Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
1A-209-337/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. Z., ir L
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-337/2019Teisminio proceso Nr. 1-493-1083/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dainos Vaidachavičienės, Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant A. J.,dalyvaujant:prokurorei L. Š.,gynėjai advokatei K. R.,nuteistajam A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 182 str. 3 d. bei pagal 302 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmė vieniems metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. Z. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. Z. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į A. Z. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 22 d. 19.15 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 15 val. – viena parą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. Z. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš A. Z. ir L. V. solidariai priteista UAB „ (duomenys neskelbtini) “ naudai 910,37 Eur (devyni šimtai dešimt eurų 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. proceso išlaidomis pripažinta ir iš L. V. ir A. Z. į valstybės pajamas išieškotina 24,70 Eur (dvidešimt keturių eurų 70 ct) dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno nuteistojo išieškant po 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct).

Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. bei pagal 302 str. 1 d. nuteista ir L. V., tačiau jos atžvilgiu apeliacinio skundo nėra paduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad jis kartu su L. V. 2018 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (esančiame(duomenys neskelbtini)) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami apgaulę, neturėdami teisėto pagrindo, A. Z. pasinaudojant neteisėtai įgytu P. T. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), pristatant save kaip P. T. ir sudarant sutartį Nr. 5. (duomenys neskelbtini), L. V. naudai įgijo 849 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-21 nuosprendį, pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad A. Z. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su L. V. bei nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę – areštą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantas visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ginčija L. V. dalyvavimą jam asmeniškai realizuojant nusikalstamą sumanymą. Nurodoma, kad A. Z. pats pasinaudojo L. V. turėtais buvusio jos draugo P. T. dokumentais, o pati L. V. jokių veiksmų, kuriais realizuotų nusikalstamos veikos sudėtį, neatliko. Teigiama, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos tikslą. Pažymima, kad telefonas tik laikinai, labai trumpam laiko tarpui buvo perduotas L. V. ir ji asmeniškai neturėjo galimybės disponuoti telefonu. Nurodoma, kad L. V. nebuvo nusikalstamos veikos bendrininkė, ji tik trumpai pasinaudojusi telefonu jį sugražino neteisėtai užvaldžiusiam A. Z. ir taip atsisakė toliau tęsti nusikalstamą veiką. Toliau skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais L. V. parodymais, kadangi jie buvo gauti pažeidžiant jos teisę į gynybą. Toliau skunde keliamas klausimas dėl A. Z. paskirtos bausmės individualizavimo, aptariamos BK 41 str. bei 54 str. nuostatos, tikinama, kad A. Z. paskirta bausmė yra per giežta. Nurodoma, kad apeliantas padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, nukreiptą į turtingos bendrovės objektą, o ne į fizinio asmens turtą. Pažymima, kad kito nusikaltimo, susijusio su asmens dokumento neteisėtu panaudojimu, sudėtis buvo tik priemonė tikslui pasiekti, todėl tikinama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Z. paskyrus arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau kelia bendrininkavimo bei bausmės individualizavimo klausimus.

Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 24 str. 1 d. nuostatas. Skunde nurodoma, kad byloje A. Z. bendrininke pripažinta L. V. iš tiesų jokių nusikalstamų veiksmų, dėl kurių padarymo jai galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, neatliko. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad teismas nevertina L. V. kaltės klausimo padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pasisakoma tik dėl minimų asmenų tarpusavio bendrininkavimo atliekant neteisėtus veiksmus. Pagal BK 24 str. 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų išsakytais subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-157-976/2019). Skunde tikinama, kad nusikalstamos veikos tikslas - telefonas tik laikinai, labai trumpam buvo perduotas L. V.. Teigiama, kad pastaroji neturėjo galimybės telefonu disponuoti savo nuožiūra, todėl jos veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, jog apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Vertinant L. V. indėlį ir veiksmus siekiant, kad nusikalstama veika būtų padaryta, t. y. konstatuojant, kad veika buvo padaryta bendrininkaujant atsižvelgiama į asmenų psichinį santykį su veika bei jos padariniais, asmenų elgesį bei objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad L. V. pas save laikė buvusio draugo P. T. asmeninį dokumentą, nors turėjo galimybę jį atiduoti kartu su kitais daiktais pastarojo tėvams, pati parduotuvėje išsirinko telefono modelį, jį kurį laiką turėjo su savimi. Šias aplinkybes L. V. patvirtino pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodydama, jog be jos nagrinėjama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta (2 t. 121 b. l.). Taigi, aukščiau įvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Z. suvokė, kad jis kartu su L. V. neteisėtai, pasinaudojant apgaule, įgijo svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai A. Z. ir L. V. veiksmus vertino kaip atliktus bendrininkaujant.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti aplinkybę, kad buvo padarytas nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas ir jam skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo argumentai dėl skiriamos bausmės švelninimo nepagrįsti ir atmetami. Apylinkės teismas nuteistajam A. Z. už padarytas nusikalstamas veikas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, konstatuoja, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo. Padaryti tyčiniai nusikaltimai, A. Z. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos 7 mėnesiams nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Praeityje A. Z. ne kartą teistas, taip pat ir už padarytas nusikalstamas veikas nuosavybei, niekur nedirbo bei nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, baudų nemoka. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra tai, kad veikos buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad A. Z. jas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p. ). Visos nurodytos bei kitos bausmės skyrimui reikšmingos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, švelnesnėmis bausmės rūšimis pasiekti už nusikalstamas veikas skiriamos bausmės tikslus bei užtikrinti jos paskirtį galima tik apeliantui taikant laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, beje, nesiekia A. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių trukmės vidurkių.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas neaptarė ir nevertino aplinkybės, kad nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos jam neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė