurodyta, jog transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu neveikia pagrindinis stabdys, taip pat KET 14 p., kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o V. R. kraujyje po įvykio buvo nustatytas 2,71 prom. neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, advokato įsitikinimu, nei pats V. R., nei automobilis „Audi 100“ neturėjo teisės dalyvauti eisme. Kaip nurodyta nuosprendyje, V. R. pripažino, kad jam suteikiančio pirmumo teisę ženklo Nr. 206 jis nepastebėjo, pirmas priešpriešiais privažiavo autobusiukas „Renault Master“, tada jis darė lenkimo manevrą ir susidūrė su „Chrysler 300M“ automobiliu. Todėl jo veiksmų, kuriuos jis atliko vairuodamas automobilį „Audi 100“, t. y. pasirinko lenkimo manevrą, o ne KET 134 p. nustatytą prievolę, nesąlygojo G. K. veiksmai. Pasak nuteistosios advokato, vertinant įvykio situaciją būtina atsižvelgti ir į tai, kad automobiliai susidūrė G. K. automobilio „Chrysler 300M“ judėjimo kelio juostoje. Taigi autoįvykio tiesioginė priežastis yra V. R. vairuojamo automobilio „Audi 100“ išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Šis eismo įvykis įvyko tik dėl to, kad V. R. vairavo automobilį, kuris dėl stabdžių sistemos gedimo neužtikrino galimybės sustoti, taip pat ir dėl to, jog būdamas neblaivus V. R. nevykdė bendrųjų eismo dalyvių ir transporto priemonės vairuotojų pareigų, numatytų KET 4, 5, 9, 14, 15, 28 p. Pats V. R. nepastebėjo kelio ženklo Nr. 206, taip pat ir automobilio „Chrysler 300M“, todėl netinkamai įvertino pakankamai nesudėtingą eismo situaciją ir pasirinko klaidingą manevrą. Nuteistosios gynėjo nuomone, tokį V. R. neatidumą ir neatsargumą sąlygojo jo sunkus girtumo laipsnis. Pažymi, kad nuosprendyje yra konstatuota, jog V. R. pažeidė KET 144 p. reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją, kurio pusėje yra kliūtis, duoti kelią priešais važiuojančiai transporto priemonei, jei prasilenkti yra sunku. Šios V. R. nusikalstamos veikos sudėtį sudarančios aplinkybės konstatavimas paneigia kelio ženklo Nr. 205 pažeidimo, galiojusio G. K., priežastinę įtaką V. R. veiksmams. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad G. K. pažeidė KET 125 punkto reikalavimus ir kelio ženklo Nr. 205 pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Kadangi G. K. veikoje nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, todėl ji turi būti išteisinta.

Teismo posėdyje nuteistosios G. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistosios G. K. gynėjas apeliaciniu skundu ginčija jos nuteisimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad G. K. veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su padariniais – eismo įvykio kilimu, nes ji transporto priemonę vairavo atsargiai, nepažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto ir kelio ženklo Nr. 205 reikalavimų, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Pasak nuteistosios advokato, dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra kitas automobilio vairuotojas – V. R., kuris eismo įvykio metu vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu ir išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. K. kaltės. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį (ir jo metu atsiradusius kitus padarinius) sukėlusio vairuotojo kaltė. Tai reiškia, kad vieno asmens kalti veiksmai nepaneigia kito asmens kaltų veiksmų. Taigi ir tuo atveju, kai nustatoma, kad kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiais (ir baudžiamajame įstatyme numatytais) padariniais, padarė du asmenys, abiem jiems kyla baudžiamoji atsakomybė, kurią lemia nusikaltimo sudėties, nurodytos BK straipsnio dispozicijoje, buvimas.

Šioje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė G. K. ir V. R. vairuojamos transporto priemonės, įvyko abiem vairuotojams pažeidus Kelių eismo taisykles. G. K. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto ir kelio ženklą Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. V. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad pažeidė KET 144 ir 235 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. K. ir V. R. vairuojamų automobilių susidūrimas įvyko remontuojamame kelio ruože, kelio susiaurėjimo zonoje, kurį sudarė į priešingos krypties eismo juostą iš dalies įsikišęs ir stovėjęs ekskavatorius „CASE CX210“. Ekskavatorius stovėjo V. R. važiuojamosios eismo juostos dalyje. Prieš įvažiavimą į kelio susiaurėjimą iš G. K. pusės buvo kelio ženklas 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“. Kelio ženklas Nr. 205 – priešpriešinio eismo pirmenybė – pagal Kelių eismo taisykles reiškia tai, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą; vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. Taigi šiuos eismo saugumo taisyklių reikalavimus G. K. akivaizdžiai pažeidė, nes susidariusioje eismo situacijoje, kai iš kito kelio galo priešpriešine eismo juosta artėjo pirmenybę turėjęs V. R. vairuojamas automobilis, to G. K. neįvertino, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir nepaisė šio ją įpareigojančio kelio ženklo duoti kelią artėjančiai transporto priemonei, įvažiavo į kelio susiaurėjimo ruožą, kuriame ir įvyko abiejų automobilių susidūrimas. Nors iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistosios gynėjas bando įtikinti teismą, jog kelio ženklas „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ besąlygiškai nedraudžia įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, o kaltas yra būtent ekskavatorių lenkęs ir į priešingą eismo juostą įvažiavęs V. R., tačiau akivaizdu, kad aprašytoje situacijoje ši aplinkybė nepaneigia G. K. padaryto pažeidimo, nes, kaip nustatyta specialisto išvadoje, ji turėjo visas galimybes anksčiau pamatyti artėjantį V. R. vairuojamą automobilį, kuriam privalėjo leisti netrukdomai pravažiuoti ir neapsunkinti eismo siaurame kelio ruože, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu G. K. savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino visiškai ir parodė, jog važiuodama keliu matė greitį iki 50 km/val. ribojantį kelio ženklą, taip pat kelio ženklą „Priešpriešinio eismo pirmenybė“. Priekyje jos važiavo automobilis „Renault“. Įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą kliūčių nepastebėjo. Privažiavus prie ekskavatoriaus, stovėjusio priešpriešinio eismo juostoje, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Manydama, kad automobilio vairuotojas sustojo jos praleisti, važiavo toliau, tačiau iš už ekskavatoriaus išvažiavus minėtam automobiliui, su juo susidūrė. Matomumą į priekį jai iš dalies ribojo priekyje važiavęs automobilis „Renault“ (t. 1, b. l. 111; 127).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu G. K. patvirtino mačiusi V. R. vairuojamą automobilį, tačiau nurodė nesustojusi jo praleisti, nes buvo įsitikinusi, jog transporto priemonės sėkmingai prasilenks. Tačiau teisiamojo posėdžio metu G. K. savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pradėjo neigti ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė iš esmės. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad važiavo keliu, jos vairuojamas automobilis buvo atsilikęs apie 15 metrų nuo priekyje važiavusio „Renault“ automobilio. Netoli Plungės vyko kelio darbai, prieš įvažiuojant į tą kelio ruožą matė kelio ženklus „Greičio apribojimas“ „Priešpriešinio eismo pirmumas“. Prieš pradedant lenkti ekskavatorių nematė jokio priešinga kryptimi atvažiuojančio automobilio. Automobilį „Audi 100“ pastebėjo tik jau susigretinusi su stovinčiu ekskavatoriumi. Jai automobilis „Renault“ pasunkino matomumą, todėl automobilį „Audi 100“ pamatė, kai „Renault“ automobilis jau buvo pravažiavęs ekskavatorių. V. R. vairuojama transporto priemonė išlindo staiga ir įvyko susidūrimas, dešinėje pusėje buvo pusės metro aukštumo skardis, todėl nebuvo kur nusukti automobilio (t. 2, b. l. 22).

Nors šie nuteistosios G. K. parodymai kardinaliai skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepaisant net ir šių parodymų prieštaravimo tarpusavyje (matė G. K. ar ne priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį), tai nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog dėl įvykusio eismo įvykio kaltas tik kitas automobilį vairavęs vairuotojas – V. R. Kaip jau minėta anksčiau, kelio ženklas „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ įvykio metu nedraudė G. K. įvažiuoti į susiaurėjimą, tačiau šio ženklo esmė yra ta, jog įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Šis ženklas reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. Taigi, net jeigu ir būtų galima tikėti G. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad priešinga kryptimi atvažiuojančio automobilio ji nematė, nes kelio matomumą iš dalies jai užstojo priekyje važiavusi „Renault“ transporto priemonė, ši aplinkybė vis tiek nepaneigia jos kaip eismo dalyvio pareigos įvažiuoti į ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ zoną tik įsitikinus, kad priešinga kryptimi neatvažiuoja kitos transporto priemonės. Jeigu G. K. matomumą užstojo priekyje važiavusi transporto priemonė, ji atsižvelgusi į tai, kad kelio ženklas įpareigoja ją suteikti pirmumą kitiems eismo dalyviams, privalėjo būti ypač dėmesinga ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, o jei reikia ir sustoti, kad užtikrintai nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Juo labiau, kad G. K. viso proceso metu neneigė fakto, kad kelio ženklą Nr. 205 ji matė.

Be to, itin svarbi šioje byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 11K-168(13), kurioje padaryta aiški išvada, jog G. K. net ir pažeidus Kelio ženklo Nr. 205 reikalavimus ir būdama jau įvažiavus į kelio susiaurėjimo ruožą, turėjo galimybę prasilenkti su atvažiuojančiu V. R. automobiliu, jeigu būtų važiavusi kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, palikdama saugų eismą galintį užtikrinti tarpą tarp automobilio dešiniojo šono ir nuimant gruntą nukasto dešiniojo kelkraščio. G. K. artėdama prie kairėje kelio pusėje buvusio ekskavatoriaus privalėjo mažinti greitį ir esant būtinybei sustoti bei duoti kelią priešinga kryptimi važiavusiam, eismo pirmumą turėjusiam automobiliui „Audi 100“, tačiau to nepadarė (t. 1. b. l. 46–56). Ši specialisto išvada tik patvirtina, kad jei G. K. būtų laikiusis KET 125 punkto reikalavimų, esant kelio ženklui Nr. 205, eismo įvykis kelio susiaurėjimo vietoje nebūtų įvykęs, nes automobiliai būtų prasilenkę. Nesiremti šia specialisto išvada teismui nėra jokio pagrindo.

Taigi akivaizdu, jog pirmenybę pravažiuoti kelio susiaurėjimo ruožu turėjo V. R. vairuojamas automobilis, o G. K., prieš įvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, turėjo tinkamai įvertinti situaciją ir laikydamasi visų būtinų atsargumo priemonių, V. R. vairuojamą automobilį privalėjo praleisti, nesudarydama kliūties šiam automobiliui pravažiuoti, tačiau ji šių reikalavimų nesilaikė. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad tarp šių G. K. veiksmų ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistosios G. K. veiksmai nebuvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, nes automobiliai susidūrė tik dėl to, jog V. R., apvažiuodamas ekskavatorių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 144 punkto reikalavimus, kurie įpareigoja vairuotoją, kurio pusėje yra kliūtis, duoti kelią priešais važiuojančiai transporto priemonei, jei prasilenkti yra sunku. Nuteistosios gynėjas tai teigdamas bando įrodyti, kad šios V. R. nusikalstamos veikos sudėtį sudarančios aplinkybės konstatavimas paneigia kelio ženklo Nr. 205 pažeidimo, galiojusio G. K. priežastinę įtaką V. R. veiksmams. Šiuo aspektu pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad nuosprendžiu yra pripažinta ir V. R. kaltės dalis dėl šio įvykusio eismo įvykio. Nuosprendyje konstatuota, kad abiejų vairuotojų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Antra, tai, kad V. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, neatleidžia G. K. nuo pareigos ir jai vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi bylos medžiaga yra įrodyta, jog ir jos veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o tai turėjo priežastinį ryšį su įvykusiu eismo įvykiu. Tai, kad V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 144 punkto reikalavimus, nereiškia, kad G. K. negaliojo Kelio ženklas Nr. 205. Esant tokioms aplinkybėms V. R. veiksmai – tai, kad jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir nesiėmė reikiamų priemonių eismo įvykiui išvengti, savaime nepašalina G. K. atsakomybės.

G. K. neatsargi kaltė – nusikalstamas nerūpestingumas – pasireiškė tuo, kad ji, prieš įvažiuodama į kelio susiaurėjimą, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau to nenumatė. G. K. kaltės forma (neatsargumas) atitinka BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamo nerūpestingumo apibrėžimą, o jį atskleidžiantis turinys nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, atsižvelgęs į įvykio metu buvusias sąlygas, kuriomis važiavo transporto priemonės (matomumą, atstumus, kelio susiaurėjimą ir kt.), vairuotojos G. K. patirtį, taip pat atsižvelgęs ir į V. R. veiksmus bei galimybes išvengti eismo įvykio, įvertinus byloje esančios specialisto išvados tyrimo rezultatus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. K. privalėjo būti itin dėmesinga ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau to nepadarė – nebuvo atsargi, neįvertino to, kad priešinga eismo kryptimi atvažiuoja kita transporto priemonė, o tai kelio susiaurėjime dar labiau sumažina galimybes saugiai prasilenkti, nors susidariusioje eismo situacijoje turėjo galimybę ją įvertinti, galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme (BK 281 straipsnio 1 dalyje) numatyti padariniai.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp G. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, todėl jos veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, jos įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. K. advokato Rimo Andrikio apeliacinį skundą atmesti.